„Kertlando šventyklos pašventinimas“, Doktrinos ir Sandorų istorijos (2024)
„Kertlando šventyklos pašventinimas“, Doktrinos ir Sandorų istorijos
1836 m. kovas
Kertlando šventyklos pašventinimas
Viešpaties dvasios pajautimas Jo namuose
Po beveik trejus metus trukusio sunkaus darbo Kertlando šventykla pagaliau buvo baigta. Pranašas Džozefas pakvietė šventuosius į ypatingą šventyklos pašventinimo susirinkimą. Jis sukalbės ypatingą maldą ir perduos šventyklą Viešpačiui. Ji taps šventais Viešpaties namais.
Saints, 1:235
Ankstų susirinkimo rytą šimtai šventųjų užplūdo šventyklą. Kai visos vietos buvo užimtos, žmonės atsistojo tarpduryje ir lauke ir žiūrėjo pro langus. Visi džiaugėsi, kad pamatys, kaip pašventinama šventykla.
Saints, 1:235–236
Džozefas perskaitė šventyklos pašventinimo maldą. Jis pasakė Viešpačiui, kad šventieji Jam pakluso. Jis prašė Viešpaties priimti šventyklą kaip savo namus.
Džozefas meldėsi, kad visi, atėję į šventyklą, pajaustų Viešpaties galią ir žinotų, jog tai Jo namai.
Džozefas taip pat meldė, kad nusidėję šventieji galėtų tuojau pat atgailauti. Jis prašė Viešpaties suteikti jiems galios skelbti Jo evangeliją visame pasaulyje. Po maldos choras sugiedojo naują giesmę „Šventoji Dvasia“. Žmonės buvo kupini džiaugsmo. Jie atsistojo ir dėkojo Viešpačiui.
Doktrinos ir Sandorų 109:21–32; Hymns, no. 2; Saints, 1:237
Tą dieną šventykloje daug žmonių regėjo angelus. Jie išvydo skaisčią šviesą, nusileidžiančią iš dangaus į šventyklą. Kai kurie žmonės sakė, kad ji atrodė kaip debesis; kiti sakė, kad ji panaši į ugnį. Jie visi jautė, kad šventykla yra šventa vieta. Dabar ji tikrai tapo Viešpaties namais.
Saints, 1:237