Los, Nrog Kuv Mus
Kaum Ob Hlis Ntuj 7–13. “Kev Dawb Huv rau tus Tswv”: Hakais 1–2; Xakhaliyas 1–4; 7–14


“Kaum Ob Hlis Ntuj 7–13. ‘Kev Dawb Huv rau tus Tswv”: Hakais 1–2; Xakhaliyas 1–4; 7–14,’ Los, Nrog Kuv Mus—Siv hauv Tsev thiab lub Koom Txoos: Phau Qub 2026 (2026)

“Kaum Ob Hlis Ntuj 7–13. ‘Kev Dawb Huv rau tus Tswv,’” Los, Nrog Kuv Mus: Phau Qub 2026

lub Tuam Tsev Laie Hawaii thiab lub ntuj muaj huab

lub Tuam Tsev Laie Hawaii

Kaum Ob Hlis Ntuj 7–13: “Kev Dawb Huv rau tus Tswv”

Hakais 1–2; Xakhaliyas 1–4; 7–14

Tom qab ntau xyoo uas lawv ua qhev, ib pawg Neeg Ixayees, nyaj muaj ob tug yaj saub Hakais thiab Xakhaliyas, twb rov qab mus rau lub nroog Yeluxalees. Ib txhia ntawm pawg no nco qab tias lub tuam tsev zoo li cas ua ntej lub tuam tsev raug puas tsuaj. Rau cov neeg uas xav paub seb puas yuav rov qab muaj ib lub tuam tsev zoo li thaum ub (saib Hakais 2:3), Hakais tau hais tus Tswv tej lus uas txhawb nqa lawv: “Nej txhua tus tsis txhob qaug zog; nej cia li rau siab ntso ua hauj lwm, rau qhov kuv nrog nraim nej nyob … nej tsis txhob ntshai.” “Kuv yuav pub kom kuv haiv neeg muaj kev vam meej thiab nyob kaj siab lug qhov ntawd” (Hakais 2:4–5, 7, 9).

Tiam sis tsis yog lub tuam tsev uas lawv yuav tsum rov qab ua xwb. Zoo li Vajtswv haiv neeg sab ntsuj plig raug puas tsuaj thiab. Thiab kev rov qab tsa ib haiv neeg dawb huv yeej nyuaj dua yus muab pob zeb txuag thiab tso kom ua ib lub tuam tsev dawb huv. Tsis yog peb yuav tsum sau “Kev Dawb Huv rau tus Tswv” rau ntawm lub tuam tsev phab ntsa xwb, los sis sau rau “tej tswb nees” thiab “txhua lub lauj kaub ua noj hauv Yeluxalees” xwb (Xakhaliyas 14:20–21). Yeej yuav tsum sau rau hauv txhua tus lub siab.

Yog xav nyeem ib zaj lus piav txog phau Hakais thiab phau Xakhaliyas, saib “Hakais” thiab “Xakhaliyas” nyob hauv Phau Qhia txog Vaj Lug Kub.

lub cim rau txoj kev kawm

Tej Tswv Yim Pab Qhia hauv Tsev thiab lub Koom Txoos

Hakais 1; 2:1–9

lub cim txog seminary
“[Xav seb] yog vim li cas thiaj muaj tej xwm txheej no los raug nej.”

Twb muaj ntau yam tseem ceeb uas yuav tsum ua kom tsa Yeluxalees. Tiam sis kws yees li 15 xyoos tom qab cov Neeg Ixayees tau rov qab los lawm, tus Tswv tsis zoo siab uas lawv tsis tau tsom ntsoov rau kev rov qab ua lub tuam tsev (saib Hakais 1:2–5; kuj saib Exalas 4:24). Thaum koj nyeem Hakais 1; 2:1–9, cia li xav txog tej lus nug zoo li no:

  • Cov Neeg Ixayees tau raug dab tsi vim lawv tsis tau ua lub tuam tsev tiav lawm?

  • Tus Tswv tau cog lus tias lawv yuav txais cov koob hmoov twg yog lawv ua Nws lub tsev tiav?

  • Tus Tswv xav qhia dab tsi rau koj nyob hauv Hakais 1:5–7? Koj yuav ua li cas kom koj muaj tej lub hom phiaj raws li tus Tswv tej lub hom phiaj? Thaum twg koj tau koob hmoov vim koj xub ua raws li tus Tswv lub siab nyiam hauv koj lub neej?

Haiv Neeg Ntseeg hauv Hnub Nyoog Kawg tau raug tej xwm txheej zoo ib yam li cov Neeg Ixayees nyob hauv Hakais lub caij nyoog (saib Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 95). Koj kawm dab tsi los ntawm ob haiv neeg no txog tus Tswv txoj kev xav txog tej lub tuam tsev?

Kuj saib Dale G. Renlund, “Yexus Khetos Yog tus uas Muaj Nqis,” Liyahaunas, Kaum Ib Hlis Ntuj 2023, 96–99; Terence M. Vinson, “Tus Cawm Seej cov Thwj Tim Tseeb,” Liyahaunas, Kaum Ib Hlis Ntuj 2019, 9–11; “We Love Thy House, O God,” Hymns, zaj 247; “Provo City Center Temple Completed” (vidi-aus), ChurchofJesusChrist.org.

7:17

Provo City Center Temple Completed

Xakhaliyas 1–3; 7–8; 14

Tus Tswv muaj peev xwm hloov kuv los ua neeg dawb huv.

Raws li koj xav mas, qhov uas muab tej lus “kev dawb huv rau tus Tswv” kos rau tej yam khoom uas siv txhua hnub xws li tej khoom nyob hauv Xakhaliyas 14:20 muaj nqis dab tsi? (kuj saib Khiav Dim 28:36–38). Vim li cas peb muab kos rau tej lub tuam tsev niaj hnub no? Cov lus no muaj lub ntsiab dab tsi rau koj? Yog li cas koj thiaj li yuav ua kom koj lub neej txhua hnub muaj kev dawb huv? Xav txog tej lus nug no thaum koj nyeem tus Tswv tej lus caw Nws haiv neeg los ua neeg dawb huv ntxiv nyob hauv Xakhaliyas 1:1–6; 3:1–7; 7:8–10; 8:16–17.

Tej zaum koj kuj yuav xav nyeem Xakhaliyas 2:10–11; 8:1–8; 14:9–11, 20–21 kom kawm tias peb lub neej yuav zoo li cas thaum txog hnub uas peb yog neeg dawb huv uas nrog tus Tswv nyob. Muaj dab tsi uas tshoov koj lub siab txog Xakhaliyas txoj kev ua yog toog pom Yeluxalees? Koj nrhiav dab tsi nyob hauv tej nqe no uas koj yuav nyiam pom hauv koj zej zog? Koj yuav ua li cas kom npaj ua neej raws li Xakhaliyas piav?

Yexus caij nees luav nkag mus hauv Yeluxalees

“Saib lauj, nej tus vaj ntxwv tab tom los cuag nej lawm! Nws yog tus ncaj ncees thiab coj kev muaj yeej los, tiam sis nws txo hwj chim thiab caij ib ib tug nees luav los” (Xakhaliyas 9:9). Kev Muaj Yeej, los ntawm Harry Anderson

Xakhaliyas 9:9–11; 11:12–13; 12:10; 13:6–7; 14:1–9

Yexus Khetos yog tus Mexiyas uas Vajtswv cog lus tias Nws yuav txib los.

Xakhaliyas tej lus uas nws sau ntawv ib txhia hais txog Yexus Khetos txoj hauj lwm qhuab qhia hauv lub ntiaj teb thiab hais txog Nws txoj Kev Los Zaum Ob. Nyob nram qab no yog ib txhia ntawm Xakhaliyas tej lus qhia txog yav tom ntej, thiab tej nqe vaj lug kub uas hais txog lub sij hawm uas muaj raws li nws tej lus ntawd. Thaum koj kawm tej nqe vaj lug kub no, nug koj tus kheej tias: Qhov no qhia dab tsi rau kuv txog tus Cawm Seej?

  • Xakhaliyas 9:9–11 (saib Mathais 21:1–11; 1 Petus 3:18–19)

  • Xakhaliyas 11:12–13 (saib Mathais 26:14–16; 27:1–7)

  • Xakhaliyas 12:10 (saib Yauhas 19:37; Tshwm Sim 1:7)

  • Xakhaliyas 13:6–7; 14:1–9 (saib Mathais 26:31; Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 45:47–53)

Koj xav tias yuav zoo li cas yog nej yog cov neeg uas tos txais Yexus nkag los hauv Yeluxalees raws li piav nyob hauv Xakhaliyas 9:9–11? Koj yuav ua li cas tos txais Nws hauv koj lub neej, hauv koj tsev neeg, thiab hauv koj lub zej zog?

Kuj saib Phau Qhia txog Vaj Lug Kub, “Mexiyas,” Txoj Moo Zoo cov Ntawv; “The Lord’s Triumphal Entry into Jerusalem” (vidi-aus), Txoj Moo Zoo cov Ntawv; Ronald A. Rasband, “Hauxanas rau tus Vajtswv uas Siab Tshaj Plaws,” Liyahaunas, Tsib Hlis Ntuj 2023, 108–12.

1:22

The Lord's Triumphal Entry into Jerusalem

Yog xav tau ntxiv, saib tej phau xov xwm Liyahaunas thiab Ntxiv Dag Zog rau cov Tub Hluas Ntxhais Hluas rau lub hli no.

lub cim rau cov me nyuam tshooj

Tej Tswv Yim Pab Qhia cov Me Nyuam

Hakais 1:2–8

“[Xav seb] yog vim li cas thiaj muaj tej xwm txheej no los raug nej.”

  • Thaum koj nrog koj cov me nyuam nyeem Hakais 1:2–5, pab lawv kawm hais tias yog vim li cas tus Tswv tsis zoo siab rau cov neeg. Tej zaum koj cov me nyuam yuav xav xaiv ib lo lus los ntawm nqe 6 thiab kos duab txog lo lus ntawd. Tej zaum lawv yuav xav muab rau txhua tus saib thiab twv seb lawv kos duab txog lo lus twg. Thaum peb siv sij hawm rau tej yam uas tsis yog raws li tus Tswv xav kom peb siv, ces qhov ntawd zoo li peb noj mov tiam sis tsis tsau? Tej zaum nej yuav xav sib tham txog tej yam uas nej ua tau kom muaj sij hawm ua tej yam uas tseem ceeb rau tus Tswv.

  • Tej zaum koj kuj yuav xav nyeem nqe 8 rau koj cov me nyuam thiab caw lawv ua yeeb yam “mus pem roob,” “txiav ntoo,” thiab “kho lub tuam tsev [ntawm tus Tswv].” Tej zaum koj cov me nyuam yuav xav sau ntawv txog tej yam lawv ua txhua hnub, tsis hais tej yam uas tus Tswv hais kom lawv ua. Nug koj cov me nyuam seb “vim li cas lawv raug tej xwm txheej” thaum lawv kos voj voog rau tej yam uas tus Tswv yuav hais tias yog tej yam tseem ceeb tshaj plaws.

Kev qhia hauv tsev. Thawj Tswj Hwm Russell M. Nelson tau qhia tias peb yuav tsum kho peb lub tsev kom ua “lub hauv paus rau txoj kev kawm txoj moo zoo” (“Rais Los Ua Tsoom Haiv Neeg Ntseeg hauv Hnub Nyoog Kawg Ua Coj Yam Ntxwv Zoo,” Liyahaunas, Kaum Ib Hlis Ntuj 2018, 113). Thaum koj tsev neeg kawm txog Hakais tej lus kom xav seb “yog vim li cas thiaj muaj tej xwm txheej no los raug [peb],” tej zaum nej yuav xav sib tham txog tej yam nej ua tau kom saib Vajtswv yog tus uas tseem ceeb tshaj plaws hauv koj tsev neeg.

Xakhaliyas 3:1–7

Kev ua raws li peb tej kev khi lus yuav pab kuv ua neeg zoo li Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej thiab Yexus Khetos.

  • Xakhaliyas tau ua yog toog pom ib tug pov thawj hlob uas “hnav ib cev ris tsho lo av heev” (Xakhaliyas 3:3). Ib tug tim tswv tau muab ris tsho huv rau nws hnav. Tej zaum koj pab tau koj cov me nyuam kawm tej lus tseeb tseem ceeb thaum nej nyeem Xakhaliyas 3:1–7 ua ke thiab sib tham txog qhov uas tej ris tsho lo av thiab tej ris tsho huv piv txog dab tsi. Yog li cas peb thiaj los ua neeg huv ntawm peb tej kev txhaum, tom qab peb ua kev cai raus dej? Peb txoj kev khi lus thaum ua kev cai raus dej pab peb li cas kom “coj raws li [tus Tswv] tej kev cai”?

  • Tej zaum koj thiab koj cov me nyuam yuav xav saib ib daim duab txog kev cai raus dej, xws li muaj hauv tus txheej txheem qhia no. Vim li cas peb hnav ris tsho dawb thaum peb ua kev cai raus dej? Tej zaum nej yuav xav hu ib zaj nkauj txog kev cai raus dej, xws li “When I Am Baptized” (Children’s Songbook, 103); zaj nkauj qhia dab tsi rau peb txog qhov uas vim li cas tus Tswv xav kom peb ua kev cai raus dej?

leej txiv muab nws tus ntxhais ua kev cai raus dej hauv tus dej

Xakhaliyas 9:9–11; 11:12; 13:6–7

Yexus Khetos yog tus Mexiyas uas Vajtswv cog lus tias Nws yuav txib los.

  • Tej zaum koj cov me nyuam yuav nyiam xav txog tej xwm txheej thaum yav tom ntej raws li qhia nyob hauv Xakhaliyas 9:9, thaum Yexus los hauv Yeluxalees lub lim tiam kawg ntawm Nws lub neej hauv lub ntiaj teb no. Kom pab ua li no, muab ib daim duab rau lawv saib, xws li daim duab hauv tus txheej txheem qhia no. Tej zaum koj kuj yuav xav qhia lawv los ntawm “Tus Cawm Seej Mus rau Yeluxalees” (nyob hauv Tej Dab Neeg hauv Phau Tshiab, 110–12). Tej zaum koj cov me nyuam yuav xav taw tes rau cov neeg hauv cov duab uas “zoo siab kawg.” Leej twg yog tus Vaj Ntxwv nyob hauv Xakhaliyas 9:9? Vim li cas peb ris Nws txiaj?

    1:35

    Chapter 44: The Savior Goes to Jerusalem

  • Xav seb puas pab koj cov me nyuam muab Xakhaliyas tej lus qhia txog yav tom ntej piv rau tej nqe hauv Phau Qub uas piav txog thaum muaj raws li tej lus ntawd. Nov yog tej nqe lus: Xakhaliyas 9:9 thiab Mathais 21:5–9; Xakhaliyas 9:11 thiab 1 Petus 3:18–19; Xakhaliyas 11:12 thiab Mathais 26:14–16; Xakhaliyas 13:7 thiab Mathais 26:31. Peb kawm dab tsi txog tus Cawm Seej los ntawm tej nqe no?

Yog xav tau ntxiv, saib phau xov xwm Phooj Ywg rau lub hli no.

Tej lus ua sau rau ntau lub tuam tsev hais tias “Kev Dawb Huv rau tus Tswv” thiab “Tus Tswv lub Tsev” uas txhais ntau yam lus

“Kev Dawb Huv rau tus Tswv” nyob hauv txhua lub tuam tsev.

Lub Koom Haum Me Nyuam Yaus phab ntawv ntxim ua: Yexus Khetos ua tau rau kuv sab ntsuj plig huv