Kelionė į šventyklą

Keitlyn Badž iliustracija

Buvo laikas, kai šventykloje nesilankiau beveik šešerius metus. Tie metai buvo tamsiausios mano gyvenimo akimirkos, nes tuo laikotarpiu taip pat netekau mamos. Norėjau nuvykti į šventyklą, bet ji buvo maždaug už valandos kelio nuo namų, o aš neturėjau pinigų transportui ir nebuvo kam manęs nuvežti.

Tada, praeitais metais, buvau pašaukta Merginų organizacijos klasės prezidente. Kai Merginų organizacijos vadovė paprašė manęs padėti jai suplanuoti metų veiklas, pasakiau jai, kad visų pirma turėtume visa klase nuvykti į šventyklą. Kai apie tai pranešiau, merginos labai apsidžiaugė! Daugumai jų tai buvo pirmas apsilankymas šventykloje. Kol ruošėmės kelionei, aš daug meldžiausi ir pasninkavau. Nenorėjau, jog kas nors nutiktų ne taip.

Šventykloje pajutau, kad visos mano naštos nuimtos. Pažadėjau šventykloje lankytis dažniau. Tai buvo labai graži patirtis ir palaima. Labai džiaugiausi, kad aš ir mano bendraamžės dalyvaujame didžiame mūsų Dangiškojo Tėvo darbe.

Žinau, kad šventykla yra šventi Viešpaties namai, kuriuose atliekamos šventos apeigos. Ten per maldą galime šauktis Dangiškojo Tėvo, ir Jis savo laiku viską sutvarkys, pripildys mus meilės ir suteiks amžiną ramybę. Žinau, kad žvelgdami į Kristų matysime stebuklus, kurių mums reikia. Esame mylimi Dangiškojo Tėvo vaikai, ir Jis mums turi paruošęs didelį darbą – surinkti Izraelį abiejose uždangos pusėse.