Kaip mažas vaikas

Jėzus pasišaukė vaikutį […]

ir tarė: „Iš tiesų sakau jums: jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip maži vaikai, niekaip neįeisite į dangaus karalystę.

Taigi kas pasidarys mažas, kaip šis vaikelis, tas bus didžiausias dangaus karalystėje.“ […]

Kas net patį Jėzų Kristų pravirkdė švelniausioje Mormono Knygos istorijoje? Ko mokė Jėzus, kai iššaukė dangišką ugnį ir saugančius angelus, kad apsuptų tuos vaikus, ir nurodė suaugusiesiems: „Pažiūrėkite į savo mažutėlius“?

Nežinome, kas visa tai paskatino, bet, manau, tai buvo susiję su jų tyrumu ir nekaltumu, įgimtu nuolankumu ir tuo, ką tai gali atnešti į mūsų gyvenimą, jei tai išlaikome. […]

Bet vaikai tikrai Jį myli, ir ta meilė gali persikelti į kitus jų santykius gyvenimo žaidimų aikštelėje. Paprastai net visai maži vaikai taip lengvai myli, taip mielai atleidžia ir taip žaviai juokiasi, kad gali atitirpdyti net šalčiausią ir kiečiausią širdį.

Tų savybių yra daugiau. Tyrumas. Pasitikėjimas. Drąsa. Charakteris. […]

Seserys, broliai ir draugai, liudiju, kad gražiausių man žinomų kūrinių sąrašo viršuje yra kūdikiai, vaikai ir jaunuoliai, tokie pat dori ir neįkainojami, kaip ir tie, kuriuos minėjome šiandien. Liudiju, kad jie yra žemėje klestinčios Dievo karalystės stiprybės ir grožio atvaizdai.