Dievo meilė ir šviesa yra pastovi, nekintanti ir nepajudinama

Mano brangiosios seserys, kad ir kur pasaulyje gyventumėte, žinokite, kad mes jus mylime, ir jus myli jūsų Tėvas danguje ir jūsų Gelbėtojas. Žinau, kad kartais gali būti sunku jausti Jų meilę. Pati esu tai patyrusi. Tačiau jums liudiju, kad Jų meilė jums niekada nesikeičia. Ji visada yra, net ir tais tamsiais jūsų gyvenimo laikotarpiais, kai gali būti sunku ją jausti.

Daugelis iš mūsų mėgstame gražias saulėtas dienas, ar ne! Kai šviečia saulė, visos gamtos spalvos būna ryškesnės. Šaltomis dienomis mums patinka jausti saulę, glostančią mūsų veidus. Ji pripildo mus šilumos ir šviesos. Bet neišvengiamai ateina debesuotos, lietingos ir tamsios dienos, kai nematome saulės ar nejaučiame jos šilumos, o visos spalvos yra prislopintos ir blankios. Argi tomis debesuotomis ar audringomis dienomis arba tamsiomis naktimis abejojame, kad saulė egzistuoja? Ar bijome, kad saulė daugiau niekada nebešvies? Žinoma, kad ne! Mes žinome, kad kai audra ar naktis baigsis, kai debesys prasiskirs, mes vėl pamatysime saulės spindesį ir pajusime jos šilumą. Saulė visada yra, nekintanti ir nepajudinama. Ji pastovi.

Tai vertingas palyginimas, padedantis suprasti mūsų Gelbėtojo šviesą ir Jo meilę mums. Jo šviesa suteikia spalvų ir prasmės viskam mūsų gyvenime. Jo meilė šildo mūsų sielas ir suteikia vilties ateičiai. Bet, kaip būna debesuotų, audringų ir tamsių dienų, kai negalime matyti saulės, taip mūsų žemiškojoje kelionėje bus debesuotų, audringų ir tamsių dienų, kai bus sunku jausti mūsų Gelbėtojo meilę ar matyti Jo šviesą. Gali būti akimirkų, kai mūsų Tėvas danguje ir mūsų Gelbėtojas atrodys esantys toli nuo mūsų, ir mes jausime didžiulę baimę, kad Jie mus paliko, kad Jie mūsų nemyli ir kad esame visiškai vienos. Net Džozefas Smitas ir pats Gelbėtas patyrė, ką reiškia jaustis apleistiems Dievo.

Bet, mano seserys, liudiju jums, kad niekas negali mūsų atskirti nuo mūsų Dangiškojo Tėvo ir Jėzaus Kristaus meilės! Jų šviesa ir Jų meilė mums yra pastovi, nekintanti ir tvari, lygiai kaip saulės šviesa ir šiluma. Mums nereikia bijoti, kad Jie mus apleido, nes Jie niekada neapleis. Tai prieštarautų Jų prigimčiai.

Prisimenu, kokia vieniša jaučiausi, kai po santuokos su vyru persikėlėme gyventi į Meksiką. Pirmą kartą gyvenime gyvenau toli nuo gimtų namų ir tėvų. Dar gerai nemokėjau ir nesupratau kalbos, laukiausi mūsų pirmojo kūdikio, o mano vyras daugiausia laiko būdavo išvykęs dėl darbo ir mokslų. Pamenu, kad jaučiausi siaubingai vieniša, pasimetusi ir išsigandusi. Man buvo sunku jausti, kad mano Tėvas danguje mane mato. Negalėjau jausti savo Gelbėtojo meilės šilumos ir šviesos. Pradėjau jausti tamsą, nusivylimą ir neviltį.

Tačiau man į pagalbą atėjo kelios Paramos bendrijos seserys. Jos apkabino mane ir padėjo pajusti, kad esu ne viena. Jos mane padrąsino ir parėmė savo šypsenomis, švelniais žvilgsniais ir meile, nors aš nesupratau jų žodžių, o jos nesuprato manųjų. Dėl to, kad galėjau jausti jų meilę ir priėmimą, tai tarsi prasklaidė mane apnikusius tamsos debesis, ir aš vėl pradėjau jausti savo Tėvo danguje meilę ir paramą.

Seserys, mes galime tai daryti vienos kitoms. Visos esame dangiškųjų tėvų dukros ir mums reikia vienoms kitų. Kad ir kur gyventume, kad ir kokios būtų mūsų aplinkybės, mes niekada neturėtume jaustis vienišos ar atskirtos. Mus supa mūsų dvasinės seserys ir broliai. Visos kartu atėjome į žemę šiuo metu, ir mums labai reikia vienoms kitų. Gundymas lyginti ir teisti vienai kitą ateina iš priešininko. Jis nori mus suskaldyti, nes žino, kokia didelė jėga atsiras, kai būsime vieningos, mylėsime ir remsime viena kitą. Mes galime padėti viena kitai jausti mūsų Gelbėtojo meilę, stengdamosi būti vieningos kaip Dievo dukros. Susikibkime rankomis, pakylėkime vienos kitas ir kartu eikime namo.

Tikiu, kad mūsų Tėvas danguje ir mūsų Gelbėtojas dažnai siunčia mums meilės ir paramos žinutes, bet dažnai jų neatpažįstame, nes galbūt jų neieškome. Už lango matydama ore pakibusį kolibrį, grožėdamasi nuostabiu saulėlydžiu ar tiesiog atkreipdama dėmesį į gamtos grožį dažnai jaučiu Jų meilę. Kai būna sunku ir jaučiuosi nusivylusi, kartais Jų meilės ir paramos žinutę pastebiu skaitydama tam tikrą Raštų eilutę, kuri paliečia mano širdį, arba per įkvepiantį pokalbį su žmogumi, arba per tai, ką jaučiu klausydamasi gražios giesmės ar pakylėjančios dainos.

Man patinka žodžiai vienos mūsų naujos giesmės: „Jis mato netgi žvirblį“. Pirmame posme sakoma maždaug taip:

Liudiju jums, kad Jis mato ne tik žvirblį, bet ir kiekvieną iš jūsų. Esate mylimos Dievo dukros, ir liudiju, kad niekada nebūsite pamirštos. Esate matomos ir mylimos, ir jūsų balsas svarbus, ypač jūsų Tėvui danguje ir Jo Viengimiui Sūnui. Jie gerai supranta jūsų širdgėlas, jūsų ašaras, jūsų liūdesį ir jūsų skausmą. Jūsų mylintis Dangiškasis Tėvas visada girdi jūsų maldas.

Ši žemiškoji kelionė kupina iššūkių ir sunkumų, įskaitant įvairių rūšių netektis—draugų ar artimųjų, fizinės ar emocinės sveikatos netektis, finansines netektis, net gebėjimų ar pasitikėjimo savimi netektis. Man patinka tai, ką vyresnysis Džozefas B. Virtlinas pasakė apie netektį: „Viešpats atlygina tikintiesiems už kiekvieną netektį. Tai, kas paimama iš tų, kurie myli Viešpatį, bus sugrąžinta jiems Viešpaties būdu. Nors tai gali įvykti ne tada, kada mes norime, tikintieji įsitikins, kad už kiekvieną šiandien pralietą ašarą galiausiai bus šimteriopai atlyginta džiaugsmo ir dėkingumo ašaromis.“

Ir pranašas Džozefas Smitas sakė: „Prisikėlus visi jūsų praradimai bus jums atstatyti, jei liksite ištikimi. Mačiau tai per Visagalio atsiųstą regėjimą“.

Liudiju, kad dėl mūsų brangaus Gelbėtojo ir Jo apmokančiosios aukos šie pažadai yra tikri. Jei liksite ištikimos Dievui, visi jūsų praradimai galiausiai bus jums atstatyti ir jūs liesite džiaugsmo ir dėkingumo ašaras savo Dangiškajam Tėvui už Jo atlyginančias palaimas.

Mane dažnai guosdavo ir padėdavo jausti Dievo meilę ši Apreiškimo knygos eilutė: „Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus daugiau mirties nei liūdesio, nei dejonės, nei skausmo daugiau nebebus, nes kas buvo pirmiau – praėjo.“ Taip pat atminkite šį pažadą: „Mylintiems Dievą viskas išeina į gera.“ Kokie gražūs ir paguodžiantys žodžiai! Jėzus Kristus yra pasaulio šviesa ir gyvenimas, ir Jis pažadėjo, kad jei seksime Juo, nebevaikščiosime tamsoje.

Liudiju jums, kad jūsų Tėvas danguje ir jūsų Gelbėtojas niekada jūsų nepamirš, kad ir kas esate, kad ir kur gyvenate, kad ir kokios būtų jūsų dabartinės aplinkybės ar praeitis. Jų šviesa ir Jų meilė jums yra pastovi, nekintanti ir nepajudinama. Ir kai debesys ir audros jūsų gyvenime prasiskirs, jūs žinosite, kad Jie visada buvo su jumis, net tamsiausiomis jūsų dienomis. Jėzaus Kristaus vardu, amen.