„Ateik ir sek paskui mane“
Doktrinos ir Sandorų 95; 103; 107
Paslėpti lobiai
Pasinerkite į Raštus. Tai daryti verta.
Viešpats su meile primena mums įsakymus, kurių nepaisėme.
Kaip aprašyta Doktrinos ir Sandorų 95 skyriuje, Viešpats buvo šiek tiek nusivylęs šventaisiais. Jis buvo jiems įsakęs pastatyti šventyklą (žr. Doktrinos ir Sandorų 88:119), bet praėjus penkiems mėnesiams jie nieko dėl to nebuvo padarę.
Šiandien tai atrodo neįsivaizduojama. Šventyklų statymas mums yra vienas iš pagrindinių tikslų! Tačiau 1833 m. Viešpats nedaug ką buvo apreiškęs apie šventyklas. Šventieji iki galo nesuprato, kokios svarbios jos yra.
Tad ką Viešpats padarė? Jis smulkiai paaiškino, kodėl Jis norėjo, kad jie pastatytų šventyklą (žr. Doktrinos ir Sandorų 95:8–17). Jis paaiškino tai, ką sakė anksčiau, suteikdamas naujų įžvalgų ir padėdamas suprasti, kaip tai svarbu.
Nuodėmė atneša drausminimą, bet Viešpats vis tiek žada palaimas.
1834 m. šventieji stebėjosi, kodėl Viešpats leido priešams varginti juos ir išvyti iš jų žemių. Per pranašą Džozefą Smitą Viešpats davė du atsakymus.
Pirma, Viešpats pasakė, kad kartais leidžia nelabiesiems daryti bloga, „kad jie pripildytų savo nedorybių saiką“ (Doktrinos ir Sandorų 103:3). Alma tai išsakė taip: „Jis leidžia, kad jie [blogus dalykus] darytų, […] kad teismai, kuriuos jis savo rūstybėje jiems įvykdys, būtų teisingi“ (Almos 14:11).
Kitą šventųjų problemų priežastį, kurią Viešpats jiems nurodė, tikriausiai buvo šiek tiek sunkiau išgirsti: „Kad tie, kurie vadina save mano vardu, trumpą laiką būtų drausminami […], kadangi jie nevisiškai įsiklausė į priesakus ir įsakymus, kuriuos daviau jiems“ (Doktrinos ir Sandorų 103:4).
Tai nereiškia, kad Dievas pritarė jų priešų nelabiems ir neteisėtiems veiksmams. Jis neįkvėpė gaujos narių pulti šventųjų; Jis leido jiems naudotis savo valios laisve ir nesikišo, kad juos sustabdytų.
Tačiau Viešpats vis tiek pažadėjo, kad, jei šventieji paklus, „jie niekada nenustos nugalėti“ (Doktrinos ir Sandorų 103:7).
Kodėl kunigystė pavadinta Melchizedeko vardu?
Jums galbūt kilo klausimas, kodėl aukštesnioji kunigystė pavadinta Melchizedeko vardu. Viešpats paaiškino tai per pranašą Džozefą Smitą:
„Iki jo [Melchizedeko] dienų ji buvo vadinama šventąja kunigyste pagal Dievo Sūnaus tvarką. Bet iš pagarbos, arba pagarbumo, Aukščiausiosios Esybės vardui, norint išvengti per dažno jo vardo kartojimo, jie, bažnyčia, senovės dienomis pavadino tą kunigystę pagal Melchizedeką, arba Melchizedeko kunigyste“ (Doktrinos ir Sandorų 107:3–4).
Pagalvokite, kaip dažnai Bažnyčios susirinkimuose ir neformaliuose pokalbiuose minime „Melchizedeko kunigystę“. Dabar įsivaizduokite, jei vietoje „Melchizedeko“ kas kartą sakytume „Dievo Sūnaus“. Tai pradėtų atrodyti nepagarbu. Viešpats norėjo užkirsti tam kelią.