Senasis Testamentas. Seminarijos mokytojo vadovėlis

Turinys
Antraštinis puslapis
Mokytojo vadovėlio pristatymas
Senojo Testamento pamokos
- Sveikiname pradėjus studijuoti Senąjį Testamentą
- Mozės 1; Abraomo 3
- Pradžios 1–2; Mozės 2–3; Abraomo 4–5
- Pradžios 3–4; Mozės 4–5
- Pradžios 5; Mozės 6
- Mozės 7
- Pradžios 6–11; Mozės 8
- Pradžios 12–17; Abraomo 1–2
- Pradžios 18–23
- Pradžios 24–33
- Pradžios 37–41
- Pradžios 42–50
- Išėjimo 1–6
- Velykos
- Išėjimo 7–13
- Išėjimo 14–18
- Išėjimo 19–20; 24; 31–34
- Išėjimo 35–40; Kunigų 1; 4; 16; 19
- Skaičių 11–14; 20–24; 27
- Pakartoto Įstatymo 6–8; 15; 18; 29–30; 34
- Jozuės 1–8; 23–24
- Teisėjų 2–4; 6–8; 13–16
- Rūtos knyga; 1 Samuelio 1–7
- 1 Samuelio 8–10; 13; 15–16
- 1 Samuelio 17–18; 24–26; 2 Samuelio 5–7
- 2 Samuelio 11–12; 1 Karalių 3; 6–9; 11
- 1 Karalių 12–13; 17–22
- 2 Karalių 2–7
- 2 Karalių 16–25
- 2 Kronikų 14–20; 26; 30
- Ezros 1; 3–7; Nehemijo 2; 4–6; 8
- Esteros knyga
- Jobo 1–3; 12–14; 19; 21–24; 38–40; 42
- Psalmių 1–2; 8; 19–33; 40; 46
- Psalmių 49–51; 61–66; 69–72; 77–78; 85–86
- Psalmių 102–103; 110; 116–119; 127–128; 135–139; 146–150
- Patarlių 1–4; 15–16; 22; 31; Ekleziasto 1–3; 11–12
- Izaijo 1–12
- Izaijo 13–14; 22; 24–30; 35
- Izaijo 40–49
- Izaijo 50–57
- Izaijo 58–66
- Jeremijo 1–3; 7; 16–18; 20
- Jeremijo 31–33; 36–38; Raudų 1; 3
- Ezechielio 1–3; 33–34; 36–37; 47
- Danieliaus 1–7
- Ozėjo knyga; Joelio knyga
- Amoso, Abdijo, Jonos knygos
- Michėjo, Nahumo, Habakuko, Sofonijo knygos
- Agėjo 1–2; Zacharijo 1–4; 7–14
- Malachijo knyga
Pasiruošimo gyvenimui pamokos
- Doktrinos įvaldymas. Atsakymų į savo klausimus paieška
- Raštų studijavimo įgūdžiai
- Vadovas „Jaunimo stiprybės vardan“
- Savarankiškumo ugdymas
- Fizinė ir emocinė sveikata
- Pasiruošimas įgyti išsilavinimą ir profesiją
- Sėkmingas mokymasis
- Misionierių ruošimas
- Pasiruošimas šventyklai
- Bažnyčios vadovų mokymai
Priedas

Pradžios 15–18; 21. „Viešpats […] įvykdė, ką […] buvo pažadėjęs“

„Pradžios 15–18; 21. „Viešpats […] įvykdė, ką […] buvo pažadėjęs“, Senasis Testamentas. Seminarijos mokytojo vadovėlis (2026)

„Pradžios 15–18; 21. „Viešpats […] įvykdė, ką […] buvo pažadėjęs“, Senasis Testamentas. Seminarijos mokytojo vadovėlis

Pradžios 18–23. 25 pamoka

Pradžios 15–18; 21

„Viešpats […] įvykdė, ką […] buvo pažadėjęs“

Sarah holds a baby Isaac in her arms. She looks down at him and smiles.

Ištikimiesiems Viešpats yra pažadėjęs šlovingų dalykų, tačiau kartais gyvenimo aplinkybės mus verčia susimąstyti, ar tikrai šie pažadai gali būti išpildyti. Gali būti, kad Abraomas ir Sara irgi apie tai svarstė, kai Viešpats jiems pažadėjo, kad net ir sulaukusi senatvės Sara susilauks vaiko. Ši pamoka gali padėti mokiniams tvirčiau tikėti, kad Viešpats laikysis savo pažadų.

Mokinių pasiruošimas. Paprašykite mokinių įsiminti ir apmąstyti pirmąjį Pradžios 18:14 sakinį: „Ar yra kas nors Viešpačiui neįmanoma?“ Galite paraginti juos prisiminti, kada Viešpats padarė, atrodo, neįmanomus dalykus Raštuose, jų ar kitų žmonių gyvenime.

Galimos mokymosi užduotys

Viešpaties pažadai mums

Parodykite toliau pateiktus pavyzdžius, kad iliustruotumėte, kodėl žmogus gali abejoti, ar Dievas ištesės savo pažadus. Kaip pavyzdį galite peržiūrėti vaizdo įrašą „Continue in Patience“ (2:41) nuo 1:07 iki 1:55. Šį vaizdo įrašą galima rasti svetainėje ChurchofJesusChrist.org. Taip pat galite paprašyti mokinių sukurti savo panašius pavyzdžius.

2:42

Mergina nusprendė sąžiningai mokytis, tikėdama, kad Viešpats ją palaimins. Ji pastebi, kad jos pažymiai yra blogesni nei kitų mokinių, kurie sukčiauja.
Jaunuolis gavo patriarchalinį palaiminimą, kuriame teigiama, kad jis tarnaus nuolatinėje misijoje. Per medicininę apžiūrą gydytojai nustatė, kad jis turi fizinių problemų, dėl kurių negali tarnauti.
Mergina nusprendė patikrinti Moronio duotą pažadą – ji perskaitė Mormono Knygą ir meldėsi siekdama sužinoti, kad tai yra tiesa. Ji mano, kad negavo atsakymo. Kokių klausimų šiems jaunuoliams gali kilti apie Dievą ir Jo pažadus?
- Kokių klausimų šiems jaunuoliams gali kilti apie Dievą ir Jo pažadus?

Paprašykite mokinių apmąstyti situacijas, kuriose jiems ar jų pažįstamiems gali būti sunku suprasti, kaip Viešpats išpildys pažadėtus palaiminimus. Galite paprašyti mokinių aprašyti tas situacijas savo studijavimo žurnaluose. Mokiniai taip pat gali užrašyti jiems kilusius klausimus.

Paraginkite mokinius dėti pastangas, kurios gali padėti pakviesti Šventąją Dvasią į mokymosi procesą. Paliudykite, kad jiems tai darant Šventoji Dvasia gali padėti jiems rasti atsakymus į klausimus ir tvirčiau tikėti, kad Viešpats ištesės savo pažadus.

Pažadai, kuriuos Viešpats davė Abraomui ir Sarai

Kai mokiniai studijuos pasakojimą apie Sarą ir Abraomą, galite padėti jiems mokytis skaityti Raštus atsižvelgiant į atitinkamą kontekstą. Toliau pateikta pastraipa gali supažindinti mokinius su šiuo įgūdžiu.

Studijuojant Raštus gali būti naudinga suprasti kontekstą (aplinkybes, susijusias su konkrečia Raštų ištrauka). Kontekstas gali paaiškinti ir padėti giliau suprasti Raštuose pateikiamus pasakojimus ar mokymus. Pavyzdžiui, studijuojant pasakojimą apie Abraomą ir Sarą, gali būti naudinga žinoti, kad didžiąją savo gyvenimo dalį Abraomas norėjo tapti tėvu (žr. Abraomo 1:2). Tačiau kai jis ir jo žmona Sara sulaukė tokio amžiaus, kai įprastai nebesusilaukiama vaikų, atrodė, kad savo mirtingajame gyvenime jie nepatirs pažadėtų palaiminimų susilaukti savo vaikų.

Mokiniams baigus studijuoti ir aptarus savo grupėse, galite pakviesti kelis savanorius pasidalyti savo įžvalgomis su klase. Tada galite užduoti toliau pateiktus klausimus.

Kaip, jūsų manymu, kontekstas padėjo suprasti tai, ką studijavote?
Kaip jaustumėtės, jei būtumėte patyrę tai, ką patyrė Abraomas ir Sara, kaip rašoma šiose eilutėse?

Viešpats tesi savo pažadus

Perskaitykite Pradžios 21:1–6 ir raskite, kaip Viešpats ištesėjo savo pažadus, duotus Abraomui ir Sarai.

Kokių tiesų sužinojote apie Viešpatį iš šio pasakojimo?

Tarnaudamas Pirmojoje Prezidentūroje prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas pasidalijo pamoka, kurią jis išmoko apie Dievo pažadus.

Dievo pažadai ne visada išsipildo taip greitai ar tokiu būdu, kaip galime norėti; jie išsipildo Jo laiku ir Jo būdais. (“Continue in Patience,” Liahona, May 2010, 58)

Viena tiesa, kurią mokiniai gali įvardyti, yra tokia: Viešpats įvykdo savo pažadus savo laiku ir savo būdu.

Kuo mums gali būti naudinga tai, kad Viešpaties pažadai nėra iš karto išpildomi mūsų gyvenime?
Ką žinote apie Viešpatį, kas galėtų jums padėti laukiant, kol Jo pažadai išsipildys?

Mokiniams gali būti naudinga paieškoti Raštų ištraukų apie Viešpatį, kurios galėtų jiems padėti atsakyti į ankstesnį klausimą. Galimos ištraukos: Jono 14:18; 1 Nefio 9:6; Mozijo 24:14; Doktrinos ir Sandorų 24:8; 68:6.

Patyrimai ir liudijimai

Prezidentas Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pasidalijo toliau pateikta įžvalga apie Viešpaties pažadėtus palaiminimus:

Vienus palaiminimus gauname greitai, kitus vėliau, o dar kitų negauname tol, kol nepatenkame į dangų; tačiau tie, kurie priima Jėzaus Kristaus evangeliją, juos tikrai gauna. (“An High Priest of Good Things to Come,” Ensign, Nov. 1999, 38)

Kokia jūsų ar kitų žmonių patirtis padėjo jums tikėti, kad Viešpats įvykdys savo pažadus savo būdu ir savo laiku?

Padėkite mokiniams pasiruošti liudyti apie tiesas, kurias jie sužinojo ar pajuto. Galite tai padaryti parodydami toliau pateiktus nurodymus.

Savo studijavimo žurnale atlikite vieną iš toliau pateiktų užduočių.

Apmąstykite pavyzdžius, kurie buvo pateikti pamokos pradžioje. Parašykite laišką vienam iš pavyzdžiuose apibūdintų asmenų ir nurodykite, kodėl tikite, kad Viešpats įvykdys savo pažadus.
Parašykite trumpą pastraipą savo žurnale. Paminėkite, ką šiandien išmokote ir pajutote, kas gali jums padėti, kai laukiate, kol bus įvykdyti Viešpaties pažadai.

Paprašykite kelis savanorius pasidalyti savo jausmais su klase. Pamoką galite užbaigti pasidalydami savo liudijimu, kad Viešpats įvykdys savo pažadus.

Papildomos priemonės

Kaip tikėjimas Dievo pažadais gali paveikti mano gyvenimą?

Vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:

Tikėti Juo reiškia pasikliauti, kad Jo dosnios palaimos yra prieinamos ir yra taikomos mūsų asmeniniame gyvenime ir šeimoje. Tikėti Juo visa siela [žr. Omnio 1:26] pradedame verždamiesi pirmyn sandorų taku, savo valią patikėdami Jam ir paklusdami Jo mums skirtiems prioritetams ir terminams. Tikėjimas Juo – priėmimas, kad Jo galia ir pažadai yra tikri – į mūsų gyvenimą atneša perspektyvą, ramybę ir džiaugsmą. („Jeigu pažinote mane“, 2016 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga)

Kaip žvelgimas iš amžinosios perspektyvos gali padėti man tikėti Dievo pažadais?

Vyresnysis Nylas L. Andersenas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pažadėjo:

Kartais gyvenimas atrodo labai neteisingas – ypač tuomet, kai trokštame atlikti būtent tai, ką įsakė Viešpats. Kaip Viešpaties tarnas noriu patikinti, kad šis pažadas yra tikras: „Ištikimi nariai, kurių aplinkybės neleidžia gauti amžinosios santuokos ir tėvystės palaimų šiame gyvenime, visas pažadėtas palaimas gaus amžinybėje, [jeigu] jie laikysis sandorų, kurias sudarė su Dievu“ [Handbook 2: Administering the Church (2010), 1.3.3]. (“Children,” Liahona, Nov. 2011, 30)

Pradžios 16:1–3. Kodėl Abraomas vedė Hagarą, jei jau buvo vedęs Sarą?

Abraomas vedė savo žmonos Saros tarnaitę Hagarą, nes jam buvo įsakyta tai daryti (žr. Doktrinos ir Sandorų 132:34–35). Daugpatystė draudžiama, nebent Viešpats duoda tokį įsakymą per savo pranašą (žr. Jokūbo 2:27–30). Daugiau informacijos apie daugpatystės praktiką Bažnyčios istorijoje rasite straipsnyje Evangelijos tema „Plural Marriage in The Church of Jesus Christ of Latter-day Saints“.

Pradžios 17:20. Kas yra Izmaelio palikuonys?

Pagal islamo tradiciją Abraomas išvežė Izmaelį ir jo motiną į Arabiją ir apgyvendino juos netoli vietos, kuri vėliau tapo didžiuoju Mekos miestu. Galiausiai dvylikos Izmaelio sūnų palikuoniai pradėjo plėstis Arabijos pusiasalyje.

Hagara ir jos sūnus Izmaelis islamo tikėjime yra gerbiami kaip islamo įkūrėjo Mahometo protėviai. Musulmonai (islamo sekėjai) Abraomą taip pat laiko pranašu.

Daugiau informacijos žr. „Ishmael, Our Brother“, James B. Mayfield, Ensign, June 1979, 24–32.

Papildomos mokymosi užduotys

Kryžminės nuorodos

Kad iliustruotumėte, kaip Abraomas ir Sara tikėjo Viešpatį, paprašykite mokinių susieti vieną ar daugiau toliau pateiktų Raštų ištraukų su Pradžios 21:1–2:

Romiečiams 4:16–22
Hebrajams 11:11
Ką sužinojote iš šių eilučių, kas gali padėti jums tikėti, kad Dievas įvykdys savo pažadus?

Džozefo Smito Vertimas

Studijuodami Pradžios 15, galite paaiškinti, kad Džozefo Smito Vertimas moko, jog Abraomui taip pat kilo klausimų dėl Viešpaties pažado suteikti paveldo žemę.

Perskaitykite Džozefo Smito Vertimo Pradžios 15:9–12 (Biblijos priede) ir raskite, ko Viešpats mokė Abraomą, kas padėjo jam tikėti pažadu.

Ką sužinojote?
Kaip manote, kodėl Abraomui tuo metu buvo naudinga sužinoti apie Jėzaus Kristaus mirtį ir prisikėlimą?
Kaip žvelgimas iš amžinosios perspektyvos gali padėti, kai mums atrodo, kad pažadėtieji palaiminimai neišsipildo?

Mokymasis iš Raštuose pateiktų pavyzdžių

Kartais mes numatome, kad mūsų gyvenime nutiks tam tikri dalykai, bet susiduriame su netikėtais iššūkiais ar aplinkybėmis.

Paprašykite mokinių apmąstyti toliau pateiktą klausimą.

Kokį žinote žmogų, kurio gyvenimo aplinkybės yra kitokios, nei tikėjosi?

Išsirinkite vieną asmenį, apie kurį norite studijuoti. Ieškokite dalykų, kuriuos šis Raštuose aprašytas asmuo gali norėti, kad jūsų draugas ar šeimos narys žinotų apie Viešpatį.

Abraomas (Pradžios 15:1–6)
Hagara (Pradžios 16:3–11)
Sara (Pradžios 18:9–14; 21:1–2)
Izmaelis (Pradžios 21:9–20)
- Kaip susidūrus su sunkumais gali padėti prisiminimas, kad Viešpats žino, su kokiais iššūkiais susiduriate?