Flavija C.

Kristinos Smit nuotrauka

Neseniai traukinio avarijoje netekau kojos.

Sėdėdama traukinyje pajutau, kaip man iš rankų buvo ištrauktas telefonas, ir supratau, jog kažkas mane apvogė. Negalvodama nubėgau paskui tą vyrą per traukinio vagoną, kuriame nebuvo durų. Nežinau, kas tiksliai nutiko, bet staiga atsidūriau po traukiniu ir šaukiausi pagalbos.

Atsibudau ligoninėje po kelių dienų. Sužinojau, kad netekau dešinės kojos. Gulėdama ligoninėje daug kartų verkiau. Tačiau mano šeima, draugai ir Bažnyčios šeima visada buvo su manimi ir man padėjo.

Žinau, kad Dangiškasis Tėvas ir Jėzus Kristus man taip pat padėjo. Prieš kiekvieną operaciją visada melsdavausi, kad viskas būtų gerai ir kad nebijočiau. Kiekvieną kartą, kai jausdavausi beviltiškai, Viešpats buvo šalia.

Gelbėtojo padedama, aš ir toliau tobulėju ir stengiuosi eiti pirmyn.