Pinigai turguje
Šį kartą padarysiu tiksliai tai, ko paprašė mama, – pagalvojo Ananis.
Tikra istorija iš Ganos.
Eidamas gatve Ananis šypsojosi. Turguje tvyrojo kepamos žuvies kvapas ir klegesys. Jis buvo pakeliui į dėdės namus. Mama Ananiui buvo įdavusi pinigų, kad šis atiduotų dėdei.
Ananis apžiūrinėjo visus prekystalius, kur buvo pardavinėjami gaminiai, maisto produktai ir kiti dalykai. Tada kai kas patraukė jo akį.
Tai buvo maisto prekystalis, ant kurio buvo du jo mėgstamiausi skanėstai – irisai ir sausainiai. Jis pažvelgė į pinigus, kuriuos jam įdavė mama. Šimtas sedžių yra daug, – pagalvojo jis. Jo mėgstamiausi skanėstai kainavo tik 10 sedžių. Dėdė tikriausiai net nepastebės, jei jų trūks.
Ananis nusipirko skanėstų. Jis įsikišo irisą į burną ir toliau ėjo į dėdės namus.
Dėdė stovėjo prie savo namo.
„Ar tai ne mažasis Ananis! Užeik, – tarė dėdė. – Kaip galėčiau tau padėti?“
„Aš atnešiau tau pinigų nuo mamos.“ Ananis padavė jam pinigus ir įsikišo rankas atgal į kišenes. Ar dėdė pastebės, kad trūksta pinigų? Jis žiūrėjo, kaip dėdė juos skaičiavo.
„Ačiū, kad juos atnešei“, – tarė dėdė.
Ananis džiaugėsi, kad dėdė nepastebėjo dingusių pinigų. Jis atsisveikino ir pradėjo ilgą kelionę namo. Pakeliui jis suvalgė savo irisus ir sausainius.
„Kaip sekėsi kelionė pas dėdę? – paklausė mama grįžusio Ananio.
Jis numykė: „Gerai.“
„Ačiū, kad nunešei jam tuos pinigus už mane“, – pasakė mama.
Ananis nudelbė akis žemyn. Jis pradėjo jausti kaltę. Kas, jei jo tėveliai sužinojo, kad jis išleido dalį pinigų? Jis nenorėjo prarasti jų pasitikėjimo.
Kitą rytą mama paprašė Ananio kai ką nupirkti netoliese esančioje parduotuvėje. „Po to iš karto grįžk tiesiai namo, gerai?“
„Gerai.“ Ananis vaikštinėjo po turgų, bet nesustojo ko nors nusipirkti. Jis suraukė antakius ir pagalvojo: „Šį kartą padarysiu tiksliai tai, ko paprašė mama.“
Apsipirkęs parduotuvėje, jis grįžo tiesiai namo. Jis mamai atidavė visus likusius pinigus.
Tą sekmadienį Ananis nuėjo į savo Pradinukų organizacijos klasę. „Labas rytas! – tarė jo mokytoja. – Šiandien kalbėsime apie paklusnumą. Mums svarbu klausytis tėvelių ir rinktis teisiai.“
Ananis pagalvojo apie pinigus, kuriuos išleido irisams ir sausainiams. Jį apėmė nerimas. Jis žinojo, kad pasirinko neteisiai.
Po bažnyčios Ananis panoro pasikalbėti su savo tėveliais. Jo širdis greitai plakė.
„Mama, tėti? Pamenate tuos pinigus, kuriuos davėte, kad nuneščiau dėdei? – paklausė Ananis. – Na, už dalį jų aš nusipirkau keletą skanėstų.“ Jis nudelbė akis žemyn. „Atsiprašau.“
„Ačiū už sąžiningumą, – pasakė tėtis. – Didžiuojuosi tavimi.“
Ananis nusišypsojo. Jis buvo toks laimingas, kad pasakė tiesą. Prisipažinęs tėveliams, jis jautėsi gerai. Jis jau padarė geresnį pasirinkimą.
Aleksanderio Zolotiko iliustracija