Kunigystės įgaliojimo ir galios palaiminimai

Jėzus Kristus yra Bažnyčios galva. Bažnyčia yra Jo sukurtas įrankis svarbiam žmonijos išpirkimo darbui atlikti. Per Bažnyčią Jis gali:

• Skelbti savo evangeliją visame pasaulyje.

• Pasiūlyti krikštą ir visas kitas sandoras – net sandoros kelią į Jo celestialinę karalystę.

• Sujungti šeimas amžinybei.

• Teikti išgelbėjimo dovanas net tiems, kurie mirė be jų.

• Rūpintis fiziniais Dievo vaikų poreikiais dabar.

Jėzus moko Mariją, aut. Danas Buras

Kad pasiektų šiuos didingus tikslus ir pasiruoštų Gelbėtojo sugrįžimui, Bažnyčiai reikia nuolatinio Dievo vadovavimo, įgaliojimo ir galios. Bažnyčia yra „tikra ir gyva bažnyčia“ (žr. Doktrinos ir Sandorų 1:30), nes Kristus jai vadovauja ir suteikia galią per savo kunigystę.

Be šios šventos kunigystės Bažnyčia iš esmės būtų pasaulietinė organizacija, kaip ir daugelis kitų, daranti gera pasaulyje, tačiau bejėgė pasiekti tikslą – paruošti Dievo vaikus amžinojo gyvenimo džiaugsmui Jo akivaizdoje. Dėl šios kunigystės ir vadovavimo šios kunigystės darbui raktų Bažnyčioje yra ir įgaliojimas, ir tvarka.

„Bažnyčioje visa kunigystės valdžia naudojama vadovaujant turintiems kunigystės raktus.

Verti Bažnyčios nariai gauna kunigystės įgaliojimą, kai jiems suteikiama kunigystė ir jie įšventinami į kunigystės pareigybę. Visi Bažnyčios nariai gali naudoti jiems perduotą įgaliojimą, kai yra paskirti padėti atlikti Dievo darbą.“

Kai 1829 m. buvo verčiama Mormono Knyga, Viešpats pradėjo steigti savo kunigystės struktūrą. Atsakydamas į Džozefo Smito ir Oliverio Kauderio maldą dėl krikšto, pasirodė prikeltas Jonas Krikštytojas ir suteikė jiems Aarono kunigystę, turinčią „angelų tarnavimo ir atgailos evangelijos, ir krikšto panardinant nuodėmėms atleisti raktus“ (Doktrinos ir Sandorų 13:1). Turėdami šį įgaliojimą, Džozefas ir Oliveris pakrikštijo vienas kitą ir kitus žmones, kai buvo oficialiai suorganizuota Bažnyčia.

Netrukus po to pasirodė senovės apaštalai Petras, Jokūbas ir Jonas ir suteikė aukštesniąją, arba Melchizedeko, kunigystę, įskaitant „[Dievo] karalystės raktus ir evangelijos laikotarpį […] laikų pilnatv[ei]!“ (žr. Doktrinos ir Sandorų 27:12–13; 128:20).

Daugiau kunigystės įgaliojimo buvo suteikta, kai Džozefui ir Oliveriui Kertlando šventykloje pasirodę trys senovės pranašai – Mozė, Elijas ir Elija – įteikė Izraelio surinkimo ir Viešpaties šventyklų darbo raktus (žr. Doktrinos ir Sandorų 110:11–16).

Trumpai sakant, Jėzaus Kristaus sugrąžintos kunigystės įgaliojimo ir galios paskirtis yra laiminti. Ji įgalina visus Bažnyčios narius naudoti Dievo galią tarnaujant kitiems ir laiminant juos Bažnyčioje, namuose ir visame pasaulyje. Nariai prisideda prie Gelbėtojo vykdydami Jo atliekamą išgelbėjimo ir išaukštinimo darbą, panaudodami dieviškas dovanas ir galią, smarkiai viršijančias jų pačių galias, kad padėtų Dievo karalystei augti ir pripildyti žemę (žr. Doktrinos ir Sandorų 65:2, 5–6).

Viešpats paaiškino, kad „ši aukštesnioji [Melchizedeko] kunigystė vykdo evangeliją ir turi karalystės slėpinių raktą, būtent Dievo pažinimo raktą.

Todėl jos apeigose apsireiškia dieviškumo galia“ (Doktrinos ir Sandorų 84:19).

Apeigos yra kunigystės ceremonijos, per kurias sudarome sandoras su Dievu, pradedant krikštu ir tęsiant Viešpaties namuose sudarytomis sandoromis. Būtent laikydamiesi šių sandorų per Kristaus apmokančią malonę mes iš „prigimtinių“ vyrų ir moterų paverčiami šventaisiais (žr. Mozijo 3:19) ir tampame tiek išteisinti, tiek pašventinti – be kaltės ir be dėmės – priešais Dievą (žr. Doktrinos ir Sandorų 20:29–31; 3 Nefio 27:16–20).

Kristus Amerikoje, aut. Benas Sovardsas

Pirmosios Prezidentūros ir Dvylikos Apaštalų Kvorumo paskelbtas „Jėzaus Kristaus Evangelijos pilnatvės Sugrąžinimas. Dušimtmetinis pareiškimas pasauliui“ tinkamai apibendrina:

„Mes pareiškiame, kad Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia, suorganizuota 1830 m. balandžio 6 d., yra atkurta Kristaus Bažnyčia, aprašyta Naujajame Testamente. Šios Bažnyčios inkaras yra jos kertinio akmens, Jėzaus Kristaus, tobulas gyvenimas, Jo beribis Apmokėjimas ir Prisikėlimas tiesiogine prasme. Jėzus Kristus dar kartą pašaukė apaštalus ir suteikė jiems kunigystės įgaliojimą. Jis kviečia mus visus ateiti pas Jį ir į Jo Bažnyčią, priimti Šventąją Dvasią, išgelbėjimo apeigas ir įgyti nesibaigiantį džiaugsmą.“