Tej Kev Sib Ntsib Hawm Vajtswv hauv lub Caij Christmas
Sawv Daws Los Txhos Caug Pe Nws—thiab Qhuas Nws txoj Hau Kev!


Sawv Daws Los Txhos Caug Pe Nws—thiab Qhuas Nws txoj Hau Kev!

Zoo ib yam li nej feem coob, kuv thiab kuv tus txiv, Craig, wb nyiam mloog tej zaj nkauj Christmas heev. Ib zaj uas wb nyiam tshaj yog zaj nkauj “Nej cov Ntseeg Tswv Yexus Los.” Cov lus txog kev “zoo siab” thiab “koob meej” caw peb “los”, “saib,” thiab “pe” peb tus Cawm Seej, Yexus Khetos—“cov tim tswv tus Vaj Ntxwv.”1 Kuv paub tseeb tias, ua ntej peb yug los thaum peb kawm txog txoj kev cawm seej, peb tau saib thiab pe hawm Nws thiab peb tau qw zoo siab thaum Nws ua siab dawb hais tias Nws yuav ua peb tus Cawm Seej.2 Nws txo hwj chim hais tej lus tseem ceeb tshaj plaws hais tias, “Kuv nyob no, xav kuv mus.”3

Nrog rau tus Thwj Tim Petus, Thawj Tswj Hwm Monson pheej ntsuas peb kom peb “npaj tos txhua lub sij hawm … [qhia tias] vim li cas [peb] muaj chaw cia siab.”4 Thaum kuv hais ob peb zaj nco txog Christmas txog kuv tus kheej, kuv vam hais tias nej yuav paub vim li cas kuv cia siab rau tus Cawm Seej, rau “Vajtswv [peb Leej Txiv tus uas Nyob Mus Ib Txhis, uas] hlub neeg ntiaj teb kawg li, nws thiaj li txib nws tib leeg Tub,”5 thiab cia siab rau Leej Txiv txoj hau kev zoo siab.

Zaj Nco txog Christmas thib 1

Thaum kuv muaj 14 xyoos, kuv tsev neeg nyob hauv New Zealand. Kuv txiv tau hu los ua qhov chaw tshaj tawm txoj moo zoo tus thawj tswj hwm nyob ntawd thaum nws muaj li 30 xyoos.

Thaum lub caij Christmas, kuv tsib tug nus thiab viv ncaus tseem tsis swm nyob hauv peb lub tsev tshiab. Yeej nyuaj rau kuv—ib tug ntxhais uas tsis paub qab hau—nyob deb ntawm peb lub tsev, phooj ywg, thiab tsev neeg. Kuv tu siab heev, tsis muaj tej yam uas ib txwm muaj thaum lub caij Christmas—cov nkauj, cov teeb, tus ntoo Christmas, cov daus, thiab tsev neeg. Kuv nco cov kwv tij, cov phauj, thiab cov txiv ntxawm uas kuv paub tias yuav sib sau ua ke nyob hauv kuv Yawg Kjar lub tsev nyob hauv Salt Lake City koom tsev neeg Kjar kev ua koob tsheej txog Christmas uas muaj txhua xyoo.

Yog Hmo Ua Ntej Christmas thaum xyoo 1966. Kuv koom kuv tsev neeg thiab cov tub txib muaj tsev neeg hmo ua ke, tiam sis kuv yeej xav tias kev sib ntsib no yuav tsis zoo li tsev neeg Kjar kev ua koob tsheej uas kuv nco heev. Kuv tsis paub thaum twg lub xov tooj nrov, tiam sis lub xov tooj twb ua rau kuv lub siab hloov tas lawm, ua rau kuv pab kuv txiv nyuaj siab heev thiab ua rau kuv tu siab vim dhau los kuv xav txog kuv tus kheej xwb.

Tus hu tuaj yog kuv tus txiv ntxawm Joe, uas qhia peb tias peb Yawg Kjar uas txhua tus hlub, thiab tsis xav txog nws tus kheej, nws nyuam qhuav raug mob hlab ntsha tawg thiab nyob hauv lub tsev kho mob. Ua rau kuv nco dheev txog kuv yawg uas nyiam thaij duab, nyiam hu nkauj thiab nyiam ua si uas peb sawv daws hlub heev! Peb pom tau tias kuv txiv ntxhov siab heev, tiam sis nws cia li ua rau nws tus kheej siab tus me ntsis, thiab ua tim khawv txog Leej Txiv txoj hau kev thiab nws txoj kev ntseeg tus Cawm Seej. Nws zaj lus tim khawv tshoov kuv lub siab.

Tu siab uas kuv yawg tsis tau rov qab zoo. Nws tso lub ntiaj teb no tseg ib hnub tom qab ntawd. Yog Hnub Christmas nyob hauv New Zealand tiam sis Hmo Ua Ntej Christmas, hnub uas Yawg nyiam tshaj plaws, nyob hauv Salt Lake City. Yog thawj zaug uas ib tug kuv hlub tau tso lub ntiaj teb no tseg. Txawm kuv nyuaj siab heev, kuv tau koob hmoov thiab txais kev nplij siab vim kuv paub txog Vajtswv txoj hau kev zoo siab. Kuv paub tias kuv yuav rov qab pom kuv yawg yog tias kuv ua neej zoo li nws. Kuv xav tias kuv tsis tau to taub thaum ntawd txog tus Cawm Seej thiab Nws txoj kev theej txhoj uas ua rau kuv muaj cib fim rov qab koom ua ke nrog cov uas kuv hlub. Tiam sis kuv paub txaus kom kuv zoo siab txog txoj hau kev no. Kuv paub txaus kuv thiaj li pe hawm tus uas peb ua koob tsheej txog.

Txij thaum ntawd los, kuv tau kawm ntxiv txog peb tus Cawm Seej, Yexus Khetos. Thawj Tswj Hwm Harold B. Lee qhia hais tias, “Vajtswv Leej Tub … tau los nyob no kom ua ib txoj hauj lwm, ua ib tug Yaj uas raug tua kom theej txhua leej txhua tus hauv lub ntiaj teb, kom tib neeg txais tau txoj kev cawm seej.” Vim Nws txo Nws txoj sia Nws thiaj li qhib qhov rooj … thiab qhia txoj kev uas peb yuav tsum taug kom tau txoj sia nyob mus ib txhis. … Yexus tus ua muaj koob meej tag nrho yeej zoo li ntawd.”6

Zaj Nco txog Christmas thib 2

Lub caij Christmas xyoo 1984 kuj ua rau kuv nco txog qhov uas kuv ris Vajtswv txiaj rau txoj kev cawm seej thiab tus Cawm Seej txoj hauj lwm txhiv peb dim. Thaum ntawd kuv muaj 32 xyoos, kuv yuav txiv uas rau siab ntseeg lawm, thiab kuv muaj plaub tug me nyuam, uas muaj hnub nyoog peb xyoos mus txog kaum xyoo. Rau lub lim tiam ua ntej Christmas, peb txais xov xwm los ntawm tus kws kho mob uas ua rau peb ntxhov siab heev thaum nws hais tias kuv muaj cancer. Craig thiab kuv wb ib leeg saib ib leeg, pib los kua muag, vim tsis paub tias yav tom ntej yuav zoo li cas. Tiam sis qhov uas kuv xav tom qab ntawd yog kev “nyob kaj siab lug … uas tsis muaj leej twg to taub”7 vim peb ntseeg Yexus Khetos thiab Leej Txiv txoj hau kev.

Txawm Craig yog tus npisov nyob hauv peb pawg ntseeg thaum ntawd, peb txiav txim siab tias peb yuav qhia peb tsev neeg xwb kom tsis tas hloov ntau yam rau peb cov me nyuam. Rau lub lim tiam ua ntej hnub Christmas, kuv mus yuav luag txhua hnub hla cov daus, mus rau lub tsev kho mob—cov niam tsev thiab cov viv ncaus pab kuv tu me nyuam hauv tsev. Yog ib lub sij hawm nyuaj heev, tiam sis thaum kuv xav txog lub caij Christmas ntawd kuv tsis muaj lus piav hais tias kuv ris Vajtswv txiaj npaum li cas rau peb tus Cawm Seej, Yexus Khetos, txoj kev txi theej txhoj, thiab “tus Tsim Ntuj Tsim Teb lub tswv yim zoo.”8

Tej zaum yog vim kuv paub tias peb lub neej yeej ploj tau yooj yim, kuv thiaj li xav tias Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej txoj hau kev zoo siab yeej muaj nqi rau kuv heev. Xyoo ntawd Christmas yeej txawv. Txawm kuv nyiam txhua yam txog lub caij Christmas, tej yam tseem ceeb rau kuv xwb yog kuv txoj kev yuav txiv nyob mus ib txhis, kuv tsev neeg, thiab kuv txoj kev ntseeg thiab zaj lus tim khawv txog kuv Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej, Yexus Khetos, thiab txoj hau kev.

Muaj ib hnub thaum kuv so nyob hauv tsev, kuv xav txog qhov uas kuv plaub tug me nyuam lub neej tom ntej yuav zoo li cas, es kuv nyeem phau ntawv xov xwm Friend ces kuv pom ib zaj nkauj. Kuv zaum ntawm lub piano, thiab kuv quaj thaum kuv hu nkauj thiab lub ntsiab ntawm zaj nkauj ntawd tau tshoov kuv lub siab. Kuv paub tias kuv yuav tsum qhia zaj no rau cov me nyuam nyob hauv peb pawg ntseeg, vim kuv yog tus coj nkauj hauv lub Koom Haum Me Nyuam Yaus, tiam sis qhov tseem ceeb tshaj plaws kuv yuav tsum qhia zaj no rau kuv plaub tug me nyuam uas nyob hauv peb lub tsev.

Leej Txiv ua li cas qhia peb txog lub siab mos muag thiab kev hlub?

Nws txib Nws Leej Tub los nyob no, nrog kev kaj siab dawb huv.

Leej Txiv ua li cas qhia peb txog txoj kev uas peb yuav tsum taug?

Nws txib Nws Leej Tub los nrog peb nyob, kom peb thiaj li paub.

Leej Txiv ua li cas qhia peb txog kev tuag thiab kev theej txhoj?

Nws txib Nws Leej Tub los tuag theej peb thiab sawv rov qab los.

Leej Txiv hais kom peb ua li cas? Vaj lug kub qhia dab tsi?

Cia li ntseeg thiab coj zoo li Nws Leej Tub, thiab pab lwm tus.

Nws hais dab tsi? Coj li Yexus. 9

Zaj nkauj no ua rau kuv paub me ntsis hais tias kuv yuav ua li cas qhia kuv Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej hais tias kuv ris Nws txiaj rau Nws Leej Tub thiab Nws txoj hau kev. Kuv xav tias txawm kuv tsis muaj cib fim pom kuv cov me nyuam loj hlob tuaj los, yog tias lawv yuav to taub thiab paub thiab ua neej raws li cov lus qhuab qhia ntawm zaj nkauj dawb ceev no, lawv yuav rais los ua Yexus Khetos cov thwj tim.

Xyoo ntawd peb muaj kev kaj siab lug thiab txoj kev hlub ntau heev nyob hauv peb lub tsev ua rau kuv yeej nco ntsoov. Ua rau kuv xav tias zoo li kuv cov me nyuam kawm txog kev dawb ceev thaum lub caij Christmas ntawd. Kuv yeej tsis tau pom lawv ua yeeb yam txog Yexus txoj kev yug los nrog rau kev hwm thiab kev hlub li kuv tau pom lawv xyoo ntawd. Thaum peb raug xwm txheej no, ua rau peb txawj hnov tau tej kev tshoov siab thaum peb xav txog thiab ua Vajtswv tsaug rau peb tus Cawm Seej, Yexus Khetos, thiab rau peb Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej txoj kev cawm seej.

Kuv pheej xav seb cov neeg yuav nyob li cas thaum tsis muaj kev cia siab los ntawm kev to taub txoj kev cawm seej thiab tus Cawm Seej txoj Kev Theej Txhoj nyob hauv txoj hau kev ntawd. Kuv hais kuv zaj lus tim khawv koom nrog peb tus yaj saub, Thawj Tswj Hwm Thomas S. Monson, uas ua tim khawv hais tias: “Hais txog Nws tus uas cawm peb txhua tus kom dim kev tuag uas kav mus ib txhis, kuv hais lus tim khawv tias nws yog tus xib hwb uas qhia qhov tseeb—tiam sis Nws yeej ntau tshaj ib tug xib hwb xwb. Nws yog tus Yam Ntxwv zoo tshaj plaws txog kev ua neej nyob—tiam sis Nws yeej ntau tshaj ib tug Yam Ntxwv xwb. Nws yog tus Kws Kho Mob—tiam sis Nws yeej ntau tshaj ib tug kws kho mob. Tus uas cawm tib neeg ntawm ‘pawg tub rog uas poob zoo’ yog lub ntiaj teb tus Cawm Seej, Vajtswv tib Leeg Tub, Vaj Ntxwv ntawm Kev Thaj Yeeb Nyab Xeeb tus Tub, Ixayees tus Dawb Huv—yog tus Tswv uas sawv rov qab los lawm—uas hais tias Nws yog tus thawj thiab tus kawg; Nws yog tus uas muaj sia nyob, Nws yog tus uas luag muab tua pov tseg; Nws yog tus uas sawv peb cev nrog rau Leej Txiv [saib Q&K 110:4].”10

Thaum peb xav txog Nws txoj kev theej txhoj, tej lus nyuaj siab tshaj plaws uas tus Cawm Seej hais yeej yog: “Nej yuav tso kuv tseg thiab los?”11 Thaum muaj teeb meem, peb xaiv tau kom tso Nws tseg thiab raug peb tej kev txom nyem nyob peb tus kheej xwb, los sis peb xaiv tau kom tig mus rau Nws thiab lees yuav Leej Txiv txoj hau kev, peb thiaj li yuav tsis raug “ib yam kev txom nyem dab tsi, tsuas yog muaj kev xyiv fab ntawm Khetos xwb.”12 Kuv thov Vajtswv kom peb txhua tus yuav ua raws li zaj nkauj Christmas dawb ceev caw peb kom “sawv daws los txhos caug pe nws” thiab peb Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej vim Nws muab txoj hau kev zoo tag nrho no rau peb. Los ntawm Yexus Khetos lub npe, amees.

Lus Cim

  1. Saib “Nej cov Ntseeg Tswv Yexus Los,” Cov Nkauj Qhuas Vajtswv, zaj 89.

  2. Saib Yauj 38:7.

  3. Anplaham 3:27.

  4. 1 Petus 3:15.

  5. Yauhas 3:16.

  6. Teachings of Presidents of the Church: Harold B. Lee (2000), 18.

  7. Filipis 4:7.

  8. 2 Nifais 9:6.

  9. “He Sent His Son,” Children’s Songbook, 34–35; kuj saib Friend, Kaum Ob Hlis Ntuj 1984.

  10. Thomas S. Monson, “Today Determines Tomorrow,” Ensign, Kaum Ib Hlis Ntuj 1998, 51

  11. Yauhas 6:67

  12. Amas 31:38