Saulės šviesa mano audrose

Neseniai išgyvenau kai ką labai sunkaus. Mano tėvas su mama yra išsiskyrę, mama dirba užsienyje. Augau su savo močiute ir ji buvo ta, kuri supažindino mane su evangelija ir Bažnyčia. Tačiau šiemet ji netikėtai mirė.

Galvojau, kad ji niekada nemirs. Ji buvo tokia sveikuolė, kad net galvojau, jog mirsiu anksčiau nei ji! Niekada nesiskųsdavo, kad negaluoja, – visada buvo labai stipri. Neįsivaizdavau savo gyvenimo be jos.

Jai mirus, aš taip pat kartais norėdavau mirti. Galvojau apie savižudybę. Tačiau netrukus nuėjau į kuolo jaunimo renginį, kuriame vyko pamoka apie išgelbėjimo planą.

Žinojau išgelbėjimo planą, bet dėl to, kas nutiko močiutei, mano supratimas apie tai buvo kiek miglotas. Klausydamasi pagalvojau, kad pamiršau Jėzaus Kristaus aukos palaiminimus man.

Suvokiau, kad Jėzus Kristus mirė tam, jog mane išgelbėtų. Aš neturėčiau nutraukti savo gyvenimo dėl problemų, kurias patiriu. Laimės planas man suteikia viltį, jog vieną dieną vėl galėsiu pamatyti savo močiutę, nes gyvenimas nesibaigia, kai mirštame. Man reikia ir toliau sekti Gelbėtoju, kad vėl galėčiau ją pamatyti.

Mirus močiutei, mano pusseserė apsigyveno su manimi ir tapo mano globėja. Mano pusbroliai ir pusseserės yra mano geriausi draugai, bet įvykęs pasikeitimas buvo tikrai sunkus. Turėjau išmokti atlikti visus tuos namų ruošos darbus, kuriuos darydavo mano močiutė. Turėjau pati anksti keltis į mokyklą ir rūpintis namais.

Mano vyskupas visada kalbėdavo apie savarankiškumą, todėl informacijos apie tai ieškojau „Evangelijos bibliotekoje“. Tai padėjo man išmokti tapti savarankiška.

Aš taip pat vis dar bendrauju su savo tėvu. Vieną dieną mes susibarėme. Man buvo labai sunku, bet staiga atsirado galimybė jaunimui išvykti į šventyklą. Būdama šventykloje pajutau ramybę. Negalvojau apie problemas namuose. Negalvojau apie pyktį, kurį jaučiau tėvui. Svarsčiau, kaip galėčiau jam padėti. Galvojau, kad galiu būti geras pavyzdys. Mąsčiau apie amžinuosius dalykus, apie tai, kad vieną dieną galėsiu būti užantspauduota su savo tėvais šventykloje. Nusprendžiau atsiprašyti savo tėvo už tai, kad su juo pykausi.

Išmokau visada sutelkti dėmesį į Jėzų Kristų ir Dangiškąjį Tėvą. Aš semiuosi stiprybės iš Jų ir prisimenu, jog visada galiu sulaukti pagalbos.

Išgelbėjimo plano ir ypač Gelbėtojo Apmokėjimo supratimas padėjo man įveikti mintis apie savižudybę. Tai padeda man jaustis ramiai ir suteikia viltį, jog kada nors vėl galėsiu sutikti savo močiutę kitoje uždangos pusėje.

Nors susiduriu su daugybe sunkumų, Jėzus Kristus yra viltis gyventi toliau. Jo meilė man yra begalinė. Jis yra saulės šviesa mano gyvenime. Jis yra šalia lyjant lietui ar siaučiant audrai. Jis yra mano Gelbėtojas. Jis yra mano namai. Jis yra mano gyvenimas. Jis padeda man nepasiduoti. Jis yra priežastis, dėl ko myliu gyvenimą.