Ateik ir sek paskui mane
Doktrinos ir Sandorų 71; 77; 82
Paslėpti lobiai
Pažvelkime giliau į tai, kas sakoma Raštuose.
Viešpats sau tinkamu metu pergalės mūsų priešus.
Viešpats galiausiai pergalės mūsų priešus.
„Pergalėti“ reiškia ką nors supainioti, nustebinti, nugalėti, sugėdinti, įbauginti ar kam kelti nerimą.
Taigi, sakydamas Džozefui Smitui, kad „jei koks žmogus pakels savo balsą prieš jus, jis bus sutriuškintas man tinkamu metu“ (Doktrinos ir Sandorų 71:10; kursyvas pridėtas), Viešpats pažadėjo, kad tie, kurie priešinasi evangelijai, vieną dieną patirs neigiamas savo pasirinkimų pasekmes.
„Man tinkamu metu“ reiškia, kad Viešpats turi savo tvarkaraštį. Turime suprasti, kad daugelis žmonių neturės atsakyti už savo veiksmus iškart, ir tai normalu. Turime pasikliauti Viešpačiu ir Jo nustatytu tvarkaraščiu.
Aišku, tiesą ginti privalome. Tačiau tai darydami turėtume gerbti kitų įsitikinimus ir jų teisę pasirinkti nepriimti evangelijos.
Nesijaudinkite dėl žmonių, kurių misija yra kritikuoti ir spausti Bažnyčią, kurie linkę meluoti ir klaidingai interpretuoti mūsų įsitikinimus. Palikite tai Viešpačiui. Jis galų gale pergalės juos ir suteiks galimybę mokytis ir keistis.
Gyvūnai, kaip ir mes, yra amžinos būtybės, kuriomis rūpinasi Dangiškasis Tėvas.
Mūsų draugus gyvūnus taip pat sukūrė Dangiškasis Tėvas.
Tai gali atrodyti nereikšminga, tačiau Doktrinos ir Sandorų 77 skyriuje atskleidžiama kai kas tikrai nuostabaus – gyvūnai taip pat turi sielas!
Nors Biblijoje ir Mormono Knygoje tai nebuvo tiksliai išdėstyta, tai yra tiesa ir daugybė žmonių tuo visada tikėjo. Dabar Viešpats tai paskelbė ir galime tuo neabejoti.
Kaip ir žmonės, „žvėrys“, „ropliai“ ir „padangių paukščiai“ pirmiausia buvo sukurti dvasiškai. Jų dvasiniai kūnai, kaip ir mūsų, panašūs į jų fizinius kūnus. Ir jie, kaip ir mes, mėgausis „amžina palaima“ – laime ir džiaugsmu prikeltuose kūnuose. (Žr. Doktrinos ir Sandorų 77:2–3.)
Žinome, kad Dangiškasis Tėvas sukūrė gyvūnus, pavedė mums juos prižiūrėti ir nori, kad elgtumės su jais maloniai. Kaip ir mes, jie yra amžinos būtybės, kuriomis Dangiškasis Tėvas rūpinasi.
Tinkamai naudokitės gautais palaiminimais.
Mintis, kad su didele galia ateina didelė atsakomybė, kilo ne iš superherojų. Gelbėtojas tokį patį požiūrį išreiškė sakydamas pranašui Džozefui Smitui: „Iš to, kuriam daug duota, daug ir reikalaujama“ (Doktrinos ir Sandorų 82:3).
Mūsų talentai, dovanos ir palaiminimai ateina iš Viešpaties. Bloga mintis juos laikyti savaime suprantamu dalyku. Jei Viešpats jus palaimino šviesiu protu ir žinių troškimu, ir vis dėlto jūs švaistote laiką mokykloje ir plaukiate paviršiumi gaudami patenkinamus pažymius, vadinasi, piktnaudžiaujate savo dovana. Tas pats pasakytina ir apie sportinę jėgą turintį asmenį, kuris naudojasi savo galia, kad tyčiotųsi iš kitų, arba asmenį, palaimintą geru humoro jausmu, kuris jį naudoja, kad pasišaipytų (daugeliui iš mūsų reikia stengtis to nedaryti).
Viešpats nori, kad mes padarytume viską, ką galime, pagal savo pačių, o ne kieno nors kito sugebėjimus. Atsižvelgiant į tai, apie kokį įgūdį kalbame, jūsų „geriausias“ gali būti geresnis arba blogesnis už kieno nors kito „geriausią“. Ir tai nuostabu! Būkite dėkingi už savo stiprybes, nusižeminkite dėl savo silpnybių ir leiskite Viešpačiui padėti jums pasiekti savo potencialą.