Įtampa, Dvasia ir Raštai

Iliustravo Keitlyn Badž

Gyvenime daug kartų teko persikraustyti. Prieš kelerius metus trumpam persikėlėme į Dubajų. Kai išpakavau lagaminą, paskutinis dalykas jo dugne buvo mano Raštai. Pamaniau, kad turėčiau juos paskaityti. Taip ir padariau, o tai savotiškai neįprasta, nes man ne visada sekasi sekti raginimais. Bet pradėjau nuo pat pradžių ir, manau, perskaičiau penkis ar šešis skyrius.

Vėliau manęs paprašė pasisakyti bažnyčioje. Pajutau raginimą kalbėti apie Raštų studijavimo svarbą. Parašiau savo kalbą ir pagalvojau: „Oho, tikrai turėčiau daugiau skaityti Raštus.“ Tai taip pat tapo mano ir tėčio varžybomis. Jis skaitė Almos knygą, o aš norėjau jį pasivyti. Pradėjau skaityti Raštus kasdien – kartais po 10 ar 15 skyrių!

Pradėjau pastebėti daug daugiau dvasinių patirčių. Kai tiek daug skaitai, atsiranda progų gauti asmeninį apreiškimą. Iš tikrųjų taip skyriau laiko Viešpačiui.

Pradėjau vesti dvasinį dienoraštį. Viename įraše parašiau: „3 Nefio knygoje skaičiau, kaip Jėzus Kristus nužengė pas žmones ir kokius nuostabius dalykus Jis padarė. Šiandien jaučiausi taip arti Dangiškojo Tėvo ir Jėzaus Kristaus.“

Tikrai nustebau, kiek daug išgyvenimų patyriau, ypač kai jų ieškojau. Stebėjausi: „Oho, Dievas tikrai daug su manimi kalba.“

Raštų studijavimas man tikrai padėjo, ypač turint omenyje visą dvasinę įtampą, kurią sukėlė dažnas kraustymasis. Raštai yra Kristaus žodžiai. Jis mums kalba per juos. Per Jo žodžius galiu artintis prie Jo.