Senasis Testamentas. Seminarijos mokytojo vadovėlis

Turinys
Antraštinis puslapis
Mokytojo vadovėlio pristatymas
Senojo Testamento pamokos
- Sveikiname pradėjus studijuoti Senąjį Testamentą
- Mozės 1; Abraomo 3
- Pradžios 1–2; Mozės 2–3; Abraomo 4–5
- Pradžios 3–4; Mozės 4–5
- Pradžios 5; Mozės 6
- Mozės 7
- Pradžios 6–11; Mozės 8
- Pradžios 12–17; Abraomo 1–2
- Pradžios 18–23
- Pradžios 24–33
- Pradžios 37–41
- Pradžios 42–50
- Išėjimo 1–6
- Velykos
- Išėjimo 7–13
- Išėjimo 14–18
- Išėjimo 19–20; 24; 31–34
- Išėjimo 35–40; Kunigų 1; 4; 16; 19
- Skaičių 11–14; 20–24; 27
- Pakartoto Įstatymo 6–8; 15; 18; 29–30; 34
- Jozuės 1–8; 23–24
- Teisėjų 2–4; 6–8; 13–16
- Rūtos knyga; 1 Samuelio 1–7
- 1 Samuelio 8–10; 13; 15–16
- 1 Samuelio 17–18; 24–26; 2 Samuelio 5–7
- 2 Samuelio 11–12; 1 Karalių 3; 6–9; 11
- 1 Karalių 12–13; 17–22
- 2 Karalių 2–7
- 2 Karalių 16–25
- 2 Kronikų 14–20; 26; 30
- Ezros 1; 3–7; Nehemijo 2; 4–6; 8
- Esteros knyga
- Jobo 1–3; 12–14; 19; 21–24; 38–40; 42
- Psalmių 1–2; 8; 19–33; 40; 46
- Psalmių 49–51; 61–66; 69–72; 77–78; 85–86
- Psalmių 102–103; 110; 116–119; 127–128; 135–139; 146–150
- Patarlių 1–4; 15–16; 22; 31; Ekleziasto 1–3; 11–12
- Izaijo 1–12
- Izaijo 13–14; 22; 24–30; 35
- Izaijo 40–49
- Izaijo 50–57
- Izaijo 58–66
- Jeremijo 1–3; 7; 16–18; 20
- Jeremijo 31–33; 36–38; Raudų 1; 3
- Ezechielio 1–3; 33–34; 36–37; 47
- Danieliaus 1–7
- Ozėjo knyga; Joelio knyga
- Amoso, Abdijo, Jonos knygos
- Michėjo, Nahumo, Habakuko, Sofonijo knygos
- Agėjo 1–2; Zacharijo 1–4; 7–14
- Malachijo knyga
Pasiruošimo gyvenimui pamokos
- Doktrinos įvaldymas. Atsakymų į savo klausimus paieška
- Raštų studijavimo įgūdžiai
- Vadovas „Jaunimo stiprybės vardan“
- Savarankiškumo ugdymas
- Fizinė ir emocinė sveikata
- Pasiruošimas įgyti išsilavinimą ir profesiją
- Sėkmingas mokymasis
- Misionierių ruošimas
- Pasiruošimas šventyklai
- Bažnyčios vadovų mokymai
Priedas

Įvadas į Psalmes, 1 dalis. Pranašystės Psalmėse apie Jėzų Kristų

„Įvadas į Psalmes, 1 dalis. Pranašystės Psalmėse apie Jėzų Kristų“, Senasis Testamentas. Seminarijos mokytojo vadovėlis (2026)

„Įvadas į Psalmes, 1 dalis. Pranašystės Psalmėse apie Jėzų Kristų“, Senasis Testamentas. Seminarijos mokytojo vadovėlis

Psalmių 1–2; 8; 19–33; 40; 46. 100 pamoka

Įvadas į Psalmes, 1 dalis

Pranašystės Psalmėse apie Jėzų Kristų

An open hymnbook with a violin in the background.

Ko jūsų mėgstamiausios giesmės moko jus apie Jėzų Kristų? Jau daugelį amžių giesmės suteikia galimybę muzikantams ir poetams išreikšti savo jausmus apie Gelbėtoją. Kaip ir daugumoje šiuolaikinių giesmių, keliose psalmėse mokoma ir liudijama apie Gelbėtojo gyvenimą ir misiją. Ši pamoka gali padėti mokiniams geriau suprasti Jėzaus Kristaus gyvenimą ir misiją, apie kuriuos išpranašauta Psalmėse.

Mokinių pasiruošimas. Paprašykite mokinių apmąstyti, kaip jų mėgstamiausios giesmės moko ir liudija apie Jėzų Kristų. Paprašykite jų pasiruošti per pamoką pasidalyti mėgstamiausia giesme apie Jėzų Kristų. Jei mokiniai mano, kad neturi mėgstamiausios giesmės, paprašykite peržiūrėti giesmyną ir rasti giesmių, kurios moko apie Jėzų Kristų.

Galimos mokymosi užduotys

Giesmės, kurios moko apie Jėzų Kristų

Ko galime išmokti iš šios giesmės žodžių apie Gelbėtoją ir Jo gyvenimą?
Ar yra kita giesmė apie Gelbėtoją, kuri turi jums ypatingą reikšmę? Jeigu taip, kodėl?

Šiandien studijuodami pakvieskite Šventąją Dvasią padėti jums pajusti žodžių ir muzikos, mokančių ir liudijančių apie Jėzų Kristų, galią.

Psalmių knyga

Psalmių knyga yra maldų, eilėraščių ir giesmių rinkinys, šiek tiek panašus į mūsų šiuolaikinį giesmyną.

Paprašykite mokinių atsiversti Psalmių knygą. Skirkite mokiniams dvi ar tris minutes peržvelgti keletą psalmių ir susidaryti bendrą įspūdį.

Peržvelgdami šią knygą, ką pastebite Psalmėse tokio, kas padaro jas unikalias?
Kokių turite klausimų apie šią knygą?

Greitai peržvelkite Psalmių 3, pasižymėdami kiekvieną kartą, kai randate žodį Sela. Nors žodžio Sela reikšmė nėra aiški, tai galėjo būti signalas dainininkui arba skaitytojui stabtelėti ir pamąstyti (kaip muzikinė pauzė).

Perskaitykite Psalmių 3, stabtelėdami kiekvieną kartą, kai perskaitote žodį Sela. Pakvieskite Šventąją Dvasią, kad padėtų jums apmąstyti šias eilutes.

Kodėl autorius norėjo, kad šiose vietose stabtelėtume ir apmąstytume?
Kaip apmąstymas vienoje ar keliose iš šių vietų galėtų padėti paaugliui ar jį paguosti?

Atsižvelgdami į savo klasės klausimus ir patirtį, galite trumpai nurodyti kelis arba visus šiuos punktus:

Dauguma psalmių priskiriamos konkretiems autoriams, pvz., Dovydui (Psalmių 3). Kitų psalmių autorius nėra žinomas (žr. Psalmių 1).
Hebrajiškų poetinių elementų rasite visose Psalmėse.
- Paralelizmas – tai poezija, kai dviejose ar daugiau eilučių perteikiamos susijusios mintys (žr. Psalmių 29:4).
- Pakartojimas yra hebrajų poetinė priemonė, kai eilutė pabrėžiama ją pakartojant (pavyzdžiui, „Girkite Jį“ Psalmių 150).
Hebrajų kalboje Psalmių 119 yra akrosticho pavyzdys. Akrostichuose pirmoji kiekvienos eilutės raidė naudojama žodžiams paraidžiui sudaryti arba hebrajų abėcėlei nurodyti.
Psalmių knyga Naujajame Testamente cituojama daugiau nei 115 kartų (žr. Psalmių 6:8 ir Luko 13:27).
Po Paskutinės vakarienės Jėzus ir Jo mokiniai giedojo giesmę (žr. Mato 26:30). Tai galėjo būti Psalmių 113–118, „Hallel“, tradiciškai per Paschą giedama giesmė (žr. Merilas Dž. Beitmanas, „The Power of Hymns“, Ensign, July 2001, 17).

Perskaitykite Luko 24:44 ir raskite, ko Gelbėtojas netrukus po prisikėlimo mokė savo mokinius apie psalmes.

Kalbėdamas apie vieną svarbiausių Psalmių knygoje rastų žinių, prezidentas Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:

Pats Jėzus Psalmių knygą citavo dažniau nei bet kurį kitą Senojo Testamento tekstą. […] Galima teigti, kad nė vienoje Šventojo Rašto knygoje taip plačiai neaptariama Mesijo misija ar Jo sugrįžimo laukimas ir ilgesys, kaip psalmininko giesmėse. (For Times of Trouble: Spiritual Solace from the Psalms [2012], 7–8)

Ką sužinojote iš Luko 24:44 ir iš prezidento Holando? Kodėl verta studijuoti Psalmių knygą?

Padėkite mokiniams suvokti, kad apie Jėzaus Kristaus gyvenimą ir misiją galime sužinoti studijuodami psalmes. Galite šią tiesą užrašyti lentoje.

Psalmės, kuriose pranašaujama apie Jėzų Kristų

Kad padėtumėte mokiniams suprasti kai kuriuos pranašų teiginius Psalmėse apie Jėzaus Kristaus gyvenimą ir misiją, pateikite kai kurias arba visas toliau nurodytas Raštų nuorodas. Toliau pateikti keli būdai, kaip mokiniai galėtų studijuoti šias eilutes:

Užrašykite eilučių poras ant popieriaus lapelių ir išdėliokite lapelius klasėje. Skirkite mokiniams laiko pavaikščioti po klasę ir perskaityti keletą pranašysčių ir apie jų išsipildymą.
Sumaišykite Raštų ištraukų poras ir paprašykite mokinių pranašystes Psalmėse susieti su jų išsipildymu.
Parodykite tik Psalmių eilutes. Paprašykite mokinių pasinaudoti išnašomis bei kitomis Raštų studijavimo priemonėmis ir rasti Gelbėtojo gyvenimo paminėjimų, kai išsipildė kiekviena pranašystė.

Psalmės, kuriose pranašaujama apie Jėzų Kristų	Išsipildžiusi pranašystė
Psalmės, kuriose pranašaujama apie Jėzų Kristų Psalmių 22:1	Išsipildžiusi pranašystė Mato 27:46
Psalmės, kuriose pranašaujama apie Jėzų Kristų Psalmių 22:7–8	Išsipildžiusi pranašystė Mato 27:41–43
Psalmės, kuriose pranašaujama apie Jėzų Kristų Psalmių 22:16	Išsipildžiusi pranašystė Doktrinos ir Sandorų 6:36–37
Psalmės, kuriose pranašaujama apie Jėzų Kristų Psalmių 22:18	Išsipildžiusi pranašystė Jono 19:23–24
Psalmės, kuriose pranašaujama apie Jėzų Kristų Psalmių 31:5	Išsipildžiusi pranašystė Luko 23:46
Psalmės, kuriose pranašaujama apie Jėzų Kristų Psalmių 34:20	Išsipildžiusi pranašystė Jono 19:31–36
Psalmės, kuriose pranašaujama apie Jėzų Kristų Psalmių 41:9	Išsipildžiusi pranašystė Luko 22:47–48; Apaštalų darbų 1:16–17
Psalmės, kuriose pranašaujama apie Jėzų Kristų Psalmių 69:20–21	Išsipildžiusi pranašystė Jono 19:28–29
Psalmės, kuriose pranašaujama apie Jėzų Kristų Psalmių 118:22	Išsipildžiusi pranašystė Apaštalų darbų 4:10–12

Pagalvokite apie aplinkybes, kuriose jums arba jūsų artimui būtų pravartu žinoti tam tikrus dalykus apie Gelbėtojo gyvenimą ar misiją, kuriuos sužinojote iš šių pranašysčių. Savo mintis užrašykite studijavimo žurnale.

Jėzaus Kristaus gyvenimas

Paprašykite mokinių pademonstruoti, kaip jie supranta Gelbėtojo gyvenimą ir misiją, apie kuriuos išpranašauta Psalmėse. Vienas iš variantų – paprašyti mokinių aptarti toliau pateiktus klausimus su porininku, mažoje grupėje ar su klase.

Pasirinkite vieną iš Psalmių pranašysčių, kuri jums ypač reikšminga.

Ko ši pranašystė moko jus apie Jėzų Kristų?
Kodėl svarbu žinoti tai, ką apie Jį sužinojote?

Galite paliudyti apie Jėzaus Kristaus gyvenimą ir misiją. Galite paprašyti mokinių ateinančias kelias savaites studijuojant Psalmių knygą toliau ieškoti Jėzaus Kristaus paminėjimų. Pamoką gali būti tikslinga užbaigti giedant giesmę apie Gelbėtoją arba jos klausantis, kaip pasirinks mokiniai.

101 pamokoje „Įvadas į Psalmes, 2 dalis“ mokiniai kurs savo meilės ir atsidavimo Dangiškajam Tėvui ir Jėzui Kristui išraiškas, kaip tai darė psalmininkai. Galite paprašyti mokinių pradėti apie tai galvoti dabar. Paprašykite jų apmąstyti, ką jie galvoja apie Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų ir kaip jie išreikštų tuos jausmus.

Papildomos priemonės

Kodėl turėtume studijuoti Psalmių knygą?

Prezidentas Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:

Teigiama, kad visa Psalmių knyga Vakarų pasauliui padarė didesnę įtaką nei bet kuris kitas kada nors parašytas poetinių eilučių rinkinys. Ar tai tiesa, ar ne, gali būti literatūrinės nuomonės klausimas, bet tikrai tiesa, kad Biblijos skaitytojams Psalmės buvo vienas iš labiausiai asmeniškai pritaikomų ir privačiai priimtų Raštų ištraukų visame kanone. Tame kanone ši knyga unikali dėl stipraus išvadavimo, paguodos ir saugumo ilgesio. […] [Jokia kita Senojo Testamento knyga negali] prilygti psalmių asmeniniam tonui, turiniui, kiekybei ir kokybei, šiems prašymams gailestingam Dievui, sudužusių širdžių gydytojui, nuskriaustųjų ir vargšų Gelbėtojui. Psalmių knyga gali būti tas biblinis tekstas, kuriuo beveik vienodai žavisi ir krikščionys, ir žydai, jau nekalbant apie kitų tikėjimų žmones – arba visiškai netikinčius, – kurie jos eilutėse randa paguodą, o jų perduodamoje viltyje – padrąsinimą. (For Times of Trouble: Spiritual Solace from the Psalms [2012], 7–8)

Kaip Gelbėtojas galėjo naudoti psalmes?

Vyresnysis Merilas Dž. Beitmanas, tarnaudamas Septyniasdešimties nariu, mokė:

Jei būtumėte pakviesti į Paskutinę vakarienę, kokios giesmės iš mūsų giesmyno galėtų būti tinkamos? […]

Tikėtina, kad tą vakarą buvo giedama daug giesmių. Matas nurodo, kad Viešpats ir Jo apaštalai, prieš išvykdami į Alyvų kalną, Paskutinę vakarienę užbaigė giesme (žr. Mato 26:30). Ką jie giedojo? Nors negalime niekaip sužinoti šios baigiamosios giesmės, tačiau žinome vieną giesmę. Ji vadinama Hallel, ją sudaro Psalmių 113–118. Nuo Kristaus laikų iki šių dienų žydų šeimos įprastai prieš Paschos vakarienę gieda Psalmių 113–114, o po jos – Psalmių 115–118. […]

Įsivaizduokite, kad pasaulio Gelbėtojas su savo mokiniais giedojo šias giesmes, kurios pranašavo vėlesnius to vakaro ir kitos dienos įvykius. Šiuose įvykiuose dalyvavo visi žydų tikėjimo atstovai. Jie įsipareigojo atsiminti šias Psalmes. Jie suprato jų prasmę. (“The Power of Hymns,” Ensign, July 2001, 17, 18)

Kur galiu daugiau sužinoti apie hebrajišką poeziją psalmėse?

Papildomas G skyrius. Hebrajų literatūros stiliai

Poezijos Senajame Testamente skaitymas

Poezijos Senajame Testamente supratimas

Papildomos mokymosi užduotys

Muzikos galia

Kaip ir psalmės, šiuolaikinių giesmių žodžiai ir muzika gali atspindėti pagarbumo ir meilės Dangiškajam Tėvui bei Jėzui Kristui išraiškas ir pakviesti Dvasią liudyti apie Juos. Kad padėtumėte mokiniams suvokti, kaip pagarbi muzika gali būti galinga priemonė, pakviečianti Šventąją Dvasią liudyti apie Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų, galite parodyti vaizdo montažą apie Gelbėtojo gyvenimą, pvz., „Nearer, My God, to Thee“ (3:30). Pirmiausia 30 sekundžių leiskite vaizdo įrašą be jokio garso. Tada paleiskite vaizdo įrašą įjungę garsą arba tuo pačiu metu leisdami kitą pasirinktą šventą muziką. Paprašykite mokinių papasakoti, kas pasikeitė įjungus muziką.

3:30

Psalmės, minimos šiuolaikinėse giesmėse

Mokiniams gali būti naudinga pamatyti, kaip šiuolaikinėse giesmėse naudojamos eilutės iš Psalmių. Taip pat galite pasidalyti keliomis arba visomis toliau pateiktomis nuorodomis. Paprašykite mokinių palyginti, kaip Psalmių ištraukos galėjo paveikti mintis susijusiose giesmėse.

Psalmių 8:3–9; 9:1–2. „Koks didis Tu!“

Psalmių 26:8. „We Love Thy House, O God“

Psalmių 27:1. „Viešpats – mano šviesa“

Psalmių 33:1–6; 95:1–6. „Už grožybę žemės mūs“

Psalmių 37:3–9. „Nurimk, širdie“

Psalmių 148. „Viešpaties Dievo kūriniai“

Psalmių 150. „Praise to the Lord, the Almighty“

(Pastaba. 102 pamoka bus skirta Psalmių 23 skyriui, kuris įkvėpė giesmę „Ganytojas – Viešpats“.)

Po to, kai mokiniai turėjo galimybę palyginti Psalmių ištraukas ir giesmių žodžius, paprašykite kelių norinčių mokinių pasidalyti, ką jie atrado.

Sukurkite akrostichą

Kad padėtumėte mokiniams suprasti vieną iš hebrajų poezijos tipų, galite juos pamokyti apie akrostichus. Paprašykite mokinių savo studijavimo žurnalo puslapyje užrašyti žodį „Jėzus“ po vieną raidę kiekvienoje eilutėje:

Tada paprašykite mokinių parašyti sakinį, prasidedantį kiekviena raide ir atspindintį tai, ką jie sužinojo apie Gelbėtoją šiandien studijuodami Psalmes.

Akrosticho, kuriame naudojamas žodis „sakramentas“, pavyzdį galima rasti skiltyje „Fun with Hebrew“.