Savarankiškumo ugdymo iniciatyva

Kad suprastų savarankiškumo ugdymo savo kuole poreikius ir į juos reaguotų, kuolo prezidentūra gali suorganizuoti kuolo savarankiškumo ugdymo komitetą kaip kuolo tarybos dalį. Kuolo savarankiškumo ugdymo tarybai pirmininkauja kuolo prezidentūros narys. Taryba reguliariai renkasi apžvelgti ir planuoti savo kuolo savarankiškumo ugdymo poreikių. Vertinant tokius poreikius ir juos patenkinant, kuolų savarankiškumo ugdymo komitetai raginami dirbti kartu su vyskupų gerovės tarybomis.

Kuolo savarankiškumo ugdymo komitetą įprastai sudaro kuolo aukštosios tarybos narys, kuolo Paramos bendrijos prezidentūros narė, vyskupų gerovės komiteto pirmininkas ir kuolo savarankiškumo ugdymo specialistai. Į šį komitetą taip pat gali būti įtraukti kuolo Vaikinų ir Merginų organizacijų prezidentūrų nariai, kiti kuolo specialistai ir misionieriai.

Apžvelgdamas ir planuodamas kuole esančių asmenų ir šeimų poreikius, šis komitetas sprendžia, kaip:

• vyskupus ir apylinkės tarybas mokyti savarankiškumo ugdymo doktrinos ir palaikyti juos jų pareigose;

• sukurti paprastą planą vyskupams palaikyti ir pasirūpinti savarankiškumo ugdymo poreikiais kuole (šiame vadovo gide atsiverskite „Komitetuose spręstini klausimai“);

• reguliariai rengti dvasines valandėles savarankiškumo ugdymo klausimais ir organizuoti savarankiškumo ugdymo grupes;

• pagal poreikį reguliariai apmokyti kuratorius;

• periodiškai lankytis savarankiškumo ugdymo grupių susitikimuose ir apie narių pažangą informuoti vyskupus bei apylinkės tarybas;

• rinkti informaciją apie vietinius bendruomenės ir Bažnyčios išteklius ir apie juos informuoti. Tokie ištekliai gali būti žmonių, galinčių padėti, vardai, vyriausybinės programos, laisvos darbo vietos ir t. t. Vietinis savarankiškumo ugdymo tarnybos vadovas taip pat gali patarti, kaip kaupti ir paskirstyti bendruomenės išteklius.

„Vienas pagrindinių pastarųjų dienų šventųjų mokymų visada buvo toks: religija, kuri neturi galios suteikti laikinojo išsigelbėjimo ir padaryti žmonių klestinčių ir laimingų šiame gyvenime, negali užtikrinti ir jų dvasinio išgelbėjimo ir išaukštinimo būsimame gyvenime.“

Prezidentas Džozefas F. Smitas, Teachings of Presidents of the Church: Joseph F. Smith (2011), 163

Kuolo (arba apygardos) savarankiškumo ugdymo specialistu gali tarnauti sesuo, brolis arba pora. Šis specialistas, glaudžiai bendradarbiaudamas su komiteto nariais, prižiūri, kaip veikia kuolo savarankiškumo ugdymo iniciatyva. Kuolo specialistai tarnauja vyskupų ir kitų apylinkės vadovų pagalbininkais (Handbook 2, 6.3.3) bei padeda nariams tokiais klausimais, kaip išsilavinimas, mokomieji kursai, šeimos finansai ir Nuolatinis švietimo fondas, veikiantis atitinkamose vietovėse (Handbook 2, 6.2.5). Jei reikia, vyskupas gali pašaukti apylinkės (arba skyriaus) savarankiškumo ugdymo specialistus.

Šių specialistų atsakomybės gali būti tokios:

• pagal poreikį padėti vyskupams ir skyrių taryboms bei juos apmokyti;

• bendradarbiauti su kuolo savarankiškumo ugdymo komitetu koordinuojant dvasinių valandėlių rengimą bei grupių organizavimą;

• pagal lankstinuką Savarankiškumo ugdymo grupių kuratoriai (srs.lds.org/facilitator) apmokyti savarankiškumo ugdymo grupių kuratorius;

• periodiškai stebėti savarankiškumo ugdymo grupes ir teikti joms paramą;

• narius informuoti apie bendruomenės ir Bažnyčios išteklius;

• užtikrinti, kad būtų pildomos ataskaitos internete adresu srs.lds.org/report.

„Tai Dievo valia, kad būtume laisvi vyrai ir moterys, galintys realizuoti visą savo potencialą tiek laikinuosiuose, tiek ir dvasiniuose dalykuose; kad būtume laisvi nuo žeminančių skurdo pančių ir nuodėmės vergijos, kad mėgautumės savigarba ir nepriklausomybe, kad būtume visokeriopai pasiruošę prie Jo prisijungti Jo celestialinėje karalystėje.“

D. Todas Kristofersonas, Laisvi per amžius veikti savo nuožiūra, 2014 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga

Gelbėtojas mokė: „[…] kur du ar trys susirinkę mano vardu vienu klausimu, štai, ten aš būsiu tarp jų“ (DS 6:32). Savarankiškumo ugdymo grupės yra nedidelės, į veiksmą orientuotos tarybos. Į jas renkamasi tam, kad būtų tobulinami kiekvieno dalyvio įgūdžiai ir tikėjimas. Grupių užsiėmimuose asmeninis apreiškimas gali ateiti iš daugybės skirtingų šaltinių. Be vadovėlių, kiekvienas dalyvis dar turi žinių, patirties ir dovanų, galinčių padėti kitiems mokytis ir augti.

Grupių užsiėmimai, į kuriuos kas savaitę maždaug dviem valandoms susirenka apie 8–12 asmenų, trunka iki 12 savaičių.

Kiekviename grupių užsiėmime dalyviai apžvelgia doktrininius savarankiškumo ugdymo principus, įskaitant sandorų svarbą. Jie taip pat mokosi praktinių įgūdžių, pvz., kaip tvarkyti asmeninius finansus, kaip susirasti geresnį darbą, siekti didesnio išsilavinimo arba kaip pradėti ir plėsti smulkų verslą.

Kiekvieno grupių užsiėmimo pradžioje dalyviai vieni kitiems atsiskaito už užsibrėžtų praeitos savaitės tikslų vykdymą. Po to jie tariasi dėl galimų kliūčių ir kaip jas įveikti.

Savarankiškumo grupės suteikia tris prezidento Gordono B. Hinklio minėtus dalykus, kurių reikia kiekvienam atsivertusiajam: „draugą, atsakomybę ir maitinimą „geruoju Dievo žodžiu“ (Moronio 6:4)“ (“Converts and Young Men,” Ensign, May 1997, 47; taip pat žr. Moronio 6:3–9).

Didelė mokymosi dalis vyksta ne grupių užsiėmimuose – savo užsibrėžtų tikslų nariai siekia pritaikydami naujus įgūdžius. Dalyviai yra skatinami apie išmoktus dalykus papasakoti savo šeimos nariams.

Kiekvieną savaitę grupių užsiėmimų dalyviai yra prašomi vieni kitus palaikyti ir stiprinti. Tokie „darbo partneriai“ per reguliarų kontaktą ir drąsinimą vienas kitam padeda siekti užsibrėžtų tikslų.

„Šeimoje, apylinkėje ar kuole nebus neišsprendžiamų problemų, jei sprendimų Viešpaties būdu ieškosime per tarimąsi – tikrą tarimąsi – vienų su kitais.“

M. Raselas Balardas, Counseling with Our Councils, rev. ed. (2012), 4

Savarankiškumo ugdymo grupėms vadovauja ne mokytojai, o kuratoriai. Jų vaidmuo – ne pamokslauti, o sekti kurso medžiaga ir skatinti visus grupės dalyvius įsitraukti. Kuratoriai sukuria tokią aplinką, kad Šventoji Dvasia dalyvius galėtų mokyti „visk[o], ką [jie turėtų] daryti“ (2 Nefio 32:5; taip pat žr. 2 Nefio 32:3).

Jei reikia, kuolo specialistai, savanoriai arba namų mokytojai bei lankančios mokytojos gali būti paskirti telefonu ar asmeniškai domėtis atskirų dalyvių pažanga arba jiems patarti. Kuolo savarankiškumo ugdymo komitetas taip pat gali nuspręsti periodiškai rengti savarankiškumo ugdymo grupių pabaigtuves, kuriose dalyviai stiprintų draugystę, dalytųsi patirtimi bei apžvelgtų principus iš Mano savarankiškumo pamatas.

Būtų naudinga šiems nariams: pasninko atnašų gavėjams, bedarbiams ar turintiems nepakankamai darbo, neseniai grįžusiems misionieriams, neseniai atsivertusiems, mažiau aktyviems nariams ir vienišiems tėvams.