Phau Ntawv Maumoos 2024
Xya Hli Ntuj 1–7: “Kuv Yuav Muab Nej Los Ua Ib rab Cuab Yeej.” Amas 17–22


“Xya Hli Ntuj 1–7: ‘Kuv Yuav Muab Nej Los Ua Ib rab Cuab Yeej.’ Amas 17–22,” Los, Nrog Kuv Mus—Siv hauv Tsev thiab lub Koom Txoos: Phau Ntawv Maumoos 2024 (2023)

“Xya Hli Ntuj 1–7. Amas 17–22,” Los, Nrog Kuv Mus—Siv hauv Tsev thiab lub Koom Txoos: 2024 (2023)

Amoos hais lus rau Vaj Ntxwv Lamaunais

Amoos thiab Vaj Ntxwv Lamaunais, los ntawm Scott M. Snow

Xya Hli Ntuj 1–7: “Kuv Yuav Muab Nej Los Ua Ib rab Cuab Yeej”

Amas 17–22

Xav txog tag nrho tej yam uas tib neeg yuav hais vim li cas lawv tsis qhia txoj moo zoo rau lwm tus: “Kuv tsis paub txaus” los sis “Xyov lawv puas xav kawm” los sis tej zaum “Kuv ntshai tias lawv yuav xyeej kuv.” Tej zaum tau muaj tej lub sij hawm thaum koj twb xav ib yam li ntawd koj tus kheej. Cov Neeg Nifais twb muaj ib yam ntxiv vim li cas lawv tsis qhia txoj moo zoo rau cov Neeg Lamas; lawv yog “ib co neeg qus, thiab tawv thiab nyaum; ib co neeg uas nyiam tua cov Neeg Nifais” (Amas 17:14; kuj saib Alma 26:23–25). Tiam sis Mauxiyas cov tub haj yam xav tias tsim nyog uas lawv yuav tsum qhia txoj moo zoo rau cov Neeg Lamas: “Lawv xav mus tshaj tawm txoj kev cawm seej rau txhua tus neeg, vim lawv tiv tsis taus qhov uas yuav cia ib tug neeg tus ntsuj plig piam sij” (Mauxiyas 28:3). Txoj kev hlub uas twb tshoov Amoos thiab nws cov kwv tij lub siab no kuj tshoov tau koj lub siab kom koj qhia txoj moo zoo rau koj tsev neeg, phooj ywg, thiab cov uas koj paub—tsis hais cov uas zoo li yuav tsis kam lees yuav.

Tej Tswv Yim Pab Qhia hauv Tsev thiab lub Koom Txoos

Amas 17:1–4

Ua tej yam yooj yim kom mob siab muab tus kheej rau Khetos yuav pab kuv txais Nws lub hwj chim.

Koj kawm dab tsi los ntawm Amas 17:1-4 txog txoj kev txhawb koj txoj kev tim khawv thiab kev cog lus rau Yexus Khetos kom muaj zog? Mauxiyas cov tub ua li cas, thiab tus Tswv foom koob hmoov rau lawv li cas?

Thaum koj nyeem txog Mauxiyas cov tub nyob hauv Amas 17–22, xav seb qhov uas lawv tau npaj lawv sab ntsuj plig ua ntej tau pab lawv li cas kom ua hauj lwm pab cov Neeg Lamas (piv txwv, saib Amas 18:10–18, 34–36; 20:2–5; 22:12–16). Koj txais kev tshoov siab twg kom koj ua raws li lawv tus yam ntxwv?

Amas 17:6–12; 19:16–36

lub cim txog seminary
Kuv ua tau ib rab cuab yeej hauv Vajtswv txhais tes.

Tej zaj txog kev hloov siab los ntseeg uas peb nyeem hauv cov vaj lug kub yeej muaj xwm txheej loj heev, tiam sis lub ntsiab ntawm tej zaj no los muaj tib neeg uas ua siab loj hais lus thiab tshaj tawm lawv txoj kev ntseeg Yexus Khetos. Cia li xav txog qhov no thaum koj nyeem txog Anpis thiab Mauxiyas cov tub lub lim tiam no.

Koj xav tias kev ua ib rab cuab yeej hauv Vajtswv txhais tes txhais li cas? Tej zaum kev xav txog cov cuab yeej uas koj siv txhua hnub yuav pab koj. Nyob hauv Amas 17:6–12, nrhiav tej yam uas Mauxiyas cov tub tau ua xwv kom lawv thiaj li ua tau tej cuab yeej hauv Vajtswv txhais tes. Koj los ua tau li cas kom ua ib rab cuab yeej zoo dua pab lwm tus los cuag Yexus Khetos?

Koj xav li cas txog Anpis nyob hauv Amas 19:16–36? Koj kawm dab tsi los ntawm nws txog txoj kev pab lwm tus txhawb lawv txoj kev ntseeg Yexus Khetos? Ua piv txwv, tej yam twg yuav pab cov uas koj hlub kom lawv “ntseeg Vajtswv lub hwj chim”? (Amas 19:17).

Tej zaum koj yuav xav muab Anpis piv rau tej lub ntsiab cai uas Txwj Laug Dieter F. Uchtdorf qhia nyob hauv “Cov Tub Txib txoj Hauj Lwm: Qhia tej Yam hauv Nej lub Siab” (Liyahaunas, Tsib Hlis Ntuj 2019, 15–18). Anpis tau coj yam ntxwv txog Txwj Laug Uchtdorf “Tsib lub Tswv Yim Yooj Yim”? Sim sau txog tej yam koj hais txog Yexus Khetos. Piv txwv hais tias, “Kuv xav tias Yexus Khetos …” los sis “Tus Cawm Seej pab kuv …”

Kuj saib Txoj Moo Zoo tej Ntsiab Lus, “Ministering as the Savior Does,” Txoj Moo Zoo cov Ntawv; “Brightly Beams Our Father’s Mercy,” Hymns, zaj 335; “Come and See,” “Come and Help,” “Come and Belong” (cov vidi-aus), Txoj Moo Zoo cov Ntawv.

Siv ib yam khoom kom qhia. Txhua zau neeg pom los sis kov ib yam dab tsi uas cuam tshuam nrog qhov lawv kawm, lawv yuav nco ntsoov ntev dua. Yog koj qhia txog Amas 17:11, tej zaum koj sim tso saib tej cuab yeej ntau nkauj los sis tej cuab yeej sau ntawv kom txhawb kev sib tham txog txoj kev ua tau ib rab cuab yeej hauv Vajtswv txhais tes txhais.

Amas 17–19

Thaum peb hlub lwm tus, peb pab lawv txais Yexus Khetos txoj moo zoo.

Nrhiav tej nqe hauv Amas 17–19 uas piav vim li cas Amoos txoj kev hlub cov neeg Lamas tshoov nws lub dag zog kom tshaj tawm Yexus Khetos txoj moo zoo. Koj kawm tej lus tseeb twg txog kev tshaj tawm txoj moo zoo los ntawm nws tus yam ntxwv?

Kuj saib “Ammon Serves and Teaches King Lamoni” (vidi-aus), Txoj Moo Zoo cov Ntawv.

Amoos cawm tus vaj ntxwv cov yaj

Minerva Teichert (1888–1976), Amoos Cawm tus Vaj Ntxwv Pab Yaj, 1949–1951, pleev roj rau pob zeb, 35 15/16 × 48 yas tes. Brigham Young University Museum of Art, 1969.

Amas 19:36

Tus Tswv yuav pab kuv hloov siab lees txim.

Tom qab nws piav txog Lamaunais thiab nws cov neeg txoj kev hloov siab los ntseeg, Maumoos tau hais ntsiab lus txog zaj no thiab qhia ib yam txog Yexus Khetos. Amas 19:36 qhia dab tsi rau koj txog tus Tswv tus cwj pwm? Amas 19:16–36 qhia dab tsi ntxiv rau koj txog Nws? Thaum twg koj tau hnov tus Tswv cev Nws txhais npab rau koj?

Amas 20:23; 22:15–18

Tsim nyog tso txhua yam tseg kom thiaj li paub Vajtswv.

Muab tej yam uas Lamaunais txiv txaus siab tso tseg thiaj li cawm nws txoj sia (saib Amas 20:23) piv rau tej yam nws txaus siab tso tseg tom qab ntawd kom txais tau kev xyiv fab los ntawm txoj moo zoo thiab kom paub Vajtswv (saib Amas 22:15, 18). Xav txog tej yam uas koj txaus siab tso tseg kom thiaj li paub Vajtswv zoo dua.

Yog xav tau tswv yim ntxiv, saib tej phau xov xwm Liyahaunas thiab Ntxiv Dag Zog rau cov Tub Hluas Ntxhais Hluas rau lub hlis no.

Tej Tswv Yim Pab Qhia cov Me Nyuam

Amas 17:2–3

Kuv zaj lus tim khawv txog Yexus Khetos loj tuaj thaum kuv nyeem vaj lug kub, thov Vajtswv, thiab yoo mov.

  • Mauxiyas cov tub cov yam ntxwv pab koj cov me nyuam li cas kom txhawb lawv zaj lus tim khawv txog Yexus Khetos? Tej zaum koj yuav xav pab koj cov me nyuam nrhiav seb Mauxiyas cov tub ua li cas kom txhawb lawv sab ntsuj plig lub zog nyob hauv Amas 17:2–3. Ces tej zaum lawv yuav xav kos duab los sis nrhiav tej yam uas yog lub cim rau tej yam ntawd. Pab lawv npaj seb lawv yuav ua li cas kom txhawb lawv zaj lus tim khawv txog tus Cawm Seej.

Amas 17–19

Kuv qhia tau Yexus Khetos txoj moo zoo rau lwm tus.

  • Tej zaum koj thiab koj cov me nyuam yuav xav saib ib lub cuab yeej thiab tham txog seb yuav tsum siv li cas kom kawm txog txoj kev ua tau ib rab cuab yeej hauv Vajtswv txhais tes, ib yam li Mauxiyas cov tub. Ces nej nyeem tau Amas 17:11 thiab sib tham txog seb yuav tsum ua li cas kom ua tau ib rab cuab yeej rau Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej kom pab neeg kawm txog Yexus Khetos.

  • Phab ntawv ntxim ua rau lub lim tiam no muaj duab txog tej lus tseeb uas Amoos tau qhia rau Vaj Ntxwv Lamaunais. Koj pab tau koj cov me nyuam nrhiav tej lus tseeb no nyob hauv Amas 18:24–40. Tej zaum koj cov me nyuam yuav xav ua yeeb yam txog kev ua tub txib thiab qhia tias lawv paub dab tsi txog tej lus tseeb no.

  • Tom koj koj nyeem txog Anpis nrog koj cov me nyuam (saib Amas 19:16–20, 28–29), tej zaum lawv yuav xav ua yeeb yam txog Anpis thiab khiav mus, khob qhov rooj, thiab piav txog tej yam uas tshwm sim nyob hauv Amas 19:1–17. Peb yuav ua li cas kom ua neeg zoo li Anpis thiab tshaj tawm tej uas peb paub txog Yexus Khetos thiab Nws txoj moo zoo? Tej zaum koj cov me nyuam yuav xav kos duab txog lawv tus kheej thaum lawv tshaj tawm txoj moo zoo rau lwm tus los sis hu ib zaj nkauj txog kev tshaj tawm txoj moo zoo, ib yam li “Called to Serve” (Children’s Songbook, 174–75).

Amas 17:21–25; 20:8–27; 22:1–3

Kuv muaj peev xwm pab lwm tus los cuag Khetos thaum kuv qhia kuv txoj kev hlub rau lawv.

  • Thaum xub thawj, Vaj Ntxwv Lamaunais thiab nws txiv muaj lub siab tawv nkawd tsis ntseeg txoj moo zoo. Tom qab ntawd, nkawd lub siab tsis tawv lawm, thiab nkawd ntseeg Yexus Khetos. Vim li cas muaj li no? Pab koj cov me nyuam nrhiav tej lus teb qhov no thaum koj qhia txog Amoos tej kev tshwm sim. Tej zaum lawv yuav xav ua yeeb yam txog “Tshooj 23: Amoos: Ib tug Tub Qhe Zoo” thiab “Tshooj 24: Amoos Ntsib Vaj Ntxwv Lamaunais Txiv” (Cov Dab Neeg hauv Phau Ntawv Maumoos, 64–68, 69–70). Los sis tej zaum koj cov me nyuam xav kos duab txog zaj dab neeg thiab siv cov duab piav dab neeg. Amoos ua li cas kom pab Lamaunais thiab nws txiv qhib nkawd lub siab rau Yexus Khetos txoj moo zoo? (saib Amas 17:21–25; 20:8–27; 22:1–3).

  • Tej zaum koj thiab koj cov me nyuam yuav nyiam xav txog ib tug neeg uas xav paub txog Yexus Khetos. Pab lawv xav txog tej yam lawv yuav ua kom coj yam ntxwv zoo thiab hlub tib neeg ntawd, ib yam li Amoos ua rau Lamaunais thiab nws txiv.

Yog xav tau tswv yim ntxiv, saib phau xov xwm Phooj Ywg rau lub hlis no.

daim duab txog Anpis

Ib daim duab txog Anpis, los ntawm Dilleen Marsh