Pasiruoškite šventyklos palaiminimams

Brolis Čadas H Vebas. Esu labai dėkingas už šį mokymą apie Pasiruošimo gyvenimui pamokas. Manau, visi galime įvertinti, kokios aktualios šios pamokos bus mūsų jaunimui. O kai žiūrėjome vaizdo įrašą, prisiminiau, kokios į Kristų kreipiančios gali būti šios pamokos. Pasitelkti tobulą pavyzdį Gelbėtojo, gyvenusio pagal šiuos evangelijos principus, ir aptarti, kaip Jis gali padėti mūsų mokiniams jų gyvenimo aplinkybėse, buvo išties galinga.

Man taip pat patinka, kad šios pamokos yra pagrįstos Dievo žodžiu, jose naudojami pavyzdžiai tiek iš Raštų, tiek iš šiuolaikinių pranašų mokymų. Tikiu, kad tuos pačius metodus, kurie mums padeda veiksmingai mokyti Raštų, galima pritaikyti veiksmingai mokant ir įkvėptų Bažnyčios vadovų žinių. Dėkoju jums už šį nuostabų pavyzdį ir puikų mokymą.

Dabar norėčiau perjungti pavarą ir pereiti prie kitos temos, kuri slegia mano protą ir širdį. Mus visus palaimino prezidento Raselo M. Nelsono mokymai ir tarnystė. Esu jam labai dėkingas ir liudiju, kad jis yra Viešpaties išrinktas pranašas. Esu dėkingas Viešpačiui už tai, kad jį saugoja, ir už žinias, vadovavimą bei stiprybę, kurių asmeniškai gavau per įkvėpimą, kurį prezidentui Nelsonui suteikė Viešpats.

Vienas iš prezidento Nelsono dažnai kartojamų kvietimų mums – išmokti naudotis Viešpaties galia per sandoras ir šventyklas. Taigi per paskutinį krašto direktorių suvažiavimą nusprendėme kiekvieną rytą pradėti studijuodami tai, ko prezidentas Nelsonas ir kiti Bažnyčios vadovai mokė apie sandoras ir Viešpaties namus. Ši patirtis mane taip giliai sujaudino, kad paprašiau kai kurių dalyvių papasakoti, ko išmoko.

Brolis. Prezidentui Nelsonui mokant, ką reiškia būti sandoroje su Dievu, supratau, kad neturėčiau į Jį žiūrėti kaip į generalinį direktorių ar įmonės vadovą danguje, kuris tik ir laukia, kol galbūt sulaužysiu sutartį. Veikiau tai yra sandorinis ryšys su mylinčiu Tėvu, ir dėl to Jis niekada nepavargs stengdamasis mane palaikyti, o aš niekada neišsekinsiu Jo gailestingos kantrybės. Kadangi sužinojau, kad dėl sandoros turiu ypatingą vietą Dievo širdyje. Tai pakeitė mano požiūrį į tokius dalykus, kaip mano maldos, kai, užuot jautęsis, kad dienos pabaigoje atsiklaupsiu ir atgailausiu, ir tai bus Jam našta, aš esu traukiamas Jo link, noriu su Juo kalbėtis ir žinau, kad nenoriu nieko kito, tik atsakyti tokia pat meile, kokią Jis man parodė.

Sesuo. Kai galvoju apie sandoras, galvoju apie tai, ko mus mokė prezidentas Nelsonas, kad viskas, kuo tikime, ir visi pažadai, kuriuos Dievas davė savo sandoros žmonėms, susijungia šventykloje. Negaliu atskirti šventyklos nuo savo sandorų, nes būtent joje sužinau tų sandorų, kurias sudariau su Dangiškuoju Tėvu ir Jo Sūnumi Jėzumi Kristumi, prasmę. Būtent per tuos sandorinius pažadus, duotus šventykloje, man, Dievo dukrai, bus suteiktos visos dangaus palaimos. Ir bėgant metams jos dar labiau sustiprėjo, kai ėmiau geriau suprasti endaumentą ir tą ypatingą Dangiškojo Tėvo dovaną mums.

Brolis. Iš prezidento Nelsono sužinojau, kad, sudarius sandorą su Dangiškuoju Tėvu, mūsų ryšys su Juo pasikeičia visiems laikams. Ir tai man reikšminga, nes žinau, kad Dangiškasis Tėvas mane myli ir kad Jis sukūrė kelią, kuriuo eidamas galėsiu priartėti prie Jo, geriau Jį pažinti ir galiausiai turėsiu galimybę būti panašus į Jį. Sandorų esmė ta, kad nesvarbu, ką gyvenime patiriate, Dangiškasis Tėvas yra su jumis, Jis eina šalia jūsų, Jis laiko jūsų ranką, Jis veda jus keliu. Ir visa tai dėl sandorų.

Brolis. Jaučiuosi toks dėkingas už palaimas, kad turime pranašą. Per jo mokymus geriau suprantu ypatingą Dievo meilę tiems, kurie su Juo sudarė sandorą. Ir tai, kad Jis niekada neatsisakys to ryšio, dar daugiau, Jis niekada nenustos mums teikti galimybių atgailauti ir keistis. Dievo esmės pažinimas buvo vilties ir išgydymo tvarstis mano širdžiai.

Brolis. Kai esame susieti su Kristumi, o to iš tiesų mokė prezidentas Nelsonas, mes einame ten, kur eina Jis, ir darome tai, ką daro Jis. Pavyzdžiui, jei esu įsikinkęs į Jo jungą ir Jis yra pagrindinis jautis, tuomet einu ten, kur Jis eina, sakau tai, ką Jis sako, darau tai, ką Jis daro. Ir tikiuosi, kad tas susiejimas padės man būti tokiam, koks yra Jis. Labiau už viską savo gyvenime noriu Jam įtikti. Noriu pasiekti, kad viskas, ką darau savo gyvenime ir širdyje, patiktų Jam. Nežinau, kaip atsilyginti Gelbėtojui už tai, ką dėl manęs padarė, nebent daryti tai, ko Jis manęs prašė.

Brolis. Klausydamasis prezidento Nelsono išgirdau, jog užmezgus sandorinį ryšį su Dangiškuoju Tėvu mums suteikiama papildoma galia mūsų gyvenime. Apčiuopiama galia. Tai dalykas, kuris gali suteikti mums viltį, išgydymą ir tikėjimą, kuris gali mus pakelti sunkiausiomis akimirkomis. Šis sandorinis ryšys gražus tuo, kad turime Dangiškąjį Tėvą, kuris niekada mūsų neapleis. Kai kovojame su abejonėmis, Jis padės mums jas pakeisti tikėjimu. Kai kovojame su priklausomybe, Jis padės mums ją pakeisti laisve. Kai kovojame su neviltimi, Jis padės pripildyti mūsų sielas šviesos. Gelbėtojo Jėzaus Kristaus stebuklas yra tai, kad Jis mums siūlo ypatingą meilę ir gailestingumą, kurie visada traukia mus atgal pas Jį.

Brolis Vebas. Tikriausiai daug prezidento Nelsono mokymų ar konkrečių teiginių tapo jūsų mėgstamiausiais. Pavyzdžiui, galbūt prisimenate, kad 2018-iais per savo pirmąją Bažnyčios prezidento spaudos konferenciją prezidentas Nelsonas paprašė mūsų pradėti galvoti apie galutinį tikslą. Kalbėdamas iš Solt Leiko šventyklos jis sakė: „Galutinis tikslas yra kiekvienam siekti būti apdovanotam galia Viešpaties namuose.“

2021-iais jis sakė: „Dvasiškai saugiausia gyventi laikantis savo šventyklos sandorų.“

2024-iais jis mokė: „Niekas nepadės jums tvirtai laikytis geležinės lazdos labiau nei toks reguliarus garbinimas šventykloje. […] Niekas labiau jūsų neapsaugos. […] Niekas labiau nesustiprins jūsų liudijimo apie Viešpatį Jėzų Kristų ir Jo Apmokėjimą ir nepadės geriau suprasti didingojo Dievo plano.“

O savo paskiausioje visuotinės konferencijos kalboje jis sakė: „Pažadu jums: kiekvienas nuoširdus Jėzaus Kristaus ieškotojas Jį ras šventykloje.“

Ir galiausiai, Liahonos straipsnyje „Nesibaigiančioji sandora“ jis mokė: „Sudarę sandorą su Dievu, amžiams paliekame neutralią žemę. Dievas neapleis savo ryšio su tais, kurie užmezgė tokį ryšį su Juo. Tiesą sakant, visi tie, kurie sudarė sandorą su Dievu, turi prieigą prie ypatingos rūšies meilės ir gailestingumo. […] Jis toliau darbuosis su jais ir suteiks progų keistis. Kai jie atgailaus, Jis jiems atleis. Ir jei jie nuklystų, Jis padės jiems rasti kelią atgal pas Jį. […] Dėl mūsų sandoros su Dievu Jis niekada nepavargs stengdamasis mums padėti, ir mes niekada neišnaudosime Jo gailestingos kantrybės mums.“

Prezidentas Nelsonas apie šventyklą ir sandoras mokė ne tik būdamas Bažnyčios prezidentu, bet ir daugiau nei prieš 15 metų, kai svarstėme naujo SI tikslo formuluotę, būtent vyresnysis Raselas M. Nelsonas, tuo metu ėjęs Švietimo tarybos vykdomojo komiteto pirmininko pareigas, paskatino mus įtraukti antrąją mūsų tikslo frazę, kurioje sakoma: „Mes turime padėti jaunimui ir jauniems suaugusiesiems pasiruošti gauti šventyklos palaimas.“

Svarstau, ar stengdamiesi sutrumpinti savo tikslo formuluotę mes nekalbėjome tik apie gilesnį atsivertimą? Nors mūsų daroma pažanga yra nuostabi, ir tas akcentas turėtų išlikti, manau, kad galime padaryti daugiau, kad pabrėžtume ir antrąją savo tikslo dalį ir padėtume daugiau jaunimo ir jaunų suaugusiųjų pasiruošti šventyklos palaimoms. Nesiūlau jums visiems rašyti naujas pamokas ar kurti naujas programas, tačiau prašau jūsų pagalvoti, netgi pasimelsti, ką dar galite asmeniškai padaryti to, ką jau darote, kontekste.

Kai užduodu žmonėms šį klausimą, išgirstu daug puikių atsakymų. Tarp jų yra ir šie pasiūlymai: pirma, nuolat domėkimės pranašiškais akcentais ir mokymais apie sandoras ir Viešpaties namus. Antra, sąmoningai stenkimės meilę Jėzui Kristui ir tikėjimą į Jį susieti su pasiruošimu gauti šventyklos palaimas. Trečia, prireikus remkimės pokalbio dėl šventyklos rekomendacijos klausimais. Ketvirta, mokydami Evangelijos principų, remkimės konkrečiomis sandoromis, taip padėdami mokiniams suprasti sandorų doktriną. Ir penkta, išsakykime savo meilę šventyklai bei dėkingumą už ją ir padėkime mokiniams atpažinti palaimas, kurios atsirado jų gyvenime dėl to, kad jie laikosi sandorų. Turėsite daugybę kitų idėjų; prašyčiau ir toliau apie tai diskutuoti kaip personalo ir metodikos grupių nariams ir dalytis tuo, ką sužinote.

Kaip pavyzdį to, kas, mano manymu, gali įvykti ir įvyks, norėčiau jums papasakoti tik apie vieną naujausių įvykių. Prieš kelerius metus buvau Guame kartu su mūsų krašto ir regionų direktoriais iš Azijos ir Ramiojo vandenyno salų. Viename iš susirinkimų aptarėme, kaip galėtume padėti daugiau mokinių pasiruošti šventyklos palaimoms. Po šių susirinkimų mūsų krašto direktorius Filipinuose Džiulijus Barientosas susitiko su savo Regiono direktorių taryba ir jie nusprendė, kad glaudžiau bendradarbiaus su Bažnyčios vadovais, kad padėtų daugiau jaunuolių ir jaunų suaugusiųjų turėti galiojančią šventyklos rekomendaciją. Juos padrąsino jų krašto prezidentūra, kuri, kaip savo krašto plano dalį, jau buvo užsibrėžusi tikslą padidinti šventyklos rekomendacijų skaičių. SI vadovai ir koordinatoriai taip pat susitiko su visų lygių vietiniais Bažnyčios vadovais ir kartu aptarė savo pastangas bei pranešė apie padarytą pažangą.

Noriu aiškiai pasakyti, kad jie neveikė nepriklausomai nuo Bažnyčios vadovų. Jie padėjo vadovams, kurie jau turėjo tikslą ir planą ir kurie vykdė savo krašto prezidentūros nurodymus. Tačiau SI tikrai padėjo sutelkdami dėmesį į sandoras ir šventyklą, natūraliai mokydami šių dalykų kiekviena proga ir dažnai kalbėdami apie šventyklos palaimas.

Per trejus metus bendromis Bažnyčios vadovų, tėvų ir SI mokytojų pastangomis rekomendaciją turinčių jaunuolių skaičius Filipinuose išaugo 277 procentais. Tačiau palaima slypi ne vien skaičiuose – poveikis jaunimui ir jų šeimoms buvo milžiniškas. Toks jis buvo Topjadorų šeimai iš Bajambango kuolo, kuri pavaizduota šioje nuotraukoje. Kaip ir daugelis kitų šeimų Filipinuose, Topjadorai dabar dažnai kartu lankosi šventykloje. Šeimos vykimo kartu į šventyklą palaima turi amžiną reikšmę ir yra svarbiausia, ko Viešpats nori savo vaikams. Tikiu, kad stengdamiesi sutelkti dėmesį į Viešpaties namų palaimas galime padėti daugiau jaunimo ir jaunų suaugusiųjų visame pasaulyje sudaryti sandoras su Viešpačiu ir jų laikytis.

Baigdamas norėčiau pateikti paprastą pamoką su vaizdinėmis priemonėmis. Mąsčiau apie sandorų galią ir apie tai, kaip galėtume tai paaiškinti taip aiškiai, kad suprastų net vaikas. Tai darydamas prisiminiau pamoką su vaizdinėmis priemonėmis, kurią kai kurie iš jūsų jau esate matę. Manau, mačiau, kad pirmas ją panaudojo brolis Čadas Vilkinsonas.

Jei paprašyčiau kurio nors prieiti ir sulaužyti šį pieštuką, bet kuris iš jūsų galėtų tai padaryti. Bet kas būtų, jei paimčiau pieštuką ir priklijuočiau jį prie šios beisbolo lazdos? Ar dabar sugebėtumėte tą pieštuką sulaužyti? Kas šioje paprastoje iliustracijoje yra pieštukas? Kas yra lazda? O kas yra lipni juostelė? Ši pamoka rodo, kad pieštukas simbolizuoja jus ir mane, lazda – Gelbėtoją Jėzų Kristų, o juostelė – mūsų sandoras.

Sandorų galia yra ta, kad jos mus susieja su Jėzumi Kristumi. Atminkite, kad niekas jūsų neapsaugos labiau. Saugiausia gyventi laikantis savo sandorų. Kuo dažniau atnaujiname savo sandoras, tuo stipresnis tampa šis ryšys. Ir net jei pieštukas sulūžta, per sandoras Gelbėtojas gali mus išgydyti. Ir jei du žmonės nori būti kartu amžinai, sandoros susies juos kartu ir su Viešpačiu.

Esu labai dėkingas, kad Viešpats mus myli tiek, jog laimina sandoromis. Tikiuosi, kad laikysimės sandorų ir padėsime vis daugiau jaunuolių ir jaunų suaugusiųjų pasiruošti Viešpaties namų, kur kiekvienas nuoširdžiai ieškantis Jėzaus Kristaus Jį suras, palaimoms. Jėzaus Kristaus vardu, amen.

Dabar man tenka privilegija pristatyti vyresnįjį Klarką G. Gilbertą. 2021 metais vyresnysis Gilbertas buvo pašauktas visuotiniu Septyniasdešimties įgaliotiniu. Šiuo metu jis yra Bažnyčios švietimo sistemos komisaras. Jis įgijo BJU, Stanfordo ir Harvardo universitetų diplomus, o karjerą pradėjo kaip Harvardo universiteto dėstytojas. Buvo „Deseret News“ ir „Deseret Digital Media“ generalinis direktorius. Jis taip pat tarnavo Aidaho BJU ir „BYU-Pathway“ prezidentu. Jis vedęs Kristiną Kalder, jiedu yra aštuonių vaikų tėvai.

Esu dėkingas vyresniajam Gilbertui. Jis nuostabus mentorius. Jam labai rūpi seminarijų ir institutų darbas. Vertinu tai, kaip jis lygiuojasi į prezidentą Nelsoną ir kitus Bažnyčios vadovus ir kaip visada ieško galimybių sustiprinti jų mokymus. Jis myli Viešpatį ir nenuilstamai dirba, kad Jam tarnautų, ir naudojasi kiekviena proga paliudyti apie Gelbėtoją Jėzų Kristų. Šiandien džiaugiuosi ir esu dėkingas už galimybę mokytis iš jo.