„Tomas Surinkėjas“, Draugas, 2026 m. sausis, p. 17.
Tomas Surinkėjas
Mano vardas Tomas, esu surinkėjas.
Šiais metais Pradinukų organizacijoje mokomės surinkti. Mūsų vadovai paprašė mūsų surinkti savo šeimas maldai ir Raštų studijavimui. Jie nori, kad mokytumės surinkti žmones, kad žinotume, kaip surinkti kitus ir susirinkti patiems dabar ir kai užaugsime – misijoje, mokykloje ar net tada, kai esame vieni. Taip visada galėsime dvasiškai susirinkti su Dangiškuoju Tėvu ir Jėzumi Kristumi ir rasti Juose ramybę.
Mano darbas – surinkti šeimą rytinei maldai. Klausiu: „Gal galėtumėte prisijungti prie manęs ir pasimelsti?“ Mano brolis Henris surenka mus vakaro maldai ir Raštų studijavimui.
Vieną ankstų šeštadienio rytą išėjome žaisti krepšinio. Vėliau vykdėme pavedimus. Staiga prisiminiau ir pasakiau: „Mama, pamiršome susirinkti pasimelsti.“ Ji man pasakė, kad galime susirinkti, kai grįšime namo. Bet aš pasakiau: „Mums reikia susirinkti ir melstis nedelsiant!“ Ji paprašė manęs sukalbėti maldą, bet pati liko atsimerkusi, nes vairavo.
Mama ir tėtis Henriui ir man sako, kokie jie dėkingi, kad sukviečiame šeimą melstis ir studijuoti Raštus. Jie sako, kad mūsų ramūs balsai daro didelę įtaką mūsų namams. Jie mums sako, kad dėl to, jog susirenkame, laiminama mūsų šeima.
Iliustravo Augustas Zambonatas