Pratarmė

Nemažai Bažnyčios narių galėtų pagerinti savo savarankiškumą – „gebėjimą, įsipareigojimą ir pastangas pasirūpinti būtiniausiomis laikinosiomis ir dvasinėmis savo ir savo šeimos reikmėmis“(Handbook 2: Administering the Church [2010], 6.1.1). Rūpinimasis vargšais ir stokojančiais yra viena iš keturių mums dieviškai paskirtų Bažnyčios atsakomybių (Handbook 2, 2.2). Šis gidas pagelbės vadovams taikyti tokius doktrininius principus, kurie padės nariams padėti sau ir kitiems tapti savarankiškesniems dvasiniuose ir laikinuosiuose dalykuose.

Prašome skirti kelias minutes perskaityti Pirmosios Prezidentūros laišką. Jame paminėti keli savarankiškumo ugdymo palaiminimai, kuriuos gali gauti nariai jūsų kuole (arba apygardoje) ir apylinkėje (arba skyriuje).