Dalijimasis džiaugsmu Kenijoje
Suradęs evangeliją, Robertas tiesiog jautė, kad turi pasidalinti ja su visais pažįstamais. Negali būti – iš tiesų su visais.
Leslio Nilsono ir Eriko D. Snaiderio nuotraukos
Nuo savo krikšto 2024 m. rugpjūtį 18-metis Robertas L. iš Kenijos į bažnyčią atsivedė daugiau nei 50 draugų, iš kurių 25 pakrikštijo!
Šiaip ar taip, tokie buvo skaičiai, kai prieš kelis mėnesius su juo kalbėjomės. Nuo to laiko jie tikriausiai padidėjo.
Robertas, Bukuru skyriaus narys Kenijos Kisumu apygardoje, buvo supažindintas su Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia 2024 m. pradžioje, kai susitiko su amerikiečiu, atliekančiu humanitarinį darbą Kenijoje.
„Tikrai nesitikėjau, kad mano gyvenimas pagerės, – sako Robertas. – Mano tėvai neturėjo pinigų; jie negalėjo manęs išsiųsti mokytis.“ (Kenijoje mokėti reikia net už mokslą valstybinėse mokyklose.)
„Tačiau žinojau, kad Dangiškasis Tėvas man padės. Pradėjau melstis ir skaityti Naująjį Testamentą. Tada sutikau savo rėmėją.“
Jo rėmėjas buvo Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios narys, kuris Roberto gyvenimą palaimino dviem būdais: padėjo jam įgyti išsilavinimą ir, svarbiausia, pasidalijo su juo evangelija (kaip padarė ir kitas vaikinas, kuris neseniai prisijungė prie Bažnyčios). Maždaug po šešių mėnesių Robertas pasikrikštijo.
Robertas L. iš Kenijos į bažnyčią pakvietė dešimtis žmonių – kaimynus, mokyklos draugus, vaikus, su kuriais sportuoja, – visus.
Atsilyginimas
Natūralu, kad Robertas norėjo savo naujais palaiminimais pasidalyti su kitais. Jis negalėjo remti niekieno išsilavinimo. Bet jis tikrai galėjo mokyti juos evangelijos!
Jis pradėjo kviesti žmones į bažnyčią – kaimynus, mokyklos draugus, vaikus, su kuriais sportavo, – visus, kuriuos pažinojo. „Vieną sekmadienį atėjau su, gal penkiais, paskui kitą sekmadienį atėjau su 10 žmonių, – sako jis. – Tada pasiunčiau pas juos misionierius, kad jie galėtų suprasti ir sužinoti, jog ši Bažnyčia yra tikra, ir jie galėtų patirti tai, ką patiriu aš.“
Neilgai trukus keli Roberto draugai nusprendė krikštytis ir paprašė jį atlikti šias apeigas.
Bažnyčia Afrikoje sparčiai auga iš dalies dėl tokių pasekėjų kaip Robertas. Vieną savaitę jis pakrikštijo 10 žmonių, kitą savaitę – 11, o dar kitą – „tik“ 4.
Robertas pakviečia draugus į savo Bažnyčios skyrių, kuris susitinka pievoje esančioje palapinėje.
Daugiau nei tuzinas šių naujai pakrikštytų draugų buvo su juo JSV konferencijoje Kenijoje praėjusį gruodį, tarp jų vienas draugas, kuris jau buvo pakrikštijęs vieną savo draugą.
Pažiūrėkite, kaip įgyjamas pagreitis? Jis save palaiko!
Jaučia Dvasią
Fredrikas A., 17 m., sako, jog, kai jo draugas Robertas pakvietė jį ateiti į bažnyčią, jis taip stipriai pajuto Dvasią, kad negalėjo to paneigti.
„Kai nuėjau į bažnyčią, ant manęs buvo atsiųsta Dievo Dvasia, – pasakoja Fredrikas. – Kai man davė Mormono Knygą, pradėjau ją skaityti. Jei nesuprantu, visada klausiu skyriaus prezidento ir meldžiuosi.“
Robertas (kairėje) ir Fredrikas liko draugais nuo tada, kai Robertas supažindino jį su evangelija.
Giftas M., 18 m., yra dar vienas draugas, kurį pakrikštijo Robertas. „Esu laimingas, kad priklausau tikrajai Bažnyčiai – vienintelei tikrai Bažnyčiai visatoje“, – šypsodamasis sako Giftas.
Giftas nekantraudamas laukia dienos, kai galės tarnauti misijoje.
Daugelis žmonių, kuriuos Robertas pakvietė į bažnyčią, nusprendė krikštytis ir taip pat kviečia ateiti kitus.
Laukia dar daugiau darbo
Robertas planuoja tarnauti nuolatinėje misijoje, kai tik baigs mokyklą (taip pat ir Giftas su Fredriku). Kodėl jis nori tai daryti, nors akivaizdu, kad jau žino, kaip dalytis evangelija?
„Turiu vykti į misiją, kad įgyčiau daugiau patirties ir daugiau išmokčiau, – sako Robertas. Tai sustiprins mano tikėjimą ir pakeis mano požiūrį. Tai yra tai, ką Dievas nori, kad daryčiau.“
Robertas dar nebaigė dalytis evangelija. Jis planuoja tarnauti misijoje. „Tai yra tai, ką Dievas nori, kad daryčiau“, – sako jis.