Priemonės

Visuose kraštuose Bažnyčia įdarbina žmones, padedančius savarankiškumo ugdymo klausimais. Tai gali būti savarankiškumo ugdymo tarnybos vadovas ir kitas personalas. Šie darbuotojai, kartu su nuolatiniais vyresnio amžiaus misionieriais, kuolo savarankiškumo ugdymo komitetą gali apmokyti, kaip rengti dvasines valandėles ir organizuoti savarankiškumo ugdymo grupes. Be to, jie gali padėti komitetui ieškoti išteklių vietos bendruomenėje bei Bažnyčioje ir apie juos informuoti.

„Be savarankiškumo žmogus negali išnaudoti vidinio troškimo tarnauti. Kaip galime duoti nieko neturėdami? Maisto alkaniems negalime duoti iš tuščių lentynų. Piniginės paramos stokojantiems negalime duoti iš tuščios piniginės. Paramos ir supratingumo nesuteiks emociškai badaujantys. Mokyti negali bemokslis. O svarbiausia tai, kad dvasinės paramos nesuteiks dvasiškai nusilpęs.“

Marion G. Romney, “The Celestial Nature of Self-Reliance,” Ensign, Nov. 1982, 93 

Savarankiškumo ugdymo vadovėliai yra patalpinti Evangelijos bibliotekoje internete ir srs.lds.org. Spausdintus vadovėlius galima užsisakyti iš store.lds.org arba Bažnyčios paskirstymo centruose.

Kelią į savarankiškumo ugdymąsi nariai įprastai (bet ne visada) pradeda apsilankydami dvasinėje valandėlėje. Lankstinukas Mano savarankiškumo kelias gali praversti vedant diskusiją.

Mokomosios medžiagos bei sėkmės istorijų filmukų galima rasti internete adresu srs.lds.org/videos.

Siekdamas patenkinti įvairius poreikius ne tik savarankiškumo ugdymo grupių užsiėmimuose, kuolas gali nuspręsti įkurti savarankiškumo ugdymo išteklių centrą. Pavyzdžiui, toks „centras“ galėtų būti fizinė vieta, bendrai naudojama su šeimos istorijos centru, kartu su nariams reikalingais kompiuteriais. „Centru“ galėtų būti ir koks nors virtualus projektas, nariams atveriantis vietines galimybes bei elektroninius išteklius. Jei toks centras yra fizinė vieta, tai kiekvienas kuolas turėtų nuspręsti, kaip dažnai jis bus atidarytas ir koks bus personalas.

• Kokių savarankiškumo ugdymo poreikių turi mūsų krašto asmenys ir šeimos?

• Kaip galėtume padėti vyskupams, kvorumams ir Paramos bendrijai atlikti savo vaidmenį rūpinantis vargšais ir stokojančiais?

• Kaip vyskupams ir apylinkių taryboms galėtume geriau padėti identifikuoti ir pakviesti žmones dalyvauti mūsų savarankiškumo ugdymo užsiėmimuose?

• Kaip savarankiškumo ugdymo grupių užsiėmimuose ir po jų galėtume geriau padėti dalyviams?

• Kaip galėtume geriau padėti tiems žmonėms, kurie negali lankyti ar užbaigti savarankiškumo ugdymo grupių užsiėmimų?

• Kaip galėtume geriau panaudoti mūsų krašto žmonių talentus, įgūdžius ir kompetencijas?

• Kokių bendruomenės ir Bažnyčios išteklių reikia mūsų nariams ir kaip tuos išteklius vystyti bei apie juos informuoti?

• Kaip savo savarankiškumo ugdymo iniciatyvomis galėtume prisidėti prie kuolo ir apylinkės prioritetų? (Pavyzdžiui, misionieriškame darbe, narių aktyvinime, su jaunais vienišais ar jaunimu.)

• Kur aktualu, kaip Nuolatinio švietimo fondo dalyviams galėtume padėti baigti mokslus ir išsimokėti paskolas?