Niekada nesame be vilties
Mąstydami apie tai, ką Gelbėtojas dėl mūsų padarė, galime toliau veržtis aukštyn, žinodami, kad Jis visada su mumis.
Alberto Espio iliustracija
Įsivaizduokite, kad jūsų rankos surištos už nugaros, kojos surištos, o tada jūs metami į trijų metrų gylio baseiną! Ką darytumėte? Ar blaškytumėtės stengdamiesi kaip nors išsilaikyti paviršiuje, kol išsektumėte, ar išliktumėte ramūs ir rastumėte būdą, kaip išsikapstyti iš šios sudėtingos padėties?
Tie, kurie treniruojasi, kad taptų Jungtinių Valstijų karinio jūrų laivyno „SEAL“ padalinio nariais, susiduria su būtent tokiu iššūkiu. Tai vadinamas „išbandymas skendimu“. Juo siekiama išmėginti jų gebėjimą išgyventi vandenyje įvairiomis aplinkybėmis. Pagal šį išbandymą reikia, kad jie, surišti ir įmesti į vandenį, nepanikuodami nugrimztų į baseino dugną, kojomis atsispirtų nuo dugno, vėl pasiektų paviršių, tada greitai įkvėptų prieš vėl panirdami. Tai kartojama tam tikrą laiką.
Daugelis iš mūsų niekada nedalyvausime karinio jūrų laivyno „SEAL“ mokymuose, tačiau galbūt yra keletas dalykų, kurių galime iš jų pasimokyti ir galbūt net labiau imti vertinti Jėzų Kristų ir Jo Apmokėjimą.
Jūsų Gelbėtojas visame kame
„SEAL“ padalinys remiasi savo treniruotumu ir fizinio pasirengimo lygiu, kad ištvertų šį negailestingą išbandymą, – ir jie visa tai turi atlikti patys vieni. Visi patirsime iššūkių gyvenime, tačiau, skirtingai nei „SEAL“ padalinio kariai mokymuose, mes niekada neturime savo iššūkių įveikti vieni.
Kai esame supančioti nuodėmės, nerimo, širdgėlos ar bet kokio kito iššūkio ir manome, kad „skęstame“, galime atsigręžti į Jėzų Kristų. Kai jausimės, jog pasiekėme dugną ir niekada nebeiškilsime, galime prisiminti, kad Gelbėtojas jau ten buvo, ir Jis suteiks mums jėgų veržtis aukštyn, vėl įkvėpti ir eiti toliau. Su Juo niekada nesame be vilties.
Jėzus Kristus yra jūsų Gelbėtojas nuo nuodėmės ir mirties. Jėzus Kristus yra jūsų Išpirkėjas, kai suklystate ir turite būti išgydyti dvasiškai. Jėzus Kristus yra jūsų Gydytojas nuo emocinio, dvasinio, o kartais ir fizinio skausmo, kurį Jis vienintelis gali išgydyti. Šie ir kiti Jėzaus Kristaus vardai rodo, kad reikia kreiptis būtent į Jį, ypač kai gyvenimas tampa sunkus.
Velykoms artėjant mes švenčiame Jėzaus Kristaus prisikėlimą. Jis gyvas! O kadangi Jis gyvas, ir mes vėl gyvensime, mes turime amžinojo gyvenimo pažadą. Tačiau prieš prisikėlimą Gelbėtojas už mus kentėjo Getsemanėje ir mirė ant kryžiaus, nes mus myli. Jis „nusileido žemiau visko“ – kentėdamas ne tik už mūsų nuodėmes, bet ir patirdamas visokius skausmus, sielvartus, suspaudimus ir pagundas – kad žinotų, kaip mums padėti (Doktrinos ir Sandorų 88:6; taip pat žr. Almos 7:11).
Matykite savo viltį Jame
Kai Gelbėtojas buvo nukryžiuotas, viskas atrodė beviltiška. Jo mokiniai buvo priblokšti. Jie sekė Juo, tikėjo Jį, o dabar Jo nebeliko. Kai Jėzus buvo paguldytas į kapą, jie sielvartavo ir kentė nežinią. Tačiau po trijų dienų, sekmadienį, kapas buvo tuščias. Jėzus Kristus prisikėlė! Tai, kas atrodė prarasta, dabar virto viltimi!
Jei viskas aplink tamsu ir baugu, pavyzdžiui, jei buvote įmesti į baseiną surištomis rankomis ir kojomis, ir nematote jokios išeities, skirkite šiek tiek laiko rasti viltį Jėzuje Kristuje ir atsiminti, kad dar nepasiekėte pabaigos.
Tą džiaugsmingą Velykų sekmadienį Gelbėtojas pasiekė tik po to, kai prieš tris dienas ištvėrė Getsemanę ir kryžių. Taigi, jei išgyvenate sunkumus, nepasiduokite! Vyresnysis Džozefas B. Virtlinas (1917–2008) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo kartą pasakė: „Mūsų liūdesio tamsoje išauš sekmadienis. […] […] Kad ir koks būtų mūsų sielvartas, sekmadienis tikrai išauš.“
Dėl savo apmokančiosios aukos ir prisikėlimo Jėzus Kristus visada pasiruošęs padėti jums rasti ramybę ir veržtis aukštyn link to, ko niekada nesitikėjote.