„Liberčio kalėjimas“, Doktrinos ir Sandorų istorijos (2024)
„Liberčio kalėjimas“, Doktrinos ir Sandorų istorijos
1838 m. spalis – 1839 m. kovas
Liberčio kalėjimas
Kaip rasti Viešpatį sunkiais laikais
Daugelis Misūryje gyvenusių žmonių nemėgo šventųjų. Gubernatorius pasiuntė kareivius, kad juos išvarytų. Kareiviai išvijo šventuosius iš namų, vogė jų daiktus ir sužeidė daugybę šventųjų.
Saints, 1:355–356, 362, 364
Kareiviai suėmė pranašą Džozefą Smitą ir kitus Bažnyčios vadovus.
Saints, 1:357–358
Džozefas paklausė, ar galėtų pabūti vienas su šeima. Kareiviai pasakė: „Ne.“ Jie išsivedė Džozefą ir kitus kalinius.
Saints, 1:366
Vieną vakarą Džozefas ir kiti kaliniai klausėsi, kaip jų sargybiniai juokėsi kalbėdami apie tai, ką blogo yra padarę šventiesiems. Džozefas nebegalėjo ilgiau to klausytis. Jis atsistojo ir sušuko: „Tylos!“ Jis kalbėjo su Dievo galia. Sargybiniai išsigando. Jie atsiprašė ir liovėsi kalbėję.
Saints, 1:367–368
Vėliau Džozefas ir jo draugai buvo įkalinti Liberčio miestelio kalėjime. Kalėjimas buvo labai šaltas, mažas ir tamsus. Jiems teko miegoti ant purvinų šiaudų. Maisto buvo nedaug, ir nuo jo jie susirgo.
Saints, 1:369–370, 374, 384–385
Džozefas daug galvojo apie šventuosius. Jis juos mylėjo. Jis nerimavo dėl jų. Tačiau jis niekuo negalėjo jiems padėti.
Saints, 1:385–386
Džozefas daug meldėsi. Jis paklausė Dievo, kur Jis yra ir kodėl nepadeda šventiesiems. Ar Dievas pamiršo jį ir Bažnyčią?
Dievas atsakė į Džozefo maldą. Jis tarė: „Mano sūnau, ramybė tavo sielai.“ Jis pasakė Džozefui, kad jo iššūkiai nesitęs amžinai ir išeis jam į gera. Dievas priminė Džozefui, kad Jėzus Kristus ištvėrė dar sunkesnius dalykus. Jis pažadėjo, kad bus su Džozefu „per amžių amžius“.