„Vasario 23 – kovo 1. „Ar yra kas nors Viešpačiui neįmanoma?“ Pradžios 18–23“, „Ateik ir sek paskui mane“ – namams ir bažnyčiai. Senasis Testamentas, 2026 (2026)
„Vasario 23 – kovo 1. „Ar yra kas nors Viešpačiui neįmanoma?“, „Ateik ir sek paskui mane“, 2026
Sara ir Izaokas, aut. Skotas Snou
Vasario 23 – kovo 1. „Ar yra kas nors Viešpačiui neįmanoma?“
Pradžios 18–23
Abraomo ir Saros gyvenimas, kupinas tiek širdį draskančių, tiek ir širdį glostančių įvykių, yra liudijimas apie tiesą, kurią Abraomas sužinojo regėjime: žemėje esame tam, kad būtume išmėginti, „kad pamatytume, ar dary[sime] viską, ką Viešpats, [mūsų] Dievas, [mums] įsakys“ (Abraomo 3:25). Ar Abraomas ir Sara išliks ištikimi? Ar jie ir toliau tikės Dievo pažadu dėl gausios ainijos, nors jiedu su Sara senyvame amžiuje vis dar yra bevaikiai? Ar, gimus Izaokui, Abraomo tikėjimas ištvers tokį neįsivaizduojamą dalyką – įsakymą paaukoti tą sūnų, per kurį Dievas pažadėjo įvykdyti tą sandorą?
Abraomas ir Sara pasitikėjo Dievu, ir Jis pasitikėjo jais (žr. Pradžios 15:6; Romiečiams 4:3). Pradžios 18–23 skyriuose randame Abraomo, Saros ir kitų žmonių gyvenimo istorijų, galinčių mus paskatinti pamąstyti apie mūsų pačių pasiryžimą tikėti Dievo pažadais, bėgti nuo nelabumo nesidairant atgal ir pasitikėti Dievu, nepaisant aukos. Mus mėgindamas, Dievas taip pat mus tobulina.
Idėjos, kaip mokytis namuose ir bažnyčioje
Pradžios 18:9–14; 21:1–7
Savo pažadus Viešpats išpildo savo paties laiku.
Ištikimiesiems Viešpats yra pažadėjęs šlovingų dalykų, tačiau kartais gyvenimo aplinkybės mus verčia susimąstyti, ar tie pažadai gali būti išpildyti. Galbūt taip jautėsi Abraomas ir Sara. Ko galėtumėte pasimokyti iš jų patirties? Studijas gali būti naudinga pradėti Pradžios 17:4, 15–22 eilutėse peržiūrint Viešpaties pažadus. Kaip reagavo Abraomas ir Sara? (žr. Džozefo Smito Vertimo, Pradžios 17:23 [Raštų rodyklėje]; Pradžios 18:9–12). Kaip Viešpats jiems padėjo labiau tikėti Jo pažadais? (Žr. Pradžios 18:14.)
Kas šiose eilutėse jums padeda stiprinti savo tikėjimą? Kokie dar patyrimai – jūsų paties gyvenime ar kieno nors kito gyvenime – sustiprino jūsų tikėjimą, kad Viešpats jums duotus pažadus išpildys savo paties laiku ir būdu? Taip pat galite pagalvoti, kaip galite išlaikyti savo tikėjimą, kai pažadėti palaiminimai šiame gyvenime negaunami. Kokių patarimų randate Hebrajams 11:8–13 ir prezidento Raselo M. Nelsono kalboje „Kristus prisikėlė; tikėjimas Juo perkels kalnus“? (2021 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Taip pat žr. Doktrinos ir Sandorų 88:68.
Pradžios 19:12–29
Viešpats įsako man bėgti nuo nelabumo nesidairant atgal.
Kokių pamokų apie bėgimą nuo nelabumo galite pasimokyti skaitydami apie Lotą ir jo šeimą? Pavyzdžiui, kokių minčių jums kelia tai, ką pasakė ir padarė angelai, kurie Lotui ir jo šeimai padėjo pabėgti nuo sunaikinimo? (Žr. Pradžios 19:12–17.) Kaip jums ir jūsų šeimai Viešpats padeda bėgti ar apsisaugoti nuo blogos įtakos šiame pasaulyje? Pagalvokite apie situacijas, kuriose galite susigundyti „pažvelgti atgal“ (žr. 26 eilutę), kai turėtumėte žvelgti pirmyn tikėdami Gelbėtoją. Kaip Luko 9:62 jums padeda geriau suprasti šį principą?
Taip pat žr. Džozefo Smito Vertimo, Pradžios 19:9–15 (Raštų rodyklėje).
Pradžios 19:26
Ką blogo padarė Loto žmona?
Vyresnysis Džefris R. Holandas mokė:
„Iš tiesų, Loto žmonos veiksmuose bloga buvo tai, kad ji ne vien dairėsi atgal; širdyje ji norėjo sugrįžti. Gali pasirodyti, kad, dar nekirtus miesto sienų, jai jau trūko to, ką jai duodavo Sodoma ir Gomora. […]
Gali būti, kad Loto žmona žvalgėsi atgal su apmaudu dėl to, ką palikti jos prašė Viešpats. […] Taigi, ji ne vien pažvelgė atgal; ji pažvelgė atgal su ilgesiu. Trumpai tariant, jos prisirišimas prie praeities nusvėrė pasitikėjimą ateitimi. Tai, matyt, buvo bent dalis jos nuodėmės.
[…] Prašau jūsų nesustoti prie jau praėjusių dienų, veltui nesikabinti į vakarykštę dieną, kad ir kokia gera ji būtų buvusi. Praeitis skirta tam, kad iš jos pasimokytume, o ne tam, kad joje gyventume. Į praeitį žvelgiame, kad susirinktume šviesių prisiminimų žarijas, o ne pelenus. O kai išmokstame tai, ką turime išmokti, ir pasiimame iš patyrimų tai, kas geriausia, tada žvelgiame pirmyn ir prisimename, kad tikėjimas visada nukreiptas į ateitį. […]
Kabintis į praeitį, taip pat į praeities klaidas, tiesiog neteisinga! Tai ne Jėzaus Kristaus evangelija. […]
Visiems visų kartų [žmonėms] sakau: „Prisiminkite Loto žmoną!“ [Luko 17:32]. Tikėjimas yra ateičiai. Tikėjimas statomas iš praeities, tačiau niekada nenori joje užsilikti. Tikėjimas kliaunasi tuo, kad Dievas yra numatęs didžių dalykų kiekvienam iš mūsų ir kad Kristus tikrai yra „būsimųjų gėrybių vyriausiasis Kunigas“ (Hebrajams 9:11)“ (“The Best Is Yet to Be,” Ensign, Jan. 2010, 24, 26–27).
Abraomas ir Izaokas, aut. Haroldas Kopingas
Pradžios 22:1–19
Abraomo pasiryžimas paaukoti Izaoką yra Dievo ir Jo Sūnaus atvaizdas.
Nors tiksliai nežinome, kodėl Dievas liepė Abraomui atnašauti Izaoką kaip auką; tačiau žinome, kad tai buvo jo tikėjimo Dievu išbandymas. Taip pat žinome, jog tai buvo „Dievo ir jo Viengimio Sūnaus atvaizdas“ (Jokūbo knygos 4:5). Skaitydami Pradžios 22:1–19 galėtumėte ieškoti simbolių ar panašumų tarp Abraomo aukoto Izaoko ir Tėvo aukosimo Sūnaus Jėzaus Kristaus. Tai, ką rasite, galite surašyti į tokią lentelę:
|
Abraomas ir Izaokas |
Dangiškasis Tėvas ir Jėzus Kristus |
|---|---|
Abraomas ir Izaokas Izaokas buvo Abraomo ir Saros viengimis sūnus (Pradžios 22:2; taip pat žr. Hebrajams 11:17) | Dangiškasis Tėvas ir Jėzus Kristus Jėzus yra Tėvo Viengimis (Jono 3:16) |
Abraomas ir Izaokas Izaokas turėjo būti paaukotas kaip avinėlis (Pradžios 22:7–9) | Dangiškasis Tėvas ir Jėzus Kristus Jėzus Kristus yra Dievo Avinėlis (Jono 1:29) |
Kokie simboliai ar panašumai į Gelbėtojo apmokančiąją auką jums atrodo reikšmingiausi? Galite perskaityti arba sugiedoti giesmę, kuri parodo Dangiškojo Tėvo meilę mums, pavyzdžiui, „Dievas mylėjo mus labai“, Giesmės, 97. Taip pat galite aprašyti, ką jaučiate galvodami apie Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų bei Jų auką už jus.
Jei norite daugiau pastudijuoti apie mūsų Gelbėtojo auką, galite perskaityti prezidento Džefrio R. Holando žinią „Štai Dievo avinėlis“ (2019 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga). Kodėl avinėlis yra toks galingas Dievo Sūnaus simbolis? Ko mokė prezidentas Holandas, dėl ko jūs dar labiau gerbiate Dangiškojo Tėvo dovaną?
Taip pat galite pažiūrėti vaizdo įrašą „Akedah“, „Gospel Library“.
Akedah (The Binding)
Mokymui naudokite vaizdines priemones. Kad mokymą ir mokymąsi paįvairintumėte, studijuodami Pradžios 18–23 skyrių pasakojimus, galite panaudoti vieną ar kelis paveikslėlius, pateiktus šiame pamokos plane. Pavyzdžiui, jūs ir jūsų šeima ar klasė galėtumėte atkreipti dėmesį į Abraomo ir Izaoko paveikslų detales. Aptarkite, kodėl šios detalės yra svarbios, ir raskite jas paminėtas Raštuose. Kaip jos išryškina šios istorijos Dievo Sūnaus aukos simboliką?
Daugiau ieškokite žurnalų Liahona ir Jaunimo stiprybės vardan šio mėnesio numeriuose.
Idėjos, kaip mokyti vaikus
Pradžios 17:15–21; 18:14; 21:1–7
Galiu pasitikėti Dievu, kad Jis ištesės savo pažadus.
-
Kad sužinotumėte apie Abraomo ir Saros pasitikėjimą Dievo pažadais, jūs ir jūsų vaikai galite aptarti atvejį, kai jiems teko laukti to, ko jie labai norėjo. Tada galėtumėte pažvelgti į šios pamokos plano pradžioje esantį Saros ir Izaoko paveikslą ir pakalbėti apie Dievo pažadą jai ir Abraomui (taip pat žr. pasakojimą „Abraomas ir Sara“ leidinyje Senojo Testamento istorijos, p. 28–31). Padėkite vaikams prisiminti, ką Dievas mums pažadėjo už ištikimybę. Paraginkite juos būti kantrius ir pasitikėti, kad Dievas ištesės savo pažadus.
2:20Abraham and Sarah
-
Kad padėtumėte savo vaikams suprasti svarbią Pradžios 18:14 užrašytą tiesą, galite ant atskirų lapelių užrašyti po kiekvieną tos eilutės pirmojo sakinio žodį. Tada sumaišykite lapelius ir paprašykite savo vaikų sudėlioti tuos žodžius teisinga tvarka. Tada jūs ir jūsų vaikai galėtumėte perskaityti Pradžios 17:15–21; 21:1–7, kad rastumėte pavyzdį to, kas atrodė neįmanoma, o Viešpats tai padarė. Išsakykite savo vaikams savo tikėjimą, kad Viešpats įvykdys savo pažadus, net kai jie atrodo neįmanomi arba reikalauja daug laiko.
Pradžios 19:15–26
Galiu pabėgti nuo nelabumo.
-
Paklauskite savo vaikų apie aplinkybes, kuriose kas nors gali pakviesti juos daryti tai, ką jie žino esant neteisinga. Kaip galėtume „pabėgti“ iš tokių aplinkybių? Apibendrinkite Pradžios 19:15–26 paaiškindami, kad Loto šeima gyveno labai nelabame mieste ir angelai perspėjo juos, kad jie bėgtų iš ten. Kai jūs su savo vaikais kartu skaitysite 15–17, 26 eilutes, paklauskite jų, ką mums šiandien reikštų bėgti nuo blogio ir „nežiūrėti atgal“ (17 eilutė).
Sodoma, aut. Julijus Šnoras von Karolsfeldas
Pradžios 22:1–14
Abraomas pakluso Viešpačiui.
-
Naudodami Abraomo ir Izaoko bei Nukryžiavimo paveikslus (žr. Evangelijos paveikslų knygos 9 ir 57 pav.), galite padėti savo vaikams palyginti Pradžios 22 skyriaus istoriją su Gelbėtojo pasiaukojimu (žr. Mato 27:26–37). Ką iš pasakojimo apie Abraomą ir Izaoką bei pasakojimo apie nukryžiavimą sužinome apie Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų? (Taip pat žr. pasakojimą „Abraomas ir Izaokas“, Senojo Testamento istorijos, p. 34–37.)
2:0Abraham and Isaac
-
Ar galite sugalvoti ir su savo vaikais pažaisti paprastą žaidimą, kuriame jie turėtų sekti nurodymais? Tie nurodymai galėtų vesti prie paslėpto Gelbėtojo paveikslo. Žaidimas gali paskatinti pokalbį apie tai, ką Dangiškasis Tėvas įsakė mums daryti, kad vėl galėtume gyventi su Juo ir Jėzumi Kristumi. Galite drauge padainuoti dainelę, pvz., „Vykdyk įsakymus“ (Vaikiškų dainelių knyga, p. 68–69). Taip pat galite pasitelkti šios savaitės užduotėlių puslapį.
Daugiau ieškokite žurnalo Draugas šio mėnesio numeryje.