“Kaum Ib Hlis Ntuj 10–16: ‘Kuv Twb Pom Koj tej Kev Txi los ntawm Kev Mloog Lus’: Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 129–132,” Los, Nrog Kuv Mus—Siv hauv Tsev thiab lub Koom Txoos: Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 2025 (2025)
“Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 129–132,” Los, Nrog Kuv Mus—Siv hauv Tsev thiab lub Koom Txoos: 2025
Pom qhov meej ntawm Joseph Smith qhia hauv Nauvoo, 1840, los ntawm Theodore Gorka
Kaum Ib Hlis Ntuj 10–16: “Kuv Twb Pom Koj tej Kev Txi los ntawm Kev Mloog Lus”
Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 129–132
Dhau los ntawm Joseph Smith, tus Tswv tau pab peb to taub me ntsis txog kev mus ib txhis. Vajtswv txoj kev zoo kawg nkaus, ntuj ceeb tsheej lub yeeb koob, thiab lub neej uas nyob mus ib txhis mas peb yeej nkag siab dua thaum muaj txoj kev kaj ntawm txoj moo zoo uas tau muab txum tim rov qab los, txawm peb xav tsis thoob los xij. Tej kev tshwm sim nyob hauv phau Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 129–32 yog ib tej lus piv txwv zoo. Vajtswv zoo li cas? Nws “muaj ib lub cev … uas kov tau ib yam li tib neeg.” Lub ntuj ceeb tsheej zoo li cas? “Tib txoj kev sib raug zoo uas muaj nyob nrog peb nim no kuj yuav muaj nyob nrog peb thaum ntawd” (Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 130:22, 2). Muaj tseeb tiag, ib yam tseeb txog ntuj ceeb tsheej hais tias peb yuav nrog peb tsev neeg uas peb hlub kawg li nyob ua ke, yog tias tau muab peb khi ua ke los ntawm txoj cai yog lawm. Tej yam tseeb zoo li no ua rau peb xav tias lub ntuj tseem ceeb nyob ze me ntsis—tseem muaj yeeb koob, tiam sis peb ncav tau.
Tiam sis, tej lub sij hawm Vajtswv yuav hais kom peb ua tej yam uas nyuaj rau peb thiab xav tias peb ua tsis taus. Rau Haiv Neeg Ntseeg thaum ub, kev yuav ntau tus poj niam yog ib txoj lus txib zoo li ntawd. Yeej yog ib txoj kev sim siab nyuaj heev rau Joseph Smith, nws tus poj niam Emma, thiab yuav luag txhua tus uas tau txais txoj lus txib no. Xwv kom lawv yuav nyiaj dhau kev sim siab no, tsis yog lawv yuav tsum muaj tej kev xav zoo txog txoj moo zoo xwb; lawv yuav tsum muaj kev ntseeg Vajtswv uas muaj zog tshaj qhov ntawd. Txoj kev txib no los tsis tas ua hnub no, tiam sis tus yam ntxwv rau siab ntseeg ntawm cov uas tau ua raws li txoj lus txib no tseem muaj nqis. Thiab tus yam ntxwv ntawd tshoov peb lub siab thaum peb yuav tsum ua “tej kev txi los ntawm kev mloog lus” (Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 132:50).
Tej Tswv Yim Pab Qhia hauv Tsev thiab lub Koom Txoos
Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 130–132
Vajtswv xav muab Nws cov me nyuam tsa nto.
Yeej muaj ntau yam uas peb tsis paub txog kev tsa nto los sis kev ua neej hauv theem siab tshaj plaws ntawm lub nceeg vaj xilethi-aus—yog ib lub neej uas Vajtswv muaj. Tej zaum peb tsis txawj to taub tej yam ntawd. Tiam sis Vajtswv tau muab me ntsis tshwm sim rau peb, thiab ntau yam ntawd nyob hauv phau Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 130–32. Tej zaum koj yuav xav nyeem nrog tej lus nug zoo li no hauv koj lub siab: Kuv kawm dab tsi txog Vajtswv? Kuv kawm dab tsi txog lub neej tom qab lub neej hauv lub ntiaj teb no? Tej yam tseeb txog txoj sia nyob mus ib txhis ua li cas pab kuv lub neej tam sim no?
Kuj saib “Our Hearts Rejoiced to Hear Him Speak,” nyob hauv Revelations in Context, 277–80.
Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 130:20, 21; 132:5.
Vajtswv foom koob hmoov rau cov neeg uas uas raws li Nws tej lus txib.
Koj yuav hais li cas kom piav txog tej yam uas tus Tswv qhia nyob hauv Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 130:20–21 thiab 132:5? Cia li xav seb koj ua raws li lub ntsiab cai no li cas.
Tej lub sij hawm, txawm peb ua raws li Vajtswv hais los, tej koob hmoov uas peb xav tau yuav tsis los sai heev. Koj yuav ua li cas kom muaj koj txoj kev ntseeg thiab kev cia siab thaum tej yam no tshwm sim? Nrhiav tej lub tswv yim nyob hauv Txwj Laug D. Todd Christofferson’s zaj lus “Peb txoj Kev Txheeb Ze Vajtswv” (Liyahaunas, Tsib Hlis Ntuj 2022, 78–80).
Kuj saib 1 Nifais 17:35; Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 82:10.
Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 132:13–21
Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej tau qhib kev rau tsev neeg yuav nyob ua ke mus ib txhis li.
Dhau los ntawm tus Yaj Saub Joseph Smith, tus Tswv tau muab tej lus tseeb txum tim rov qab los yog qhov uas tias kev sib yuav thiab peb tsev neeg txoj kev sib raug zoo nyob tau mus ib txhis. Thaum koj nyeem Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 132:13–21, nrhiav tej kab lus uas pab koj to taub tias tej yam dab tsi yuav “nyob” mus ib txhis li thiab tej yam dab tsi yuav tsis nyob. Koj xav hais tias kev sib yuav txoj kev sib raug zoo “los ntawm [tus Tswv]” txhais li cas? (nqe 14).
Nyob hauv nws zaj lus “Qhuas Cov uas Cawm Lwm Tus,” Thawj Tswj Hwm Dieter F. Uchtdorf hais txog kev sib yuav txoj kev sib raug zoo nyob mus ib txhis txawv tej yam “siv ta pov tseg” (Liyahaunas, Tsib Hlis Ntuj 2016, 77–78). Tej yam sib txawv no qhia tau koj txog kev tu—los sis kev npaj rau—kev sib yuav txoj kev sib raug zoo li cas? Xav txog koj tsev neeg txoj kev sib raug zoo—tam sim no thiab yav tom ntej—thaum koj nyeem Txwj Laug Uchtdorf zaj lus. Koj nrhiav tau dab tsi nyob hauv uas pab koj tso siab rau Khetos pab kom koj tsev neeg sib raug zoo?
Thawj Tswj Hwm Henry B. Eyring tau qhia txog tej lus ntuas uas nws txais thaum nws tau txhawj txog nws tsev neeg: “Koj yuav tsum ua neej tsim nyog txais lub nceeg vaj xilethi-aus, koj thiaj yuav muaj ib tsev neeg uas zoo tshaj qhov koj xav” (nyob hauv “}Ib lub Tsev uas tus Tswv tus Ntsuj Plig Nyob Haud{,” Liyahaunas, Tsib Hlis Ntuj 2019, 25). Zaj lus no yuav pab koj los sis ib tug uas koj hlub li cas?
Kuj saib “Tsev Neeg Nyob Tau Ua Ke Mus Tas Ib Txhis,” Cov Nkauj Qhuas Vajtswv, zaj 141; Tej Ntsiab Lus thiab tej Lus Nug, “Kev Sib Yuav,” Txoj Moo Zoo cov Ntawv.
Nyob hauv tus Tswv lub tsev yuav muab tej kev sib yuav khi kom mus ib txhis li.
Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 132:1–2, 29–40
Kev yuav ntau tus poj niam los Vajtswv pom zoo tsuas yog thaum Nws txib ua li ntawd.
Neeg feem coob uas nyeem Phau Qub tau xav txog qhov uas Anplaham, Ixaj, Yakhauj, Mauxes, thiab lwm tus txoj kev yuav ntau tus poj niam. Tus Tswv cov tub qhe no puas tau deev luag poj luag txiv? Vajtswv puas tau pom zoo rau lawv tej kev sib yuav? Joseph Smith muaj tej lus nug ib yam li ntawd. Nrhiav tej lus teb uas tus Tswv tau hais nyob hauv Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 132:1–2, 29–40.
Kev sib yuav ntawm ib tug txiv neej thiab ib tug poj niam yeej yog Vajtswv txoj kev cai txog kev sib yuav (saib zaj lus piav txog tshooj rau Zaj Lus Tshaj Tawm Raug Cai 1; Yakhauj 2:27, 30). Txawm li ntawd los, twb muaj tej lub sij hawm hauv keeb kwm thaum Vajtswv tau txib Nws cov me nyuam yuav ntau tus poj niam.
Tej xyoo thaum nyuam qhuav muab lub Koom Txoos txum tim rov qab los yeej yog ib lub sij hawm zoo li ntawd. Yog koj xav kawm txog Tsoom Haiv Neeg Ntseeg hauv Hnub Nyoog Kawg thaum ub txoj kev yuav ntau tus poj niam, saib “Mercy Thompson and the Revelation on Marriage” (nyob hauv Revelations in Context, 281–93); Saints, 1:290–92, 432–35, 482–922, 502–4; Tej Ntsiab Lus thiab tej Lus Nug, “Kev Yuav Ntau tus Poj Niam hauv Yexus Khetos lub Koom Txoos ntawm Tsoom Haiv Neeg Ntseeg hauv Hnub Nyoog Kawg,” Txoj Moo Zoo cov Ntawv; “Why Was It Necessary for Joseph Smith and Others to Practice Polygamy?”” (vidi-aus), ChurchofJesusChrist.org.
Why was it necessary for Joseph Smith and others to practice polygamy?
Tej Tswv Yim Pab Qhia cov Me Nyuam
Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 130:2, 18–19; 132:13, 19.
Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej xav kom kuv tsom ntsoov rau tej yam uas mus ib txhis.
-
Phau Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 132:13 qhia dab tsi rau peb txog tej yam ntawm lub ntiaj teb? Tej zaum koj thiab koj cov me nyuam yuav xav tso khoom hauv ib lub thawv los sis lub hnab ua ke, tso khoom uas sawv cev rau tej yam uas peb yuav muaj hauv lub neej tom ntej, raws li qhia hauv Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 130:2, 18–19; 132:19.
Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 130:20–21; 132:5, 21–23
Vajtswv foom koob hmoov rau kuv thaum kuv ua raws li Nws tej lus txib.
-
Tej zaum koj qhia tau ib yam dab tsi uas tsis nyuaj rau koj cov me nyuam to taub txog txoj kev ua raws li Vajtswv tej lus txib. Piv txwv hais tias, koj nug tau lawv kom qhia koj kev mus qhov twg, xws li tsev kawm ntawv los sis lub tsev Koom Txoos. Muaj dab tsi tshwm sim thaum peb tsis ua raws li tej kev qhia? Ces, koj nyeem tau Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 130:21 thiab muab tej kev qhia no sib piv nrog Vajtswv tej lus txib uas Nws tau muab rau peb.
-
Tej zaum nej yuav hu ib zaj nkauj ua ke txog kev mloog lus, xws li “Keep the Commandments” (Children’s Songbook, 146–47), thiab nrhiav tej lus nyob hauv Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 130:20–21 thiab 132:5 uas zoo li tej lus hauv zaj nkauj. Vajtswv foom koob hmoov li cas rau peb thaum peb siv zog ua raws li Nws tej lus txib?
Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 130:22
Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej thiab Yexus Khetos muaj lub cev uas tsis txawj tuag.
-
Tom qab nyeem Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 130:22 ua ke, tej zaum koj thiab koj cov me nyuam yuav xav ntsia ib daim duab txog Yexus Khetos thiab taw tes rau Nws lub qhov muag, Nws lub qhov ncauj, thiab lwm yam hauv Nws lub cev. Koj cov me nyuam kuj taw tes rau tej yam ntawd hauv lawv lub cev thiab. Qhia lawv vim li cas tseem ceeb rau koj paub tias peb cov cev zoo nkaus li Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej thiab Yexus Khetos cov cev.
Vim muaj cov kab ke hauv tus Tswv lub tsev, tsev neeg yeej nyob tau ua ke mus ib txhis li.
Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 132:19
Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej tau qhib kev rau tsev neeg nyob tau ua ke mus ib txhis li.
-
Pab koj cov me nyuam nrhiav tej yam uas tsis kav ntev xws li—zaub mov uas tsis kav ntev, paj uas tsis ka ntev, thiab lwm yam. Ces, nyeem Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 132:19 ua ke thiab nrhiav tej kab lus xws li “txoj kev khi lus uas kav ib txhis,” “sib khi ua ke,” “nyob mus ib txhis,” thiab “mus ib txhiab thiab ib txhis li.” (Kuj saib “Tshooj 55: Ib txoj Kev Tshwm Sim txog Kev Sib Yuav,” nyob hauv Cov Dab Neeg hauv phau Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus, 198, los sis qhov vidi-aus nyob hauv Txoj Moo Zoo cov Ntawv.) Tej zaum nej kuj yuav xav saib tej daim duab txog koj tsev neeg thiab ua tim khawv tias tus Tswv tau qhib kev los ntawm cov kab ke thiab khi lus hauv lub tuam tsev rau tsev neeg nyob tau ua ke mus ib txhis.
Chapter 55: A Revelation about Marriage: July 1843
Cia li ua tib zoo xav txog tej xwm txheej ntawm tej tsev neeg. “Niaj hnub nim no cov me nyuam nyias muaj nyias tsev neeg txawv. … [Peb] yuav tsum pab [cov] uas xav tias lawv nyob lawv ib leeg, lawv raug tso tseg, los sis lawv nyob txoj laj kab sab nraud” (Neil L. Andersen, “Tus uas Txais Yuav Lawv, Txais Yuav Kuv,” Liyahaunas, Tsib Hlis Ntuj 2016, 49, 52).
Yog xav tau tswv yim ntxiv, saib phau xov xwm Phooj Ywg rau lub hlis no.