“Kaum Hli Ntuj 12–18. ‘Tus Txhiv Dim Yuav Los rau Xi-oos’: Yaxayas 58–66,” Los, Nrog Kuv Mus—Siv hauv Tsev thiab lub Koom Txoos: Phau Qub 2026 (2026)
“Kaum Hli Ntuj 12–18. ‘Tus Txhiv Dim Yuav Los rau Xi-oos,’” Los, Nrog Kuv Mus—Siv hauv Tsev thiab lub Koom Txoos: Phau Qub 2026
Yexus Nyob hauv lub Tsev Teev Ntuj hauv Naxales, los ntawm Greg Olsen
Kaum Hli Ntuj 12–18: “Tus Txhiv Dim Yuav Los rau Xi-oos”
Yaxayas 58–66
Thaum Nws mus qhuab qhia, Yexus Khetos mus xyuas ib lub tsev teev ntuj hauv Naxales, lub zos uas Nws nyob thaum Nws yog me nyuam yaus. Nws sawv hauv qhov chaw ntawd nyeem vaj lug kub, nthuav phau Yaxayas, thiab nyeem tej nqe uas tam sim no yog Yaxayas 61:1–2. Ces nws hais tias, “Vajtswv Txoj Lus uas hnub no nej hnov twb tiav lawm.” Nov yog ib zaug uas tus Cawm Seej hais ncaj qha hais tias Nws yog tus uas Pleev Roj Rau, tus uas yuav “nplij cov neeg uas muaj kev lwj siab” thiab “mus qhia txoj kev cawm dim rau cov neeg uas raug kaw” (saib Lukas 4:16–21). Twb tau muaj raws li nqe vaj lug kub hnub ntawd tiag. Thiab, ib yam li lwm yam los ntawm Yaxayas tej lus, yeej muaj raws li nqe vaj lug kub no hauv peb hnub nyoog thiab. Tus Cawm Seej tseem los nplij cov neeg muaj kev lwj siab uas los cuag Nws. Tseem muaj tib neeg raug kaw uas xav tau kev cawm dim. Thiab muaj ib lub sij hawm zoo kawg nkaus yav tom ntej rau peb npaj siab txais—ib lub sij hawm thaum tus Tswv yuav “tsim dua lub ntuj tshiab thiab lub ntiaj teb tshiab” (Yaxayas 65:17) thiab “yuav cawm Nws haiv neeg [kom] txhua haiv neeg yuav qhuas tus Tswv” (Yaxayas 61:11). Kev nyeem Yaxayas qhib peb qhov muag rau tej yam uas tus Tswv tau ua lawm, Nws ua dab tsi tam sim no, thiab tej yam Nws tseem yuav ua rau Nws haiv neeg.
Tej Tswv Yim Pab Qhia hauv Tsev thiab lub Koom Txoos
Yaxayas 58:3–12
Kev yoo mov ua rau tib neeg uas xav tau kev pab muaj hwj chim ntawm sab ntsuj plig thiab ua rau lawv tau koob hmoov.
Vim li cas ib tug neeg yuav txaus siab yoo mov thaum lawv muaj mov noj? Thaum koj kawm Yaxayas 58:3–12, tej zaum koj yuav xav txog vim li cas koj yoo mov—thiab vim li cas tus Tswv muab txoj kev cai no. Nov yog tej lus nug rau koj xav txog:
-
Vim li cas peb yuav xav tias kev yoo mov yog ib lub nra rau peb ris thiab tsis yog ib txoj koob hmoov? (saib Yaxayas 58:3–5). Tus Tswv tej lus qhia hauv tshooj no ua li cas rau koj kom koj hloov siab txog qhov no?
-
Tej lus hais tias “daws tej saw hlau ntawm txoj kev tsim txom” thiab “txo tus quab” txhais li cas? (Yaxayas 58:6). Ua li cas kev yoo mov ua rau lwm tus tau koob hmoov? (saib nqe 7).
-
Kev yoo mov tau pab koj tau koob hmoov li cas ib yam li hais nyob hauv Yaxayas 58:8–12?
Nyob hauv nws zaj lus “Puas Yog txoj Kev Cai Yoo Mov uas Kuv Txaus Siab Ua Yog Li No?” (Liyahaunas, Tsib Hlis Ntuj 2015, 22–25), Thawj Tswj Hwm Henry B. Eyring qhia txog ob peb tug neeg uas tau koob hmoov thaum lawv yoo mov thiab muab nyiaj yoo mov. Koj tau pom cov koob hmoov no li cas hauv koj lub neej los lawm?
Kuj saib “Bless Our Fast, We Pray,” Hymns, zaj 138; Tej Ntsiab Lus thiab tej Lus Nug, “Yoo Mov thiab Nyiaj Yoo Mov,” Txoj Moo Zoo cov Ntawv.
Cia li kawm txog cov neeg uas koj qhia. “Kev ua ib tug xib hwb zoo li Yexus Khetos yog kev los paub cov neeg uas koj qhia thiab kev siv zog kom to taub muaj dab tsi nyob hauv lawv lub siab. … Koj yuav nrhiav txoj kev uas lawv kawm zoo tshaj. Koj yuav nug tej lus nug, mloog zoo, thiab saib ntsoov. Qhov tseem ceeb, koj yuav thov Vajtswv kom to taub raws li tus Ntsuj Plig tib leeg qhia xwb. Koj yim paub ib tug neeg zoo, koj yim txawj pab nws nrhiav lub ntsiab thiab lub hwj chim ntawm Yexus Khetos txoj moo zoo. Thaum koj to taub ib tug neeg nqhis dab tsi, tus Ntsuj Plig yuav qhia koj kom paub muab tus Cawm Seej cov dej uas cawm txoj sia rau nws haus” (Kev Qhia Raws Li tus Cawm Seej txoj Kev, 13).
Yaxayas 58:13–14
Kev hwm tus Tswv nyob rau Hnub Caiv ua yus txais tau kev xyiv fab.
Hnub Caiv puas yog kev “zoo siab” rau koj? Thaum koj kawm Yaxayas 58:13–14, cia li xav seb yuav ua li cas kom muaj kev zoo siab nyob rau hauv tus Tswv hnub. Piv txwv hais tias, “tsis ua tej yam raws li nej lub siab nyiam [nyob rau Nws hnub dawb huv]” txhais li cas? Qhov uas koj “tau kev kaj siab vim [koj] mloog [tus Tswv] lus” thiab “ua raws li [koj] lub siab nyiam” txawv li cas?
Kuj saib Russell M. Nelson, “Hnub Caiv Yog Ib Hnub Zoo Siab,” Liyahaunas, Tsib Hlis Ntuj 2015, 129–32.
Yaxayas 59:9–21; 61:1–3; 63:7–9
Yexus Khetos yog kuv tus Cawm Seej thiab tus Txhiv Dim.
Yaxayas 58–66 muaj ntau yam uas hais txog Yexus Khetos ntiag tug hauj lwm theej peb lub txhoj. Nrhiav tej no thaum koj kawm vaj lug kub. Qhov tseem ceeb, nrhiav tej lub npe thiab tej lus uas piav txog tus Cawm Seej. Piv txwv hais tias:
-
Muaj dab tsi uas tshoov koj lub siab txog tus uas los pab nyob hauv Yaxayas 59:16–21? Tus Cawm Seej ua li cas kom kov yeej tej teeb meem uas piav txog nyob hauv nqe 9–15?
-
Thaum Yexus Khetos tshaj tawm rau cov neeg hauv Naxales hais tias Nws yog tus Mexiyas, Nws hais tej lus los ntawm Yaxayas 61:1–3 (saib Lukas 4:16–21; kuj saib qhov vidi-aus “Jesus Declares He Is the Messiah,” Txoj Moo Zoo cov Ntawv). Yexus Khetos tau ua li cas kom foom koob hmoov rau koj thiab lwm tus ib yam li piav txog nyob hauv tej nqe vaj lug kub no? Nws tau ua li cas kom muab kev kaj siab pauj kev lwj siab
3:24Jesus Declares He Is the Messiah
-
Koj “qhia” tau dab tsi txog “tus Tswv txoj kev hlub”? (saib Yaxayas 63:7–9).
-
Koj nrhiav tau tej nqe twg txog tus Cawm Seej ntxiv nyob hauv Yaxayas 58–66?
Kuj saib Mauxiyas 3:7; Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 133:46–53.
Lub Txiaj Ntsim txoj Kev Kaj, los ntawm Eva Timothy
Yaxayas 60; 62
“Tus Tswv yuav ci ntsa iab kav ib txhis.”
Yaxayas 60 thiab 62 hais txog qhov kaj thiab kev tsaus ntuj, thiab qhov muag uas pom tau kev kom qhia txog qhov uas Yexus Khetos txoj moo zoo yuav foom koob hmoov rau neeg ntiaj teb nyob hauv hnub nyoog kawg. Nrhiav tej lub ntsiab lus no nyob hauv Yaxayas 60:1–5, 19–20; 62:1–2. Thaum koj nyeem tej tshooj no, cia li xav seb Vajtswv ua li cas kom muab Nws cov me nyuam sau los ua ke tawm kev tsaus ntuj los txog Nws txoj kev kaj. Koj ua luag hauj lwm dab tsi nyob hauv txoj hauj lwm no?
Kuj saib 1 Nifais 22:3–12; 3 Nifais 18:24; Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 14:9; Bonnie H. Cordon, “Xwv Kom Lawv Yuav Pom,” Liyahaunas, Tsib Hlis Ntuj 2020, 78–80.
Yaxayas 64:1–5; 65:17–25; 66
Khetos yuav tswj kav hauv ntiaj teb nyob hauv lub caij nyoog Melenias.
Yaxayas hais txog ib hnub thaum “tsis nco txog tej kev txom nyem uas nej raug los lawm” (Yaxayas 65:16). Txawm yog twb muaj raws li tej lus qhia no ib feem, hnub ntawd los tseem yuav los—thaum Yexus Khetos rov qab los. Yaxayas tau piav txog hnub uas yuav los yav tom ntej no nyob hauv Yaxayas 64:1–5; 65:17–25; 66. Cia li saib nws siv tej lus xws li “zoo siab” thiab “txaus siab.” Vim li cas hnub uas tus Cawm Seej rov qab los yuav yog ib hnub rau koj zoo siab kawg? Koj yuav ua li cas kom npaj rau Nws txoj kev rov qab los?
Kuj saib Tej Nqe Kev Ntseeg 1:10; Russell M. Nelson, “The Future of the Church: Preparing the World for the Savior’s Second Coming,” Ensign, Plaub Hlis Ntuj 2020, 13–17.
Yog xav tau ntxiv, saib tej phau xov xwm Liyahaunas thiab Ntxiv Dag Zog rau cov Tub Hluas Ntxhais Hluas rau lub hli no.
Tej Tswv Yim Pab Qhia cov Me Nyuam
Yaxayas 58:6–11
Kev yoo mov ua rau kuv thiab lwm tus uas xav tau kev pab tau koob hmoov.
-
Tej zaum qhov zoo tshaj plaws uas koj pab tau koj cov me nyuam xav yoo mov—thaum twg lawv npaj siab ua li ntawd—yog kom lawv to taub vim li cas tus Tswv muab txoj kev cai no. Xav seb puas nyeem Yaxayas 58:6–11 ua ke kom nrhiav tej lus teb rau tej lus nug no: Vim li cas peb yoo mov? Peb yuav ua li cas thaum yoo mov? Koj kuj nyeem tau “Yoo Mov” nyob hauv Phau Qhia txog Vaj Lug Kub.
-
Yog tias twb muaj ib lub sij hawm tseem ceeb thaum koj yoo mov, qhia rau koj cov me nyuam. Tej zaum koj kuj yuav xav nug lawv seb lawv yuav piav li cas rau ib tug phooj ywg hais tias vim li cas tus Tswv muab txoj kev cai no.
Yaxayas 58:13–14
Hnub Caiv yog ib hnub zoo siab rau kuv.
-
Tom qab koj nyeem Yaxayas 58:13–14, tej zaum koj yuav xav taw tes rau tej hnub hauv ib daim qhia hnub thiab caw koj cov me nyuam nrog koj hais tej hnub ntawd. Thaum txog Hnub Caiv, hais kom lawv hais tias hnub ntawd yog ib hnub “zoo siab.” Qhia lawv vim li cas Hnub Caiv yog ib hnub zoo siab rau koj.
-
Sib tham txog tej yam uas nej ua tau kom muaj “kev kaj siab vim nej mloog [tus Tswv] lus” nyob rau Hnub Caiv. Tej zaum koj cov me nyuam yuav xav kos duab txog lawv tej lub tswv yim thiab tso hauv “ib lub thawv txog kev zoo siab ntawm Hnub Caiv.” Ces, thaum twg lawv xav tau tswv yim seb yuav ua li cas thaum Hnub Caiv, lawv khaws tau ib lub tswv yim tawm ntawm lub thawv ntawd.
Peb txoj Kev kaj, los ntawm Dan Wilson
Yaxayas 60:1–3
Tus Cawm Seej zoo li txoj kev kaj rau kuv.
-
Tej zaum koj yuav xav caw koj cov me nyuam qi muag thaum koj nyeem Yaxayas 60:1–3. Hais kom lawv rua muag thaum lawv hnov lo lus “kaj” thiab qi muag thaum lawv hnov lo lus “tsaus ntuj.” Cia li piav tias Yexus Khetos thiab Nws txoj moo zoo yeej zoo li txoj kev kaj uas pab peb pom txoj kev rau peb rov qab mus cuag Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej.
Yaxayas 65:17–25
Thaum Yexus rov qab los, Nws yuav ua rau tib neeg nyob kaj siab lug thiab muaj kev xyiv fab.
-
Yaxayas 65:17–25 piav tias lub ntiaj teb yuav zoo li cas thaum tus Cawm Seej rov qab los. Thaum koj nyeem tej nqe no nrog koj cov me nyuam, cia li pab lawv nrhiav seb lub neej no yuav txawv li nyob hauv “lub ntiaj teb tshiab” raws li Yaxayas piav txog. Vim li cas lub sij hawm no yog ib lub sij hawm rau peb “zoo siab … mus ib txhis”? (nqe 18).
-
Tej zaum nej yuav xav hu ib zaj nkauj txog tus Cawm Seej txoj Kev Los Zaum Ob ua ke, xws li “When He Comes Again” (Txoj Moo Zoo cov Ntawv). Qhia tias nej tos ntsoov xav pom dab tsi thaum tus Cawm Seej rov los. Peb yuav ua li cas thiaj npaj tau rau hnub ntawd?
Yog xav tau ntxiv, saib phau xov xwm Phooj Ywg rau lub hli no.