“Tsib Hlis Ntuj 5–11: ‘Tej Kev Cog Lus … Yuav Muaj Raws Li Hais’: Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 45,’ Los, Nrog Kuv Mus—Siv hauv Tsev thiab lub Koom Txoos: Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 2025 (2025)
“Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 45,” Los, Nrog Kuv Mus—Siv hauv Tsev thiab lub Koom Txoos: 2025
Tsib Hlis Ntuj 5–11: “Tej Kev Cog Lus … Yuav Muaj Raws Li Hais”
Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 45
Twb “xyiv fab rau Haiv Neeg Ntseeg” thaum lawv txais kev tshwm sim nyob hauv tshooj 45 raws li zaj lus piav txog tshooj ntawd hais. Thiab yeej muaj kev xyiv fab ntau nyob hauv kev tshwm sim no. Nyob haud tus Cawm Seej cog lus tias Nws yuav thov Leej Txiv kom pab peb (saib nqe 3–5). Nws hais txog qhov uas Nws txoj kev khi lus kav mus ib txhis yuav mus thoob plaws lub ntiaj teb, xws li ib tug “tub xa xov … [kom] npaj txoj kev ua [Nws] ntej” (nqe 9). Thiab Nws qhia txog Nws txoj Kev Los Zaum Ob thaum yav tom ntej. Tus Cawm Seej ua tag nrho tej yam no tiam sis Nws kuj lees hais tias nov yog ib lub caij nyoog nyuaj heev (saib nqe 34), vim muaj tej xwm txheej kub ceev uas yuav raug ua ntej Nws txoj kev los zaum ob. Tiam sis tej xwm txheej ntawd, kev tsaus ntuj ntawd yeej tsis muaj zog txaus kom txoj kev kaj ntawm kev cia siab ploj mus. Tus Tswv tshaj tawm tias, “Vim kuv hais tseeb rau nej tias kuv yog … txoj kev kaj uas ci nyob hauv qhov tsaus ntuj” (nqe 7). Vim hais li ntawd xwb, ces yeej ua rau peb muaj kev xyiv fab txais kev tshwm sim no—nrog tej lus ntuas thiab tej lus ceeb toom thiab tej lus tseeb uas Nws xav muab rau peb.
Tej Tswv Yim Pab Qhia hauv Tsev thiab lub Koom Txoos
Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 45:1–5
Yexus Khetos yog tus uas daws kuv zaj rau Leej Txiv.
Thaum peb xav tias peb tsis zoo los sis tsis tsim nyog nyob rau ntawm Vajtswv lub xub ntiag, peb nrhiav tau kev nplij siab los ntawm tus Cawm Seej tej lus nyob hauv Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 45:1–5. Thaum koj kawm txog tej nqe no, cia li xav txog tej lus nug zoo li no:
-
Tej lus twg nyob hauv tej nqe no muaj nqis rau koj?
-
Ib tug uas daws koj zaj yog ib tug uas txhawb nqa los sis pom zoo rau ib tug neeg los sis ib lub hom phiaj. Raws li tej nqe no qhia, Yexus Khetos ua li cas kom ua tau li no rau koj? Vim li cas Nws yog tus uas muaj cai ua li no?
-
Koj txais tej kev tshoov siab dab tsi txog tus Cawm Seej tej lus rau Leej Txiv? (nqe 4–5).
Tej zaum koj kuj yuav xav kawm txog tej uas Txwj Laug Dale G. Renlund qhia txog Yexus Khetos, tus uas Dawb Peb Zaj, nyob hauv “Nej Cia Li Xaiv Hnub No” (Liyahaunas, Kaum Ib Hlis Ntuj 2018, 104–5). Raws li Txwj Laug Renlund hais, tus Cawm Seej lub hom phiaj thiab Luxifaws lub hom phiaj txawv li cas?
Tej zaum tej nqe no yuav pab koj to taub ntxiv tog tus Cawm Seej lub luag hauj lwm ua tus uas Daws Peb Zej. Thaum koj kawm txog tej no, xav seb koj puas sau tej lus los sis tej yam tseeb uas koj qhia tau rau lwm tus: 2 Nifais 2:8–9; Mauxiyas 15:7–9; Maulaunais 7:27–28; Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 29:5; 62:1. Vim li cas tej nqe no muaj nqis rau koj?
Kuj saib “Kuv Zoo Siab Yexus Hlub Kuv,” Cov Nkauj Qhuas Vajtswv, zaj 82; Tej Ntsiab Lus thiab tej Lus Nug, “Yexus Khetos txoj Kev Theej Txhoj,” Txoj Moo Zoo cov Ntawv; “The Mediator” (vidi-aus), Txoj Moo Zoo cov Ntawv.
The Mediator
Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 45:9–10
Txoj moo zoo yog ib tug chij rau tej haiv neeg saib.
Puag thaum ub, lawv nqa ib tug chij thaum mus ua rog kom cov tub rog muaj ib qho chaw rau lawv koom ua ke. Tus chij no kuj yog ib lub cim txog tus yam ntxwv los sis ib txoj kev cai uas siv tau kom ntsuas seb puas ua raws li qhov yog. Thaum koj nyeem Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 45:9–10, cia li xav seb tej kev khi lus ntawm txoj moo zoo yeej zoo li ib tug chij rau koj.
Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 45:11–75
Yexus Khetos yuav rov qab los muaj yeeb koob.
Twb piav hais tias tus Tswv txoj Kev Los Zaum Ob yuav “tseem ceeb” thiab “txaus ntshai” (Malakis 4:5). Nyob hauv Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 45, yeej tsim nyog siv ob lo lus no. Kev tshwm sim no muaj tej lus ceeb toom thiab tej lus cog tseg txog tus Tswv txoj kev los. Thaum koj kawm nqe 11–75, xav seb koj yuav ua li cas kom npaj rau txoj Kev Los Zaum Ob nrog kev ntseeg Yexus Khetos thiab tsis muaj kev ntshai. Cia li sau ntawv txog tej yam uas koj nrhiav hauv ib daim duab zoo li no:
|
Kev qhia txog tej uas yuav muaj los yav tom ntej los sis kev cog lus |
Kuv yuav ua li cas |
|---|---|
Kev qhia txog tej uas yuav muaj los yav tom ntej los sis kev cog lus Ib txoj kev kaj (txoj moo zoo) yuav los rau cov neeg uas zaum hauv qhov tsaus ntuj (nqe 28) | Kuv yuav ua li cas Txais txoj kev kaj—thiab qhia txog txoj kev kaj ntawd (nqe 29) |
Kev qhia txog tej uas yuav muaj los yav tom ntej los sis kev cog lus | Kuv yuav ua li cas |
Kev qhia txog tej uas yuav muaj los yav tom ntej los sis kev cog lus | Kuv yuav ua li cas |
Kev qhia txog tej uas yuav muaj los yav tom ntej los sis kev cog lus | Kuv yuav ua li cas |
Nyob hauv zaj vidi-aus “Men’s Hearts Shall Fail Them” (Txoj Moo Zoo cov Ntawv), Thawj Tswj Hwm Russell M. Nelson tau hais li cas kom pab peb muaj kev kaj siab lug thaum peb raug tej yam txaus ntshai?
Men's Hearts Shall Fail Them
Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 45:31–32, 56–57
Kuv muaj peev xwm “sawv hauv tej chaw dawb huv” thiab yuav tsis txav mus.
Koj kawm dab tsi nyob hauv Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 45:31–32, 56–57 txog kev npaj rau tus Tswv txoj kev los? Koj “tej chaw dawb huv” nyob qhov twg? Qhov uas peb yuav “tsis txav li” txhais li cas? Koj muaj peev xwm ua dab tsi kom ua qhov chaw koj nyob hloov ua ib qho chaw dawb huv ntxiv?
Cia li nco ntsoov tias thaum tus Tswv hais zaj lus piv txwv txog kaum tus hluas nkauj, Nws muab cov roj piv rau qhov tseeb thiab tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv. Xav seb koj puas nyeem zaj lus piv txwv no nyob hauv Mathais 25:1–13 thaum koj xav txog qhov no. Koj kawm tej yam tshiab twg?
Kuj saib David A. Bednar, “Yog tias Nej Tau Paub Kuv,” Liyahaunas, Kaum Ib Hlis Ntuj 2016, 102–5.
Zaj Lus Piv Txwv txog Kaum tus Hluas Nkauj, los ntawm Dan Burr
Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 45:11–15, 66–71
Xi-oos yog ib qhov chaw nyab xeeb rau Vajtswv Haiv Neeg Ntseeg.
Cov Neeg Ntseeg hauv Joseph Smith lub caij nyoog xav txhim tsa Xi-oos, Yeluxalees Tshiab (saib Ethaws 13:2–9; Mauxes 7:18, 62–64). Koj kawm dab tsi txog Xi-oos—tsis hais lub nroog puag thaum ub nyob hauv Enauj lub caij nyoog thiab lub nroog hauv hnub nyoog kawg no—los ntawm phau Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 45:11–15, 66–71? Hnub no kev txib kom txhim tsa Xi-oos yog hais txog kev txhim tsa Vajtswv lub nceeg vaj txawm peb nyob qhov twg los. Koj yuav ua dab tsi kom pab txhim tsa Xi-oos txawm koj nyob qhov twg los?
Tej Tswv Yim Pab Qhia cov Me Nyuam
Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 45:3–5
Yexus Khetos yog tus uas Daws Kuv Zaj rau Leej Txiv.
-
Tej zaum koj yuav xav pab koj cov me nyuam to taub tias ib tug uas daws neeg zaj yog ib tug uas txhawb nqa lwm tus neeg. Ces tej zaum koj yuav xav sib tham txog tej lub sij hawm uas lawv paub thaum ib tug tau pab lawv (xws li thaum ib tug tau txhawb nqa nws tus phooj ywg). Thaum nej nyeem Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 45:3–5 ua ke, cia li pab koj cov me nyuam kawm tias tus uas Dawb Peb Zaj yog leej twg thiab Nws pab peb li cas.
Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 45:32
Kuv sawv tau “hauv tej chaw dawb huv.”
-
Tej zaum yuav muaj kev lom zem yog koj muab tej daim duab txog ib lub tsev, ib lub tsev Koom Txoos, thiab ib lub tuam tsev dai rau ntawm ib lub chav. Ces koj pub tau tej lus uas piav txog tej chaw no rau koj cov me nyuam thiab caw lawv sawv ze daim duab txog qhov uas koj piav txog. Hais kom lawv sawv twj ywm thaum koj nyeem thawj kab lus los ntawm Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 45:32. Tej chaw dawb huv twg yog tej uas Vajtswv pub rau peb? Pab koj cov me nyuam to taub tias txoj kev “sawv hauv tej chaw dawb huv, thiab … tsis txav” txhais tias yus xaiv qhov yog txhua lub sij hawm , tsis hais lawv raug dab tsi los xij. Peb yuav ua li cas kom kho peb lub tsev ua ib qhov chaw dawb huv?
Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 45:9
Yexus Khetos txoj moo zoo yog ib tug chij rau lub ntiaj teb pom.
-
Tej zaum koj yuav xav piav rau cov me nyuam tias puag thaum ub, ib tug chij yog ib yam uas lawv nqa mus thaum ua tsov ua rog. Qhov no tau pab cov tub rog kom paub tias lawv yuav tsum sib sau ua ke nyob qhov twg thiab paub tias lawv yuav tsum ua dab tsi. Cia li nyeem phau Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 45:9 ua ke, thiab sib tham txog qhov uas txoj moo zoo yeej zoo li ib tug chij. Tej zaum koj cov me nyuam yuav nyiam ua ib tug chij, tsis hais cov duab los sis cov lus uas qhia lawv txoj kev xav txog tus Cawm Seej.
Txoj moo zoo yeej zoo li ib tug chij.
Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 45:44–45
Yexus Khetos yuav rov qab los.
-
Kev puas tsuaj uas yuav raug ua ntej txoj Kev Los Zaum Ob los tej zaum yuav ua rau cov me nyuam ntshai. Qhov uas koj pab lawv tsom ntsoov rau Yexus Khetos yuav pab lawv muaj kev ntseeg thaum lawv xav txog yav tom ntej! Cia li xav seb puas caw lawv xav thaum twg ib tug neeg tshwj xeeb tuaj xyuas lawv, xws li lawv yawg los sis ib tug phooj ywg. Lawv ua li cas kom npaj rau kev tuaj xyuas no? Ces koj muab tau ib daim duab txog tus Cawm Seej rau lawv saib thiab nyeem Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 45:44–45. Qhia tias nej xav li cas txog tus Cawm Seej txoj kev los.
-
Kom pab koj cov me nyuam zoo siab txog tus Cawm Seej txoj Kev Los Zaum Ob, tej zaum nej yuav xav sau ntawv txog tej lus cog tseg uas ua rau neeg muaj kev cia siab los ntawm section 45 (saib, piv txwv tias, nqe 44–45, 51–52, 55, 58–59, 66–71). Muab cov ntawv rau koj cov me nyuam thiab hais kom lawv tsa tes thaum hais txog cov lus cog tseg uas lawv tuav thaum koj nyeem tej nqe vaj lug kub. Cia li sib tham txog lub ntsiab ntawm tej lus cog tseg no. Tej zaum koj yuav xav nrog koj cov me nyuam hu ib zaj nkauj txog tus Cawm Seej txoj Kev Los Zaum Ob, xws li “When He Comes Again” (Children’s Songbook, 82–83).
Pab cov me nyuam paub tus Ntsuj Plig. Thaum koj qhia koj cov me nyuam, cia li qhia lawv thaum twg koj hnov tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv. Sib tham txog qhov uas koj ua li cas thiaj li paub Nws lub hwj huam. Piv txwv hais tias, tej zaum nej yuav muaj kev kaj siab lug los sis muaj kev xyiv fab thaum nej hu ib zaj nkauj txog tus Cawm Seej.
Yog xav tau tswv yim ntxiv, saib phau xov xwm Phooj Ywg rau lub hlis no.