Kaip rasti stiprybę ir paramą Jėzuje Kristuje. Dana Erl

Jau seniai užrašinėju savo gyvenimo istorijas apie tai, kada savo gyvenime jaučiau Dvasią ar Gelbėtojo įtaką, ar Jo paramą tuomet, kai man Jo reikėjo. Jas užrašinėju, nes noriu jas perduoti savo vaikams. Tačiau tai darydama savo gyvenime pradėjau matyti Dievo ranką. Užrašydama įvairius patyrimus pradėjau matyti, kad Dievas buvo šalia, kad mačiau Jo ranką kai patyriau šiuos nuostabius patyrimus ir kad turiu įrodymų, jog Jis manimi rūpinosi ir buvo šalia. Aš tarsi įsivaizdavau, kad jos tampa lyg mažos dovanėlės, kurias galiu įsidėti į kišenę ir nešiotis su savimi. Taigi, kai man būdavo bloga diena ar blogas mėnuo, galėdavau ištraukti tą patyrimą ir pasakyti: „Aš žinau. Todėl, kad tas mano patyrimas buvo tikras, ir neabejoju, kad tai patyriau. Ir aš jį turiu, ir jis yra mano.“

Manau, kad žinau ir esu įsitikinusi, kad Dangiškasis Tėvas nori, jog turėtume įvairių patyrimų su Juo. Manau, kad būtent todėl turime Raštus – kad turėtume įvairių patyrimų su Juo. Na taip, mėgstu viską vizualizuoti, todėl ir nešiojuosi su savimi tą patyrimų kišenėlę. Bet kurį iš jų galiu išsitraukti, kai tik jų prireiks. Jų užrašymas padeda juos prisiminti. Ir tik jų prireikus, jie po ranka.

Taigi, šias istorijas įamžinu ne tik dėl savęs, kaip liudijimą apie tai, ką patyriau, ne tik dėl savo vaikų ir savo ainijos, bet taip pat ir dėl to, kad paliudyčiau Dangiškajam Tėvui, jog mačiau Jį, mačiau ir žinojau. Jaučiu, kad kai kurie iš jų yra tarsi bučinys į kaktą. Kad tai jaučiau, kad žinojau. Ir noriu tai patvirtinti. Todėl ir toliau juos užrašinėju, kad galėčiau patvirtinti, jog tai mačiau ar jaučiau.