„Pasiruošusi toliau augti“, Draugas, 2025 m. lapkritis, p. 36–37.
Pasiruošusi toliau augti
Džiuelė nenorėjo palikti draugų Pradinukų organizacijoje!
Tikra istorija iš Palau.
Per sakramento susirinkimą Džiuelė sėdėjo ant suolo su tėveliais ir broliu. Ji piešė Raštų istorijas. Ji bandė klausytis kalbėtojo, bet pilve jautė jaudulį!
Šiandien buvo pirmoji diena, kai Džiuelė, užuot ėjusi į Pradinukų organizaciją, eis į Merginų organizacijos klasę. Ji nenorėjo palikti draugų Pradinukų organizacijoje. Ji mėgo su jais dainuoti ir skaityti Raštus.
Tačiau Džiuelei šiemet sukanka 12 metų. Atėjo laikas pereiti mokytis pagal Merginų organizacijos programą.
Džiuelė užmerkė akis ir tyliai pasimeldė. Dangiškasis Tėve, padėk, kad Merginų organizacijos pamoka man praeitų gerai.
Po baigiamosios maldos sakramento susirinkime Džiuelė giliai įkvėpė ir nuėjo į klasę. Vyresnės merginos jau buvo ten. Jos buvo keturios. Jos kalbėjosi ir kikeno.
„Labas“, – tarė Džiuelė.
Jos nusišypsojo. „Labas.“
Įėjo mokytoja ir pasveikino Džiuelę. Tada ji pradėjo pamoką.
Didžiąją pamokos dalį Džiuelė jautėsi vieniša. Ji nesiryžo kalbėti, nes dar nepažinojo kitų merginų. Ji turės ilgai būti Merginų organizacijoje. Tai atrodė kaip amžinybė! Ar ji čia visada jausis vieniša?
Tada jos galvoje tarsi kas pakuždėjo. Merginų organizacijoje nebūsi amžinai. Tiesiog esi pakankamai paaugusi, kad galėtum eiti pirmyn ir toliau mokytis būti Jėzaus Kristaus mokine.
Tie žodžiai Džiuelę paguodė. Ji atpažino, kad tai Šventoji Dvasia jai padeda. Nors Merginų organizacijoje ji dar neturi daug draugių, ji nėra vieniša. Su ja yra šventoji Dvasia.
Po pamokos Džiuelė susirado savo šeimą.
„Kaip praėjo Merginų organizacijos pamoka? – paklausė mama.
Džiuelė ją apkabino. „Viskas gerai! Pasiilgau Pradinukų organizacijos, o merginų dar nepažįstu. Bet pajutau, kad mane guodžia Šventoji Dvasia.“
Mama nusišypsojo. „Malonu tai girdėti! O kitą kartą gal bus dar geriau.“
Džiuelė linktelėjo. Ji vylėsi, kad mama teisi.
Kitą kartą atėjusi į Merginų organizacijos klasę, Džiuelė vėl pasisveikino su merginomis.
„Sveika, Džiuele, – tarė viena iš jų, – sėskis prie manęs!“
Džiuelė nusišypsojo ir atsisėdo šalia tos merginos. Jos vardas buvo Elė. Prieš prasidedant pamokai jos daug kalbėjosi. Elė buvo maloni ir padėjo jai pasijusti jaukiai.
Per pamoką mokytoja paklausė, ar kuri nors patyrė Šventosios Dvasios poveikį.
Džiuelė pakėlė ranką. „Kai jaudinausi prisijungdama prie Merginų organizacijos, jaučiau Šventosios Dvasios pagalbą, – sakė ji. – Šventoji Dvasia padeda man augti ir pasitikti sunkumus.“
Džiuelė galvojo apie tai, kaip Šventoji Dvasia ją paguodė, kai ji jautėsi vieniša. Buvo gera pasidalyti patirtimi su Merginų organizacijos merginomis.
Po jos savo patirtimi pasidalijo dar kelios merginos. Džiuelei patiko klausytis jų išsakytų minčių.
Džiuelė vis dar kartais pasigesdavo Pradinukų organizacijos. Tačiau Šventosios Dvasios dėka ji buvo pasiruošusi toliau augti.
Iliustravo Lizė Brizi