„Izraelio stovykla“, Doktrinos ir Sandorų istorijos (2024)
„Izraelio stovykla“, Doktrinos ir Sandorų istorijos
1833 m. lapkritis – 1835 m. vasaris
Izraelio stovykla
Mokymasis pasikliauti Viešpačiu
Šventiesiems, gyvenusiems Independense, Misūryje, reikėjo pagalbos. Jie sunkiai dirbo statydami Sionę, kaip Dievas buvo prašęs. Tačiau kiti miesto gyventojai nenorėjo, kad jie ten pasiliktų. Jie privertė šventuosius palikti savo namus.
Saints, 1:195
Džozefas Smitas gyveno Kertlande. Jis išgirdo, kas nutiko šventiesiems Misūryje, ir nuliūdo. Jis meldėsi, kad sužinotų, ką daryti. Viešpats nurodė Džozefui susirasti žmonių, kurie galėtų vykti su juo į Misūrį. Jie vylėsi, kad valdžia padės šventiesiems susigrąžinti namus.
Doktrinos ir Sandorų 103:1–2, 11–20, 30–34; Saints, 1:195–196
Prie jo savanoriškai prisijungė apie 100 žmonių. Pranašas šią grupę pavadino Izraelio stovykla. Jie džiaugėsi galėdami vykti padėti šventiesiems Misūryje.
Saints, 1:197–199
Brigamas Jangas ir jo draugas Hiberis Kimbolas buvo toje grupėje. Vaikinas, vardu Vilfordas Vudrafas, atvyko padėti net iš Niujorko.
Saints, 1:197–198
Prie stovyklos prisijungė ir daugiau žmonių. Jie žygiavo visą mėnesį ir per plačią upę persikėlė į Misūrį. Jie buvo išvargę ir nualinti. Dėl ilgo žygio kai kurie žmonės taip pat jautėsi nusivylę. Jiems dar reikėjo nueiti ilgą kelią, kad pasiektų Independenso miestą.
Saints, 1:200–201
Jiems toliau žygiuojant, į juos kreipėsi viena moteris. Ji pasakė, kad kažkokie vyrai atvyksta jų nužudyti.
Saints, 1:203
Izraelio stovykla nakčiai apsistojo ant kalvos prie upės. Jiems įsirengus stovyklą, prie jų ant žirgų prijojo penki vyrai. Jie gyrėsi, kad dar 300 vyrų jau keliauja pulti stovyklos. Daugelis Izraelio stovyklos narių sunerimo. Džozefas pasakė jiems, kad reikia tikėti, jog Dievas jiems padės.
Saints, 1:203
Netrukus dangus prisipildė pilkų debesų. Ėmė smarkiai lyti. Upės vandens lygis pakilo. Vėjas vartė medžius. Danguje blyksėjo žaibas. Džozefas ir kiti surado mažą bažnyčią, kurioje galėjo jaustis saugūs. Visą naktį jie giedojo giesmes. „Šioje audroje yra Dievas!“ – pasakė Džozefas.
Saints, 1:203–204
Audra sustabdė juos pulti norėjusius žmones. Stovykla buvo apsaugota. Tačiau valdžia pareiškė, kad šventiesiems nepadės. Viešpats pasakė Džozefui, kad Izraelio stovykla gali grįžti namo. Šventieji turėtų statyti Sionę laikydamiesi Dievo įsakymų. Jis pažadėjo, kad „kovos Sionės kovas“.
Doktrinos ir Sandorų 105:1–19; Saints, 1:204–205
Kai kurie stovyklos nariai tai išgirdę buvo nepatenkinti. Jie liūdėjo, kad jiems neteko kovoti už Sionę. Kai kurie žmonės manė, kad Izraelio stovykla patyrė nesėkmę. Tačiau kiti, tokie kaip Brigamas Jangas, Hiberis ir Vilfordas, buvo dėkingi už galimybę būti su pranašu Džozefu ir mokytis iš Jo.
Saints, 1:205–206
Vėliau Viešpats liepė Džozefui Smitui pašaukti dvylika apaštalų, kad šie padėtų vadovauti Jo Bažnyčiai. Apaštalai turėjo būti ypatingieji Jėzaus Kristaus vardo liudytojai visame pasaulyje. Aštuoni iš dvylikos apaštalų žygiavo Izraelio stovykloje. Tarnavimas su Džozefu padėjo juos paruošti šiam svarbiam pašaukimui.
Doktrinos ir Sandorų 18:26–27; 107:23; Saints, 1:214–217