Jūsų atgaila Jėzų Kristų ne apsunkina, bet džiugina

Šiandien noriu kalbėti tiems iš mūsų, kurie kartais galvojame: „Atgaila ir atleidimas, atrodo, padeda visiems, tik ne man.“ […]

Supratau, kad, jei laukiate, kol būsite pakankamai švarūs ar tobuli, kad ateitumėte pas Gelbėtoją, jūs liekate nesupratę pačios esmės. […]

Liudiju, kad, nors Dievas mato mūsų paklydimus, Jam labiau rūpi, kas nutinka mums padarius klaidą. Ar vėl atsigręšime į Jį? […]

Kvietimas atgailauti – tai Dievo meilės išraiška.

Savąją parodome į šį kvietimą atsakydami „Taip“. […]

Sandoros kelyje liekame ne todėl, kad niekada nesuklystame. Šiame kelyje liekame kasdien atgailaudami.

Ir, kai atgailaujame, Dievas atleidžia negėdydamas mūsų, nelygindamas su kuo nors kitu, nepriekaištaudamas, kad tai tas pats, dėl ko atgailavome praėjusią savaitę.

Jis džiaugiasi kaskart matydamas mus ant kelių. Jis gėrisi mums atleisdamas, nes esame jam pasigėrėtini.

Ar nejaučiate, kad tai tiesa?

Tad kodėl mums taip sunku patikėti?! Šėtonas, didysis kaltintojas ir apgavikas, naudoja gėdą, kad atitolintų mus nuo Dievo. […]

Nesvarbu, kur jus nuvedė jūsų sprendimai, „Dievo akyse [jūsų vertė visada] yra didžiulė“. […]

Stovėdama čia liudiju, kad Jėzus Kristus dovanoja šviesą tiems, kurie atsidūrė tamsoje. […] Eikite ir įjunkite šviesą – tobulą vilties skaistumą.