Ateik ir sek paskui mane
Spalio 26 – lapkričio 1. „Aš pakeisiu jų liūdesį džiaugsmu“. Jeremijo 31–33; 36–39; Raudų 1; 3


„Spalio 26 – lapkričio 1. „Aš pakeisiu jų liūdesį džiaugsmu“. Jeremijo 31–33; 36–39; Raudų 1; 3“, „Ateik ir sek paskui mane“ – namams ir bažnyčiai. Senasis Testamentas, 2026 (2026)

„Spalio 26 – lapkričio 1. „Aš pakeisiu jų liūdesį džiaugsmu“, „Ateik ir sek paskui mane“. Senasis Testamentas, 2026

Jeremijas, parėmęs galvą ranka

Jeremijas aprauda Jeruzalės sunaikinimą, aut. Rembrantas van Rijnas

Spalio 26 – lapkričio 1. „Aš pakeisiu jų liūdesį džiaugsmu“

Jeremijo 31–33; 36–39; Raudų 13

Pirmą kartą pašaukęs Jeremiją būti pranašu, Viešpats jam pasakė, kad jo misija bus „rauti“ ir „griauti“ (Jeremijo 1:10) – o Jeruzalėje buvo daug nedorybės, kurią reikėjo išnaikinti. Bet tai buvo tik dalis Jeremijo misijos – jis taip pat buvo pašauktas „statyti ir sodinti“ (Jeremijo 1:10). Ką buvo galima pastatyti ar pasodinti apleistuose griuvėsiuose, likusiuose dėl sandoros liaudies maišto? Kitaip sakant, kai nuodėmės ar sunkumai paverčia mūsų gyvenimą griuvėsiais, kaip galime jį atstatyti ir atsodinti? Atsakymas glūdi „teisumo atžal[oje]“ (Jeremijo 33:15), pažadėtame Mesijuje. Mesijas atneša „naują sandorą“ (Jeremijo 31:31), kuri reikalauja daugiau nei išorinio dievotumo. Jo įstatymas turi būti įdėtas į mūsų vidų, įrašytas į mūsų širdis. Būtent tai reiškia, kad Viešpats bus mūsų Dievas, o mes būsime Jo tauta (žr. Jeremijo 31:33). Tai visą gyvenimą trunkantis procesas, ir mes vis tiek padarysime klaidų, ir dėl to kartais teks liūdėti. Bet tai darantiems Viešpats pažadėjo: „Aš pakeisiu jų liūdesį džiaugsmu“ (Jeremijo 31:13).

Informacijos apie Raudų knygą ieškokite Raštų rodyklės straipsnyje „Raudų knyga“.

studijavimo piktograma

Idėjos, kaip mokytis namuose ir bažnyčioje

Jeremijo 3133

Viešpats išves savo sandoros žmones iš nelaisvės.

Jeremijo 3133 skyriuose rašoma, kad Viešpats išgirdo į nelaisvę pateksiančių izraelitų dejavimus ir graudžius verksmus (žr. Jeremijo 31:15). Tačiau Jis pasakė ir paguodos bei vilties žodžius. Ieškokite jų skaitydami šiuos skyrius. Kokius randate jums tinkančius pažadus?

Jeremijo 31:31–34; 32:37–42

seminarijos piktograma
„Jie bus mano tauta, o Aš būsiu jų Dievas.“

Nors izraelitai sulaužė savo sandoras, Jeremijas pranašavo, kad Viešpats su jais vėl sudarys „naują“ ir „amžiną sandorą“ (Jeremijo 31:31; 32:40). Kas yra toji sandora? Įžvalgų galite paieškoti Raštų rodyklės straipsnyje „Naujoji ir nesibaigiančioji sandora“ „Evangelijos bibliotekoje“.

Skaitydami Jeremijo 31:31–34; 32:37–42, apmąstykite:

  • Ką jums reiškia tai, kad priklausote Dievo sandoros žmonėms?

  • Ką reiškia turėti Jo įstatymą, įrašytą jūsų širdyje?

  • Ką Viešpats pažada, kai su Juo sudarote sandoras?

  • Kaip jus keičia jūsų sandorinis ryšys su Viešpačiu?

Ką pažadėjote Dievui dalyvaudami šventose apeigose? Kaip Jis vykdo jums duotus pažadus?

Taip pat žr. Deivido A. Bednario kalbą „Tu būsi manyje, ir aš – tavyje; taigi vaikščiok su manimi“, 2023 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga.

Jeremijo 36

Raštuose yra galia, padedanti man nusigręžti nuo blogio.

Kodėl, anot Jeremijo 36:2–3, Viešpats įsakė Jeremijui užrašyti savo pranašystes? Skaitydami Jeremijo 36 skyrių, atkreipkite dėmesį, ką apie tas pranašystes manė šie asmenys:

  • Viešpats (žr. 1–3, 27–31 eil.)

  • Jeremijas (žr. 4–7, 32 eil.)

  • Baruchas (žr. 4, 8–10, 14–18 eil.)

  • Jehudis ir karalius Jehojakimas (žr. 20–26 eil.)

  • Elnatanas, Delajas ir Gemarijas (žr. 25 eil.)

Pagalvokite, ką jūs manote apie Raštus. Kaip jie padėjo jums nusigręžti nuo blogio?

Jeremijo 37–39

Tvirtai sekite Dievo pranašais.

Kokius įrodymus matote Jeremijo 37:1–3, 15–21; 38:1–6, 14–28, kad karalius Zedekijas tikėjo, jog Jeremijas buvo tikras Viešpaties pranašas? Kokius matote įrodymus, kad Zedekijas netikėjo? Ko galėtumėte pasimokyti iš šio įrodymų sugretinimo? Skaitydami Jeremijo 39 skyrių, apmąstykite, kaip viskas pasikeistų, jei Zedekijas ir jo liaudis sektų pranašu ir laikytųsi Viešpaties įsakymų. (Tai, kas nutiko Zedekijui, palyginkite su tuo, kas parašyta apie Lehio šeimą 1 Nefio 1–2 skyriuose.)

Jeremijo 38:6–13; 39:15–18

Galiu drąsiai ginti tai, kas teisu.

Karaliaus valdininkai manė, kad Jeremijo pranašystės mažina karių ryžtą kautis, todėl įmetė Jeremiją į dumbliną šulinį (žr. Jeremijo 38:1–6). Kokį įspūdį jums palieka etiopo Ebed Melecho reakcija, aprašyta Jeremijo 38:6–13? Taip pat atkreipkite dėmesį į palaiminimą, kurį Viešpats suteikė Ebed Melechui Jeremijo 39:15–18.

Kaip jūs galėtumėte pasekti Ebed Melecho pavyzdžiu?

Jeremijas Jeruzalėje, ištiesęs vieną ranką, o kita pasirėmęs galvą

Jeremijo rauda

Raudų 1; 3

Viešpats gali palengvinti sielvartą, kurį patiriu dėl nuodėmių.

Raudų knyga yra eilėraščių, parašytų po Jeruzalės ir jos šventyklos sunaikinimo, rinkinys. Kodėl, jūsų manymu, svarbu, kad jie buvo išsaugoti? Apsvarstykite, kokios Raudų 1 ir 3 skyriuose pateiktos metaforos jums padeda suprasti, kaip didžiai Izraelis sielvartavo. Kokių vilties Kristumi apraiškų randate? (ypač žr. Raudų 3:20–33; taip pat žr. Mato 5:4; Jokūbo 4:8–10; Almos 36:17–20).

Prezidentas M. Raselas Balardas paminėjo keletą situacijų, kuriose kai kurie gali prarasti viltį, ir patarė, kur ją rasti:

„Vieniems iš mūsų gyvenimas gali atrodyti kupinas nusivylimų, nemalonumų ir sielvarto. Kiti jaučiasi bejėgiai susidoroti su pasaulyje vyraujančiu chaosu. Dar kiti sielojasi dėl šeimos narių, kuriuos pasroviui nusineša greita ir siautulinga silpnėjančių vertybių ir prastėjančių moralinių standartų srovė. […] Yra net daug tokių, kurie susitaikė su mintimi, kad jau nebeįmanoma pakeisti nedoro ir žiauraus pasaulio. Jie prarado viltį. […]

Kai kurie iš mūsų vilties netekome dėl nuodėmės ar prasižengimo. Žmogus gali taip giliai pasinerti į pasaulį, kad nebemato išeities ir visai praranda viltį. Prašau visų, kurie patekote į tokias priešininko pinkles, niekada nepasiduokite! Kad ir kaip beviltiškai viskas atrodytų ar galėtų atrodyti ateityje, patikėkite manimi – visada galite turėti viltį. Visada“ (“The Joy of Hope Fulfilled,” Ensign, Nov. 1992, 31–32).

Taip pat žr. giesmę „Come, Ye Disconsolate“, Hymns, no. 115.

Padėkite kitiems prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi. Kartais atrodo, kad lengviausias būdas mokyti yra tiesiog pasakyti besimokantiesiems, ką, mūsų manymu, jie turėtų žinoti. Tačiau lengviausias būdas ne visada yra geriausias. Vyresnysis Deividas A. Bednaris mokė: „Neturėtume [savęs] klausti, „Ką turėčiau jiems pasakyti?“ Verčiau klauskime savęs: „Ką galėčiau pakviesti juos daryti? Kokių įkvėptų klausimų turėčiau užduoti, kad jiems panorus į juos atsakyti jų gyvenime imtų reikštis Šventoji Dvasia?“ (evening with a General Authority, Feb. 7, 2020, broadcasts.ChurchofJesusChrist.org; taip pat žr. Mokymas Gelbėtojo būdu, p. 25). Yra daug būdų, kaip padėti besimokantiesiems prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi. Pavyzdžiui, šiame plane besimokantieji kviečiami ieškoti, apmąstyti, sudaryti sąrašus, peržiūrėti paveikslėlius, dalyvauti vaizdinėse pamokėlėse, piešti, dalytis mintimis ir taikyti tai, ką išmoksta.

vaikų skyrelio piktograma

Idėjos, kaip mokyti vaikus

Jeremijo 31:3

Dangiškasis Tėvas ir Jėzus myli mane „amžina meile“.

  • Kai su savo vaikais skaitysite Jeremijo 31:3, jie galėtų jums padėti surasti ilgai išliekančius daiktus (arba jų paveikslėlius), pavyzdžiui, metalinę monetą, ir kai kuriuos neilgai išliekančius daiktus, pavyzdžiui, vaisiaus gabalėlį. Galite aptarti, ką reiškia „amžina“, ir vieni kitiems papasakoti, kaip esate pajutę amžiną Dangiškojo Tėvo meilę. Taip pat galite drauge sudainuoti dainelę „Žinau, Tėvas myli mane“ (Vaikiškų dainelių knyga, p. 16).

Jeremijo 31:31–34; 32:38–41

Dievas padės man laikytis savo sandorų.

  • Jūsų vaikams gali patikti ant popieriaus lapo nupiešti širdį, o tada širdyje užrašyti, ką jie iš Jeremijo 31:31–34 sužinojo apie sandorų su Dievu sudarymą. Galite peržvelgti sandorą, kurią jie sudarė per krikštą (žr. Mozijo 18:10, 13), ir aptarti, ką reiškia šiuos pažadus įsirašyti į širdį.

mergaitė skaito Raštus

Jeremijo 36:1–4

Raštai yra Dievo žodis.

  • Šios savaitės užduočių puslapis galėtų padėti jūsų vaikams sužinoti daugiau apie Jeremiją, Baruchą ir karalių (žr. Jeremijo 36). Jie taip pat galėtų atlikti veiksmus, kurie atitinka Jeremijo 36:4–10 žodžius, pvz., parašyti knygoje (žr. 4 eilutę) ir skaityti žmonėms Raštus (žr. 8, 10 eilutes).

  • Jūs ir su savo vaikais galėtumėte apžiūrėti vaikišką knygelę bei Raštus ir aptarti, kuo šios knygos skiriasi. Dėl ko Raštai yra ypatingi? Gali būti naudinga tarpusavyje pasidalyti keliomis jums ypatingomis Raštų ištraukomis.

Jeremijo 38:6–13

Galiu ginti tai, ką žinau esant teisinga.

  • Kad padėtumėte savo vaikams įsivaizduoti Ebed Melecho istoriją, paminėtą Jeremijo 38:6–13, galite panaudoti šio plano pabaigoje pateiktą paveikslėlį. Galbūt galėtumėte padėti jiems surasti eilutę, kurioje Ebed Melechas padarė ką nors drąsaus, kad padėtų Viešpaties pranašui. Ką mes galime daryti, kad parodytume, jog žinome, kad mūsų dabartinis pranašas yra pašauktas Dievo?

Raudų 1:1–2, 16; 3:22–26

Dėl Gelbėtojo man gali būti atleistos mano nuodėmės.

  • Pradėdami kalbėti apie Raudų knygą, galite savo vaikams paaiškinti, kad Jeruzalė ir šventykla buvo sunaikintos dėl to, kad izraelitai neatgailavo. Galite vieni kitiems papasakoti, kaip būtumėte jautęsi, jei tuo metu būtumėte ten gyvenę (žr. Raudų 1:1–2, 16). Kodėl Raudų 3:22–26 užrašyta žinia būtų galėjusi jums suteikti vilties?

  • Taip pat galite papasakoti vieni kitiems, kada liūdėjote dėl netinkamo savo pasirinkimo. Kas Raudų 3:22–26 padeda mums suprasti Jėzaus Kristaus siūlomą atleidimą?

Daugiau idėjų rasite žurnalo Draugas šio mėnesio numeryje.

Jeremiją virvėmis iškelia iš šulinio

„Aš tave išgelbėsiu“ (Jeremijo 39:17), aut. Eva Timoti

Pradinukų užduotėlių puslapis. Raštai yra Dievo žodis