Senasis Testamentas. Seminarijos mokytojo vadovėlis

Turinys
Antraštinis puslapis
Mokytojo vadovėlio pristatymas
Senojo Testamento pamokos
- Sveikiname pradėjus studijuoti Senąjį Testamentą
- Mozės 1; Abraomo 3
- Pradžios 1–2; Mozės 2–3; Abraomo 4–5
- Pradžios 3–4; Mozės 4–5
- Pradžios 5; Mozės 6
- Mozės 7
- Pradžios 6–11; Mozės 8
- Pradžios 12–17; Abraomo 1–2
- Pradžios 18–23
- Pradžios 24–33
- Pradžios 37–41
- Pradžios 42–50
- Išėjimo 1–6
- Velykos
- Išėjimo 7–13
- Išėjimo 14–18
- Išėjimo 19–20; 24; 31–34
- Išėjimo 35–40; Kunigų 1; 4; 16; 19
- Skaičių 11–14; 20–24; 27
- Pakartoto Įstatymo 6–8; 15; 18; 29–30; 34
- Jozuės 1–8; 23–24
- Teisėjų 2–4; 6–8; 13–16
- Rūtos knyga; 1 Samuelio 1–7
- 1 Samuelio 8–10; 13; 15–16
- 1 Samuelio 17–18; 24–26; 2 Samuelio 5–7
- 2 Samuelio 11–12; 1 Karalių 3; 6–9; 11
- 1 Karalių 12–13; 17–22
- 2 Karalių 2–7
- 2 Karalių 16–25
- 2 Kronikų 14–20; 26; 30
- Ezros 1; 3–7; Nehemijo 2; 4–6; 8
- Esteros knyga
- Jobo 1–3; 12–14; 19; 21–24; 38–40; 42
- Psalmių 1–2; 8; 19–33; 40; 46
- Psalmių 49–51; 61–66; 69–72; 77–78; 85–86
- Psalmių 102–103; 110; 116–119; 127–128; 135–139; 146–150
- Patarlių 1–4; 15–16; 22; 31; Ekleziasto 1–3; 11–12
- Izaijo 1–12
- Izaijo 13–14; 22; 24–30; 35
- Izaijo 40–49
- Izaijo 50–57
- Izaijo 58–66
- Jeremijo 1–3; 7; 16–18; 20
- Jeremijo 31–33; 36–38; Raudų 1; 3
- Ezechielio 1–3; 33–34; 36–37; 47
- Danieliaus 1–7
- Ozėjo knyga; Joelio knyga
- Amoso, Abdijo, Jonos knygos
- Michėjo, Nahumo, Habakuko, Sofonijo knygos
- Agėjo 1–2; Zacharijo 1–4; 7–14
- Malachijo knyga
Pasiruošimo gyvenimui pamokos
- Doktrinos įvaldymas. Atsakymų į savo klausimus paieška
- Raštų studijavimo įgūdžiai
- Vadovas „Jaunimo stiprybės vardan“
- Savarankiškumo ugdymas
- Fizinė ir emocinė sveikata
- Pasiruošimas įgyti išsilavinimą ir profesiją
- Sėkmingas mokymasis
- Misionierių ruošimas
- Pasiruošimas šventyklai
- Bažnyčios vadovų mokymai
Priedas

Psalmių 61–86. „Dieve, klausykis mano maldos“

„Psalmių 61–86. „Dieve, klausykis mano maldos“, Senasis Testamentas. Seminarijos mokytojo vadovėlis (2026)

„Psalmių 61–86. „Dieve, klausykis mano maldos“, Senasis Testamentas. Seminarijos mokytojo vadovėlis

Psalmių 49–51; 61–66; 69–72; 77–78; 85–86. 105 pamoka

Psalmių 61–86

„Dieve, klausykis mano maldos“

A women with her hands together, she is praying

Tikriausiai galite prisiminti savo gyvenimo akimirkas, kai norėjote artintis prie Dangiškojo Tėvo. Daugelis Psalmių yra nuoširdžios maldos, kurios yra pavyzdys, kaip su nuolankiu tikėjimu kreiptis į Dangiškąjį Tėvą. Malda yra galinga priemonė, leidžianti bet kam ir bet kada kreiptis į Dievą paguodos, stiprybės ar pagalbos. Kaip ir naudojant daugelį priemonių, galime išmokti efektyviau pasinaudoti malda. Ši pamoka padės mokiniams prasmingiau bendrauti su Dangiškuoju Tėvu per maldą.

Mokinių pasiruošimas. Galite paprašyti mokinių nuo dabar iki kitos pamokos stebėti, kaip, jų manymu, savo maldose jie užmezga ryšį su Dangiškuoju Tėvu.

Galimos mokymosi užduotys

Stropiai ar atsainiai

Prieš pamoką lentoje užrašykite „stropiai“ ir „atsainiai“. Įsitikinkite, kad mokiniai supranta šių žodžių reikšmę. Stropiai: atliekama apgalvotai arba dėmesingai. Atsainiai: atsipalaidavus arba abejingai.

Galite suskirstyti mokinius poromis arba mažomis grupėmis ir paprašyti papasakoti, kaip, jų manymu, atrodytų būti stropiam arba atsainiam atliekant toliau nurodytus veiksmus. Arba galite paraginti poras ar grupes sugalvoti, kokius dalykus atlieka stropiai ir kokius atsainiai.

Koks nors sporto žaidimas

Mokymasis groti instrumentu

Mokyklos užduotys

Po to, kai mokiniai gaus progą papasakoti, lentoje užrašykite „malda“.

Ką galėtų reikšti būti stropiam ar atsainiam meldžiantis?

Paprašykite mokinių pagalvoti, kaip jie dabar įvertintų savo maldas. Toliau pateikta užduotis yra vienas iš būdų tai padaryti. Paraginkite mokinius, kad jie nesidalytų atsakymais su niekuo kitu.

Tyliai apsvarstykite atsakymus į toliau pateiktus klausimus.

Kaip manote, ar meldžiatės labiau stropiai, ar atsainiai? Kodėl?
Kaip galėtumėte būti palaiminti, jei melstumėtės stropiau ir prasmingiau?

Daugelis psalmių yra nuoširdžios maldos, kurios yra pavyzdys, kaip su nuolankiu tikėjimu kreiptis į Dangiškąjį Tėvą. Studijuodami šias psalmes būkite jautrūs mintims ir jausmams iš Šventosios Dvasios, kaip prasmingiau bendrauti su Dangiškuoju Tėvu per maldą.

Iš psalmių galime pasimokyti apie maldą

Jei norite padėti mokiniams suprasti, kaip jie melsdamiesi gali prasmingiau bendrauti su Dangiškuoju Tėvu, galite parodyti toliau pateiktas Raštų ištraukas ir klausimus lentoje. Mokiniai gali perskaityti ištrauką ir pagalvoti, kaip ji atsako į vieną ar daugiau klausimų.

Gali būti naudinga mokiniams studijuojant tyliai leisti instrumentinę muziką.

Perskaitykite bent tris iš šių Raštų ištraukų, ieškodami atsakymų į vieną ar daugiau toliau pateiktų klausimų.

Psalmių 55:16–17

Psalmių 61:1–3

Psalmių 63:1–7

Psalmių 69:13–18

Psalmių 86:3–12

Kada turėčiau melstis Dangiškajam Tėvui?
Kaip galiu būti stropesnis melsdamasis?
Koks turėtų būti mano nusiteikimas, kai kreipiuosi į Dangiškąjį Tėvą maldoje?

Paraginkite mokinius papasakoti, ką surado. Vykstant aptarimui, lentoje užrašykite šį neužbaigtą teiginį: Mūsų maldos Dangiškajam Tėvui gali tapti prasmingesnės, mums…

Paprašykite mokinių užbaigti teiginį tuo, ką sužinojo apie maldą iš perskaitytų psalmių. Keletas pavyzdžių, kuriuos gali pasakyti mokiniai:

meldžiantis bet kuriuo dienos metu (žr. Psalmių 55:16–17).

meldžiantis, kai jaučiamės prislėgti (žr. Psalmių 61:2).

meldžiantis dėl išgelbėjimo (žr. Psalmių 69:13–18).

meldžiant gailestingumo (žr. Psalmių 86:3–5).

meldžiantis su meile, pagarbumu ir šlovinimu (žr. Psalmių 63:4–6; 86:8–13).

Meldimasis su meile ir pagarbumu Dangiškajam Tėvui

Ši pamokos dalis skirta tokiai tiesai: mūsų maldos Dangiškajam Tėvui gali tapti prasmingesnės, mums meldžiantis su meile, pagarbumu ir šlovinimu.

Vienas iš būdų, kaip melstis Dangiškajam Tėvui su didesne meile ir pagarbumu – tai mūsų maldos tonas ir kalba.

Prezidentas Dalinas H. Ouksas iš Pirmosios Prezidentūros mokė:

Maldos kalbos ypatumai skirtingose kalbose skiriasi, bet principai visada tokie pat. Maldas turėtume skirti mūsų Dangiškajam Tėvui tokiais žodžiais, kuriuos tos kalbos vartotojai sieja su meile ir pagarba, pagarbumu ir artumu. […]

Norime vadovautis Gelbėtojo mokymu: „Melsdamiesi nedaugiažodžiaukite kaip pagonys: jie tariasi būsią išklausyti dėl žodžių gausumo.“ [Mato 6:7; taip pat žr. 3 Nefio 13:7.] Mūsų maldos turėtų būti paprastos, konkrečios ir nuoširdžios. (“The Language of Prayer,” Ensign, May 1993, 16)

Galite paaiškinti, kad galime parodyti meilę, pagarbą ir pagarbumą Dangiškajam Tėvui kreipdamiesi į Jį įvairiomis žodžio „Tu“ formomis. Daugiau informacijos žr. „The Language of Prayer“, Ensign, May 1993.

Pagalvokite, kokią kalbą vartojate savo maldose ir kaip ji atspindi jūsų jausmus Dangiškajam Tėvui.

Kodėl gali būti verta stengtis savo maldose vartoti pagarbią kalbą?

Perskaitykite Mato 6:5–13 ir raskite, kaip Jėzus Kristus maldoje pademonstravo meilę ir pagarbumą Dangiškajam Tėvui.

Ko išmokote iš Gelbėtojo mokymų ir pavyzdžio, kas gali padaryti įtaką tam, kaip meldžiatės?
Kaip nuoširdi malda palaimino jūsų gyvenimą?

Pritaikymas

Toliau pateikta schema gali padėti mokiniams apmąstyti, kaip pritaikyti apie maldą sužinotus dalykus. Paprašykite mokinių nubraižyti schemą savo žurnaluose. Tada paprašykite jų parašyti atsakymus į klausimus kiekvienoje schemos skiltyje.

Padėkite mokiniams suvokti, kad jų užrašyti atsakymai yra dalykai, kuriuos jie gali pradėti taikyti šiandien. Paprašykite jų veikti pagal vieną ar du užsirašytus dalykus. Jei mokiniai gali tai padaryti, paprašykite jų nufotografuoti savo schemą, kad atsimintų, ką jie užsirašė.

Galite paliudyti, kaip per maldą galime prasmingais būdais bendrauti su Dangiškuoju Tėvu.

Papildomos priemonės

Kaip malda gali padėti sunkumų akimirkomis?

Prezidentas M. Raselas Balardas (1928–2023) mokė:

Pastaruosius kelis mėnesius jaučiau, kad geriausias būdas padėti šiandieniniam pasauliui – tai visiems žmonėms labiau remtis Dievu ir atgręžti savo širdis į Jį per nuoširdžią maldą. Nusižeminimas ir siekimas dangaus įkvėpimo, kad ištvertume arba nugalėtume tai, kas mūsų laukia, bus mūsų saugiausias ir patikimiausias kelias su pasitikėjimu judėti pirmyn šiais neramiais laikais. […]

Kokia didinga yra maldos galia ir kaip šiandien pasaulyje reikia mūsų maldų, kupinų tikėjimo Dievu ir Jo Mylimuoju Sūnumi! Atminkime ir vertinkime maldos galią. („Todėl visą laiką budėkite ir melskitės“, 2020 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga)

Kaip galime savo maldas padaryti dar prasmingesnes?

Vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo sakė:

Liudiju, kad malda tampa prasmingesnė, kai tariamės su Viešpačiu visuose savo darbuose, kai išreiškiame nuoširdų dėkingumą ir meldžiamės už kitus su tikru ketinimu ir nuoširdžiai.

Liudiju, kad Dangiškasis Tėvas yra gyvas ir kad Jis išklauso kiekvieną nuoširdžią maldą bei į ją atsako. (“Pray Always,” Liahona, Nov. 2008, 44)

Kas gali mums padėti ieškant atsakymų į savo maldas?

Prezidentas Raselas M. Nelsonas mokė:

Maldoje Jėzaus Kristaus vardu papasakokite savo rūpesčius, baimes, silpnybes – taip, tai, ko trokšta jūsų širdis. O tada klausykitės! Užsirašykite į jūsų protą atėjusias mintis. Užsirašykite savo jausmus ir imkitės veiksmų, kurių imtis buvote paskatinti. Kartodami šį procesą diena po dienos, mėnuo po mėnesio, metai po metų, jūs galėsite „vis geriau ir geriau suvokti apreiškimo principą“ [Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas (2010), p. 127]. („Apreiškimas Bažnyčiai, apreiškimas mūsų gyvenimui“, 2018 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)

Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas, tuometinis Pirmosios Prezidentūros narys, pasidalijo:

Dievas rūpinasi jumis. Jis išklausys jūsų asmeninius klausimus ir atsakys į juos. Jis atsakys į jūsų maldas savo būdu ir laiku, taigi turite išmokti klausytis Jo balso. Dievas nori, kad rastumėte kelią atgal pas Jį, o tas kelias yra Gelbėtojas. („Liudijimo apie šviesą ir tiesą gavimas“, 2014 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga)

Papildomos mokymosi užduotys

Ką psalmininkas žinojo apie Dangiškąjį Tėvą

Žinojimas apie Dangiškąjį Tėvą gali padėti mokiniams kreiptis į Jį maldoje. Jei pamokoje liko papildomo laiko, prieš pereidami prie pritaikymo skyriaus, galite paprašyti mokinių perskaityti toliau pateiktas Raštų nuorodas. Gali būti naudinga, kad mokiniai būtų suskirstyti poromis ir vienas iš porininkų perskaitytų pirmąsias dvi ištraukas, o kitas – trečią ištrauką. Paprašykite mokinių perskaityti eilutes ir išsiaiškinti, ką psalmininkas suprato apie Dievą, kas galėjo paveikti jo maldas.

Psalmių 62:5–8

Psalmių 63:7

Psalmių 86:8–10, 13, 15–16

Mokiniams perskaičius ir pasidalijus savo išvadomis, galite su klase aptarti šiuos klausimus:

Kaip šių dalykų apie Dangiškąjį Tėvą žinojimas gali padėti kokiam nors žmogui nuoširdžiau melstis?
Ką žinote apie Dangiškąjį Tėvą, kas galėtų padėti jums jūsų maldose?

Raskite laiko maldai

Kad padėtumėte mokiniams rasti laiko bendrauti su Dangiškuoju Tėvu per maldą, galite parodyti vaizdo įrašą „Face to Face with President Eyring and Elder Holland“ nuo 44:35 iki 46:09. Prezidentas Džefris R. Holandas papasakojo, kaip jis su žmona Patricija rasdavo laiko melstis.

96:16

Po vaizdo įrašo galite paprašyti mokinių papasakoti, ką jie sužinojo arba pagalvojo. Mokiniams galima pasiūlyti kasdien skirti tam tikrą laiką maldai.

Viltis ir pasitikėjimas mūsų jaunystėje

Galima naudoti Psalmių 71:5, kad padėtumėte mokiniams jaunystėje turėti vilties Dievu ir Juo pasikliauti.

Kartais jaunuoliai dėl savo jauno amžiaus gali nuvertinti vadovavimosi evangelija svarbą, manydami, kad suaugę jie ja vadovausis sąmoningiau. Mokiniams gali būti naudinga pagalvoti apie galią, kurią Dievas gali turėti jų gyvenime, jiems pasitikint Juo. Paprašykite mokinių perskaityti Psalmių 71:5 ir Almos 38:2, galvojant apie pasitikėjimo Dievu svarbą jų jaunystėje. Mokiniai gali aptarti šiuos klausimus:

Kodėl, jūsų manymu, svarbu savo jaunystėje mokytis turėti vilties ir pasitikėti Dievu?
Kaip Dievas buvo jūsų stiprybės arba vilties šaltinis jaunystėje?

„Tiesa žels iš žemės“ (Psalmių 85:11)

Kad padėtumėte mokiniams studijuoti apie Mormono Knygos išėjimą, galite suskirstyti juos poromis ir paprašyti, kad kiekvienas perskaitytų vieną iš pateiktų ištraukų ir rastų pranašysčių apie Mormono Knygą: Psalmių 85:11, Izaijo 29:4 ir Mozės 7:62. Jei reikia, padėkite jiems suprasti, kad kiekviena iš jų reiškia Dievo žodį, ateinantį iš žemės, ir nurodo žemėje paslėptus aukso lakštus, kad Džozefas Smitas juos surastų ir išverstų.

Kaip Mormono Knyga padėjo jums priartėti prie Dangiškojo Tėvo ir Jėzaus Kristaus?

„I Pray When“

Aptardami, kada turėtume melstis Dangiškajam Tėvui, galite parodyti vaizdo įrašą „I Pray When“ (1:56). Tada galite paklausti mokinių, kokias jie matė pasikartojančias idėjas studijuotose Raštų ištraukose Psalmių knygoje, arba paprašyti jų papasakoti apie daugiau atvejų, kada jie meldžiasi.

1:56

„Are You Really There?“

Muzikiniame vaizdo įraše „Are You Really There?“ (3:46) vaizduojama, kaip žmonės atsigręžia į Dangiškąjį Tėvą maldoje ir gauna atsakymus į savo maldas. Galite parodyti šį vaizdo įrašą, kad padėtumėte mokiniams apmąstyti savo maldas ir pajusti viltį, kad Dangiškasis Tėvas į jų maldas atsakys.

3:45