Gerumo dovana

Mano brangūs broliai ir seserys, man garbė kreiptis į jus, kad ir kur būtumėte susirinkę į šį Pirmosios Prezidentūros Kalėdų minėjimą. Kai mąstome apie stebuklingą Jėzaus Kristaus gimimą, Jo žemiškąją tarnystę bei Jo šlovingą apmokėjimą ir prisikėlimą, jaučiamės esą arčiau Jo. Jaučiame Jo gerumą, didybę ir meilę. Karštai meldžiausi, kad mano kalba šį vakarą bent šiek tiek padėtų kiekvienam iš jūsų šiuo šventu Kalėdų laikotarpiu stipriau pajusti Jo tvarią meilę.

Kalėdų metas kupinas tradicijų. Nors šios tradicijos skiriasi savo užmoju ir mastu, priklausomai nuo šeimos, kultūros ir vietovės, jos mus suartina, kai vieningai švenčiame mūsų Gelbėtojo, Jėzaus Kristaus, gimimą.

Prisimenu vieną tradiciją: kai buvau jaunas tėvas, su savo dviem dukromis kepdavau duoną. Kai jos grįždavo iš mokyklos, aš jau laukdavau pasiruošęs virtuvėje su produktais, reikalingais viso grūdo duonai iškepti. Mergaitės padėdavo sumaišyti ir išminkyti tešlą. Tada, joms laukiant, kol tešla pakils ir iškeps, aš raižydavau raides mažoje medinėje duonos pjaustymo lentelėje, išpjautoje iš anksto, kad galėčiau paruošti dovaną. Kiekvienoje lentelėje išraižydavau žodžius J’Aime et J’Espere(prancūziškai „myliu ir viliuosi“). Kai šviežiai iškepta duona būdavo ištraukiama iš orkaitės, kepalėlį ir lentelę nunešdavome draugui arba kaimynui, išgyvenančiam sveikatos ar sielvarto išbandymą.

Man mąstant apie šią tradiciją, mintys nukrypo į medinę duonos pjaustymo lentelę su išraižytais žodžiais „Myliu ir viliuosi“. Kaip gyvas Jėzaus Kristaus liudytojas, pažadu jums, kad Jo dėka visada galime jausti Jo meilę ir rasti Jame viltį, nesvarbu, kokios būtų gyvenimo aplinkybės – geros ar blogos.

Būdamas Gelbėtojas, dėl savo pasiryžimo „nusilei[sti] žemiau visko“, kaip reikalavo Jo beribis Apmokėjimas, Jėzus Kristus suteikė tobulą dovaną ir meilės ir vilties išraišką. „Niekas neturi didesnės meilės kaip tas, kuris savo gyvybę už draugus atiduoda.“ O mūsų mylintis Dangiškasis Tėvas, leisdamas savo Viengimiui Sūnui taip aukotis, suteikė mums aukščiausią savo meilės išraišką kaip dovaną kitiems savo vaikams.

Mąstydami apie šias amžinąsias dovanas, kurias mums suteikė Tėvas ir Sūnus, galime paklausti savęs, kaip mūsų pačių dovanos, kuriomis dalijamės šiuo Kalėdų laikotarpiu, galėtų tinkamai atspindėti atsidavimą ir dėkingumą Jiems. Nuolankiai pareiškiu, kad galbūt prasmingiausias būdas pasiekti šį kilnų tikslą – tai dovanoti paprastas gerumo dovanas tiems, kuriuos mylime. Jei būsime geranoriški ir tarnausime vieni kitiems taip, kaip tarnautų Gelbėtojas, net ir nežymiausiais būdais, galėsime tapti Dievo malonės kanalu, padedančiu tiems, kurie yra šalia mūsų, pajusti Gelbėtojo meilę ir viltį –J’Aime et J’Espere!

Nuolat studijuodamas Viešpaties Jėzaus Kristaus gyvenimą, žavėjausi Jo neprilygstamu gerumo pavyzdžiu. Drauge su manimi akimirką pamąstykite apie keletą jaudinančių Raštų pasakojimų ir žinomų žodžių:

• „Kai Jėzus atėjo į tą vietą, pažvelgė aukštyn ir, pamatęs jį, tarė: „Zachiejau, greit lipk žemyn, nes šiandien turiu apsistoti tavo namuose.“

• „Jėzus jai tarė: „Nė Aš tavęs nesmerkiu. Eik ir daugiau nebenusidėk.“

• „Jėzus tarė: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro.“

• „Ar yra tarp jūsų ligonių? […] Atveskite juos čionai, ir aš juos išgydysiu, nes aš atjaučiu jus; mano vidus kupinas gailestingumo.“

• „Ir jis ėmė jų mažus vaikus vieną po kito ir laimino juos, ir meldėsi Tėvui dėl jų.“

Šiuo ypatingu laikotarpiu visi galime sekti Gelbėtojo gerumo pavyzdžiu įvairiausiais būdais: tarnaudami, mylėdami, rodydami tikrąją meilę, užjausdami ir atleisdami. Prezidentas Hovardas V. Hanteris tai apibūdino taip: „Per šias Kalėdas užbaikite kivirčus. Susiraskite užmirštą draugą. Užuot įtarinėję, imkite pasitikėti. Parašykite laišką. Atsakykite švelniai. Padrąsinkite jaunimą. Ištikimybę parodykite žodžiais ir darbais. Ištesėkite pažadą. Atsisakykite pagiežos. Atleiskite priešui. Atsiprašykite. Pasistenkite suprasti. Peržiūrėkite savo reikalavimus kitiems. Pirmiausia galvokite apie kitą žmogų. […] Būkite švelnūs. Juokitės truputį dažniau. Išreikškite dėkingumą. Būkite svetingi pašaliečiui. Pradžiuginkite vaiko širdį. Mėgaukitės žemės grožiu ir stebuklais. Išsakykite savo meilę, o tada išsakykite ją dar kartą.“

Žinau, kad Dvasia gali kiekvieną iš mūsų paskatinti daugybe paprastų būdų dalytis meile, tikėjimu ir džiaugsmu su kitais šiuo šventiniu laikotarpiu.

Kai buvau mažas berniukas, per Kalėdas su šeima susiburdavome prie „Winkler“ pianino, kuriam dabar būtų daugiau nei šimtas metų. Mano tėvai žinojo, ką reiškia skursti, todėl buvo taupūs. Kalėdų dovanos, kurias gaudavome, buvo kuklios. Tačiau mama turėjo sodrų soprano balsą. Ji grodavo pianinu, kai jos vadovaujami giedodavome žinomas kalėdines ir šventas giesmes.

Nežinau, ar ji suprasdavo, kad kviečia mus dalytis tvaria dovana. Tačiau, net būdamas mažas berniukas, giedodamas tas giesmes, jaučiau neapsakomą džiaugsmą. Muzika mūsų mažus namus pripildydavo ramybės dvasios. Galėdavau jausti ne tik motinos, tėvo ir dviejų brolių, bet ir Dangiškojo Tėvo bei Gelbėtojo Jėzaus Kristaus meilę.

Mano brangūs broliai ir seserys, šį Kalėdų laikotarpį kiekvieno iš mūsų laukia galimybės ištiesti ranką ir parodyti gerumą su Kristaus meile ir užuojauta, ir ką nors pakeisti. Pažadu, kad, jei melsimės ir atversime savo širdį bei protą Šventosios Dvasios kuždesiams, Viešpats mums padės surasti žmogų, kurį Jis tobulai myli ir kuriam reikia mūsų gerumo šiuo šventiniu laikotarpiu. Mūsų gerumas gali būti paprastas ir niekuo neišsiskiriantis, tačiau gali turėti – ir daugeliu atvejų turės – ilgalaikį poveikį.

Norėčiau baigti vienos iš mano mėgstamiausių pradinukų giesmių žodžiais:

Mums pradedant šį nuostabų Kalėdų laikotarpį, palieku jums savo liudijimą, kad Jėzus Kristus yra meilė ir viltis –J’Aime et J’Espere. Mes taip pat galime bendradarbiauti su Juo ir dalytis Jo meile ir viltimi su kitais darydami nesavanaudiškus gerumo darbus.

Apie tai liudiju šventu Jėzaus Kristaus vardu, amen.