Senasis Testamentas. Seminarijos mokytojo vadovėlis

Turinys
Antraštinis puslapis
Mokytojo vadovėlio pristatymas
Senojo Testamento pamokos
- Sveikiname pradėjus studijuoti Senąjį Testamentą
- Mozės 1; Abraomo 3
- Pradžios 1–2; Mozės 2–3; Abraomo 4–5
- Pradžios 3–4; Mozės 4–5
- Pradžios 5; Mozės 6
- Mozės 7
- Pradžios 6–11; Mozės 8
- Pradžios 12–17; Abraomo 1–2
- Pradžios 18–23
- Pradžios 24–33
- Pradžios 37–41
- Pradžios 42–50
- Išėjimo 1–6
- Velykos
- Išėjimo 7–13
- Išėjimo 14–18
- Išėjimo 19–20; 24; 31–34
- Išėjimo 35–40; Kunigų 1; 4; 16; 19
- Skaičių 11–14; 20–24; 27
- Pakartoto Įstatymo 6–8; 15; 18; 29–30; 34
- Jozuės 1–8; 23–24
- Teisėjų 2–4; 6–8; 13–16
- Rūtos knyga; 1 Samuelio 1–7
- 1 Samuelio 8–10; 13; 15–16
- 1 Samuelio 17–18; 24–26; 2 Samuelio 5–7
- 2 Samuelio 11–12; 1 Karalių 3; 6–9; 11
- 1 Karalių 12–13; 17–22
- 2 Karalių 2–7
- 2 Karalių 16–25
- 2 Kronikų 14–20; 26; 30
- Ezros 1; 3–7; Nehemijo 2; 4–6; 8
- Esteros knyga
- Jobo 1–3; 12–14; 19; 21–24; 38–40; 42
- Psalmių 1–2; 8; 19–33; 40; 46
- Psalmių 49–51; 61–66; 69–72; 77–78; 85–86
- Psalmių 102–103; 110; 116–119; 127–128; 135–139; 146–150
- Patarlių 1–4; 15–16; 22; 31; Ekleziasto 1–3; 11–12
- Izaijo 1–12
- Izaijo 13–14; 22; 24–30; 35
- Izaijo 40–49
- Izaijo 50–57
- Izaijo 58–66
- Jeremijo 1–3; 7; 16–18; 20
- Jeremijo 31–33; 36–38; Raudų 1; 3
- Ezechielio 1–3; 33–34; 36–37; 47
- Danieliaus 1–7
- Ozėjo knyga; Joelio knyga
- Amoso, Abdijo, Jonos knygos
- Michėjo, Nahumo, Habakuko, Sofonijo knygos
- Agėjo 1–2; Zacharijo 1–4; 7–14
- Malachijo knyga
Pasiruošimo gyvenimui pamokos
- Doktrinos įvaldymas. Atsakymų į savo klausimus paieška
- Raštų studijavimo įgūdžiai
- Vadovas „Jaunimo stiprybės vardan“
- Savarankiškumo ugdymas
- Fizinė ir emocinė sveikata
- Pasiruošimas įgyti išsilavinimą ir profesiją
- Sėkmingas mokymasis
- Misionierių ruošimas
- Pasiruošimas šventyklai
- Bažnyčios vadovų mokymai
Priedas

Savarankiškumo ugdymas Viešpaties būdu. „Viešpats vertina pastangas“

Savarankiškumo ugdymas Viešpaties būdu. „Viešpats vertina pastangas“, Senasis Testamentas. Seminarijos mokytojo vadovėlis (2026)

„Savarankiškumo ugdymas Viešpaties būdu. Viešpats vertina pastangas“, Senasis Testamentas. Seminarijos mokytojo vadovėlis

Savarankiškumo ugdymas. 177 pamoka

Savarankiškumo ugdymas Viešpaties būdu

„Viešpats vertina pastangas“

Savarankiškumo ugdymas padeda mums vadovautis Jėzaus Kristaus mokymais aprūpinant save ir laiminant kitus. Mokantis ugdyti savarankiškumą jaunystėje, suaugęs žmogus įgyja daugiau gebėjimų. Ši pamoka gali padėti mokiniams suprasti savarankiškumo ugdymo svarbą Dangiškojo Tėvo mums skirtame plane.

Mokinių pasiruošimas. Galite paprašyti mokinių padaryti ką nors patiems, ką praeityje už juos darė kiti. Pavyzdžiui, jie galėtų pagaminti valgyti, išskalbti skalbinius, sumokėti už kažką, už ką paprastai moka jų tėvai, arba ką nors sutaisyti savo namuose.

Galimos mokymosi užduotys

Tobulėjame veikdami

Prieš pamoką galite vienam mokiniui duoti vyskupo Vadelio teiginio kopiją, o kitam mokiniui – teiginio iš „Temos ir klausimai“ kopiją. Paprašykite jų perskaityti teiginius ir pasiruošti papasakoti, ką sužinojo apie Gelbėtoją ir kaip paaiškintų savarankiškumą savais žodžiais.

Šią pamoką galite pradėti parodydami toliau pateiktą paukščiuko nuotrauką ir pateikdami toliau nurodytus klausimus. Galite suskirstyti mokinius į mažas grupes klausimams aptarti, parodydami klausimus po vieną ir suteikdami mokiniams laiko kiekvienam klausimui aptarti.

Kas nutiktų šiam paukščiukui, jei tėvai leistų jam likti lizde amžinai ir visada aprūpintų jį maistu?
Kaip tai galima palyginti su mūsų pažanga ir vystymusi Dangiškojo Tėvo mums skirtame plane?

Padėkite mokiniams suprasti, kad daug mūsų pažangos priklauso nuo noro mokytis ir prisiimti atsakomybę už savo pažangą. Galite paliudyti apie Gelbėtojo galimybes padėti mums, kai stengiamės siekti pažangos.

Savarankiškumas

Galite lentoje parašyti savarankiškumas ir parodyti du toliau pateiktus teiginius. Paprašykite mokinių perskaityti teiginius ir pasiruošti paaiškinti, ką sužinojo apie Gelbėtoją ir ką reiškia savarankiškumas. Jei pateikėte šiuos teiginius mokiniams prieš pamoką, paprašykite jų pasidalyti savo įžvalgomis prieš pradėdami diskusiją su kitais klasės mokiniais.

Vyskupas V. Kristoferis Vadelis iš Pirmininkaujančiosios Vyskupijos paaiškino:

Viešpačiui nereikia, kad darytume daugiau, nei pajėgiame daryti, tačiau Jam reikia, kad darytume tai, ką pajėgiame daryti, kai tai galime daryti. Praeitoje visuotinėje konferencijoje prezidentas Nelsonas mums priminė, kad „Viešpačiui patinka pastangos“.

[…] Būti fiziškai pasiruošusiems ir savarankiškiems reiškia „tikėti, kad Jėzaus Kristaus malone, arba veikti leidžiančia galia, ir savo pastangomis galime patenkinti visus dvasinius ir materialinius savo ir savo šeimos gyvenimo poreikius.“ („Buvo duonos“, 2020 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga)

„Evangelijos bibliotekos“ skiltyje „Temos ir klausimai“ teigiama:

Gelbėtojas kviečia mus visus veikti, būti nepriklausomiems ir tapti tokiems, kaip Jis. Jis mums padės. […] Jo būdas apima mokymąsi ir gyvenimą pagal savarankiškumo principus – „tai gebėjimas, įsipareigojimas bei pastangos pasirūpinti būtiniausiomis asmeninėmis ir šeimos reikmėmis“ (Providing in the Lord’s Way: Summary of a Leader’s Guide to Welfare [2009]). („Temos ir klausimai“, „Savarankiškumas“, „Evangelijos biblioteka“)

Ką iš šių teiginių sužinojote apie Gelbėtoją?
Kaip savais žodžiais apibūdintumėte savarankiškumą?

Mokiniams dalijantis atsakymais į ankstesnį klausimą, galite tai užrašyti lentoje šalia savarankiškumas. Padėkite jiems suprasti, kad savarankiškumo ugdymas padeda mums tapti panašesniems į Jėzų Kristų.

Galite parodyti toliau pateiktus nurodymus bei klausimus ir paprašyti mokinių apmąstyti savo pačių troškimus bei pastangas tapti savarankiškiems.

Apmąstykite šiuos klausimus:

Kaip apibūdintumėte, ką reiškia paaugliui sustiprinti savo gebėjimus toliau nurodytose srityse?

Evangelijos žinios

Finansiniai poreikiai dabar ir ateityje

Išsilavinimas ir darbas

Fiziniai poreikiai

Emociniai ir socialiniai poreikiai

Kaip savo gebėjimų ugdymas bet kurioje iš šių sričių palaimins jūsų gyvenimą žemėje ir amžinąją pažangą?

Savarankiškumo pavyzdžiai

Mokiniams gali būti naudinga pamatyti, kaip Raštuose aprašyti asmenys buvo palaiminti dėl savo pastangų ugdyti savarankiškumą, kad būtų patenkinti jų dvasiniai ir materialiniai poreikiai.

Galite parodyti toliau pateiktus nurodymus, nuorodas ir klausimus. Galite suskirstyti mokinius į grupes po tris ir paprašyti, kad kiekvienas mokinys perskaitytų skirtingą nuorodą. Tada mokiniai savo grupei gali apibendrinti, ką perskaitė, ir pasidalyti įžvalgomis iš toliau pateiktų klausimų.

Perskaitykite vieną iš toliau pateiktų Raštų pasakojimų ir apmąstykite susijusį klausimą.

Mozės 4:23–25; 5:1 (Adomas ir Ieva, paliekantys Edeno sodą)

Kaip Dievas, reikalaujantis iš Adomo ir Ievos dirbti, kad gautų maisto, galėjo juos labiau palaiminti nei tuo atveju, jei Dievas būtų pasirūpinęs, kad žemė jiems savaime užaugintų maisto?

Pradžios 6:14–16 (Nojui reikėjo apsaugoti šeimą nuo artėjančio tvano)

Kaip tikėjimasis, kad Nojus pastatys laivą, galėjo palaiminti jį labiau nei tuo atveju, jei Dievas būtų stebuklingai parūpinęs laivą?

Išėjimo 19:19–20 (Mozė tyruose siekia gauti nurodymus iš Viešpaties)

Kaip laukimas, kol Mozė užlips į kalną, prieš Dievui duodant tolesnį apreiškimą, galėjo palaiminti Mozę?

Jėzaus Kristaus pavyzdys

Lengva pamiršti, kad Jėzus Kristus kadaise buvo jaunuolis. Naujajame Testamente yra keli skyriai apie Jo stebuklingą gimimą ir daugybė skyrių apie Jo kaip suaugusiojo gyvenimą. Vis dėlto galime šiek tiek sužinoti, kaip Jis praleido jaunystę.

Perskaitykite Luko 2:52 ir išsiaiškinkite, kur Gelbėtojas augo ir kaip vystėsi būdamas jaunuolis.

Mažoms mokinių grupėms galite paskirti vieną iš 52 eilutėje minimų sričių (protinę, fizinę, dvasinę, socialinę), į kurią reikėtų susitelkti per tolesnę diskusiją.

Kartu su savo grupe apsvarstykite naujas idėjas, kaip kai kurie paaugliai:

Gali daugiau pasikliauti kitais, nei jiems reikia toje srityje.
Gali sustiprinti savo gebėjimus toje srityje.

Keletas mokinių sugalvotų pavyzdžių gali būti pasikliovimas, kad kažkas kitas atliks visą grupės užduotį mokykloje (intelektinė), pasikliovimas tėvais, kad jie atliks namų ruošos darbus (fizinė), tikėjimasis, kad jaunimo vadovas išmokys visų sekmadieninių pamokų (dvasinė), arba tikėjimasis, jog kiti suplanuos veiklas, kad jie galėtų susitikti (socialinė).

Dalykitės tuo, ko išmokote

Suteikite mokiniams galimybę apgalvoti, ką jie sužinojo ar pajuto apie savarankiškumą, ir tuo pasidalyti. Vienas iš būdų tai padaryti – atlikti toliau pateiktą užduotį. Mokiniai gali užduotį atlikti individualiai arba su kitais.

Įsivaizduokite, kad vadovas jūsų paprašė su apylinkės jaunimu pasidalyti tuo, ką šią savaitę išmokote seminarijoje. Užrašykite apie savarankiškumą sužinotus dalykus, naudodamiesi šiais punktais:

Apibūdinimas, kas yra savarankiškumas
Kodėl savarankiškumo ugdymas yra svarbus Dangiškajam Tėvui Jo mums skirtame plane
Asmeninis arba Raštų pavyzdys apie savarankiškumą demonstruojantį žmogų
Vienas iš būdų, kaip paaugliai gali tapti savarankiškesni bet kurioje savo gyvenimo srityje

Paprašykite kelių mokinių savanoriškai perskaityti, ką užsirašė. Galite paprašyti mokinius, kai išklausys savo bendraklasius, užsirašyti įžvalgas savo studijavimo žurnaluose.

Papildomos priemonės

Kas yra savarankiškumas?

Būti savarankiškam […] reiškia tikėti, kad Jėzaus Kristaus malone, arba veikti leidžiančia galia, ir savo pastangomis galime patenkinti visus dvasinius ir materialinius savo ir savo šeimos gyvenimo poreikius. Savarankiškumas liudija, kad pasitikime arba tikime Dievo galia, perkelsiančia mūsų gyvenimo kalnus ir suteiksiančia jėgų įveikti išbandymus ir suspaudimus. (Asmeniniai finansai ugdant savarankiškumą [2017], 4)

Vyresnysis Hugas E. Martinesas iš Septyniasdešimties paaiškino:

10:11

Savarankiškumas yra Jėzaus Kristaus evangelijos doktrina, o ne programa. Tai visą gyvenimą trunkantis procesas, o ne įvykis.

Savarankiški tampame visą gyvenimą ugdydami dvasinę stiprybę, gerindami fizinę bei emocinę sveikatą, siekdami išsilavinimo ir darbo, apsirūpindami materialiai [žr. General Handbook, 22.1]. Ar tas siekis mūsų gyvenime kada nors baigiasi? Ne, tai visą gyvenimą trunkantis mokymosi, augimo ir darbo procesas. Jis niekada nesibaigia; tai nuolatinis, kasdien trunkantis procesas. („Vaikus ir jaunimą mokyti savarankiškumo“, 2022 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)

Kodėl tapimas savarankiškiems yra svarbus Dievo plane?

Prezidentas Dalinas H. Ouksas iš Pirmosios Prezidentūros mokė:

Tai, kas verčia mus priklausyti nuo kito žmogaus, priimant sprendimus arba rūpinantis išgalėmis, kai tai galime padaryti patys, silpnina mus dvasiškai ir [sulėtina] augimą tampant tuo, kuo evangelijos plane numatyta mums tapti. (“Repentance and Change,” Liahona, Nov. 2003, 40)

Vyresnysis Polas B. Paiperis iš Septyniasdešimties sakė:

Mokymasis dirbti – lavinti ir disciplinuoti savo protą, kūną ir dvasią, kad galėtume dėti pastangas, sukurti, siekti ir tobulėti – yra pagrindinė kiekvieno žemiškojo gyvenimo tikrovė. Tokiu būdu tampame panašūs į Dievą ir įgyvendiname Jo tikslus žemėje. Dangiškasis Tėvas, Jėzus Kristus ir Šventoji Dvasia – visi dirba. Jų darbas ir Jų šlovė – „įgyvendinti žmogaus nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą“. Realybė tokia, kad be darbo negali būti šlovės. (“The Realities of Mortality,” [Brigham Young University–Idaho devotional, Feb. 19, 2013], 6, byui.edu)

Vyresnysis Džozefas V. Sitatis iš Septyniasdešimties liudijo:

4:56

Savarankiškumas prasideda nuo vizijos, kuo galite tapti, be abejojimo savimi, be nepilnavertiškumo jausmo. Kai pradedate apie tai galvoti, turite prisiminti savo dieviškąjį potencialą, kad Dangiškasis Tėvas apgyvendino jus čia, žemėje, ir suteikė gebėjimą viešpatauti virš visko žemėje. Dangiškasis Tėvas pažadėjo visiems, kurie gyvena pagal Jo sandorų pavyzdį, kad Jis jais pasirūpins. Evangelijos planas skirtas padėti mums būti nepriklausomiems ir tapti panašiems į mūsų Tėvą danguje. Liudiju, kad jei aiškiai suprasite, kuo galite tapti, Viešpats atvers jums kelius, kad ta vizija taptų realybe. (Transkribuota iš vaizdo įrašo „Education for a Better Life“ nuo 3:39 iki 4:33)

Papildomos mokymosi užduotys

Dievo pagalbos siekimas

Išstudijavę pamokos skyriuje „Savarankiškumas“ esančias Raštų ištraukas, galite pasidalyti toliau pateiktu prezidento Dyterio F. Uchtdorfo, tuo metu tarnavusio Pirmojoje Prezidentūroje, teiginiu. Paprašykite mokinių papasakoti, kaip jis susijęs su tuo, ką jie sužinojo iš Raštų pasakojimų. Tada paprašykite mokinių pasidalyti savo gyvenimo situacijomis, kuriose šis teiginys gali būti pritaikytas.

Dažnai negauname atsakymo į maldą, kol dar esame atsiklaupę, tačiau gauname, kai stovime ant kojų. (“Waiting on the Road to Damascus,” Liahona, May 2011, 76)

Alternatyvi pradžia

Užuot naudoję paukščiuko pavyzdį diskusijai pradėti, galite parodyti vaikų komandos nuotrauką ir naudoti toliau pateiktus klausimus.

Įsivaizduokite, kad esate šios komandos treneris. Kai supažindinate su nauju, bet šiems vaikams svarbiu įgūdžiu, vienas vaikas sako: „Per sudėtinga! Neįmanoma to padaryti!“ Kokie būtų rezultatai, jei:

Taikytumėte šį įgūdį vietoje to vaiko kiekvieną kartą, kai komanda jį lavina per treniruotes?
Supyktumėte ant to vaiko, kad greitai nesupranta ir neįvaldo šio įgūdžio?
Vis rodytumėte tam vaikui, kaip tai daryti, ir ragintumėte stengtis tol, kol išmoks?