Tej Kev Sib Ntsib Hawm Vajtswv hauv lub Caij Christmas
Tsis Txhob Ntshai


Tsis Txhob Ntshai

Cov kwv tij thiab cov muam, peb koom ua ke hmo no vim peb txhua tus nyiam Christmas thiab lub caij Christmas. Puas muaj ib yam dab tsi uas zoo dua cov nkauj Christmas, qhov uas tsev neeg thiab phooj ywg koom ua ke ua koob tsheej txog Christmas, kev luag ntxhi, thiab kev xyiv fab ntawm cov me nyuam? Christmas ua rau peb tsev neeg, phooj ywg, thiab zej zog xav koom ua ke. Peb zoo siab vim peb ib leeg muab khoom plig rau ib leeg thiab peb noj mov ua ke.

Nyob hauv phau ntawv A Christmas Carol, uas tus kws sau ntawm Akiv teb chaws, Charles Dickens, sau, Scrooge tus tub xeeb ntxwv hais txog lub sij hawm dawb ceev no thaum nws hais tias “Kuv yeej ib txwm xav txog Christmas hais tias, yog ib lub caij zoo; ib lub caij kom ua siab zoo, zam txim, muaj siab hlub, thiab ua zoo; yog tib lub sij hawm nyob hauv ib xyoo, thaum txiv neej thiab poj niam xav qhib … siab, thiab xav txog [lwm] tus neeg. … Yog li ntawd … txawm qhov no tsis tau pab kuv khaws nyiaj khaws kub tso rau hauv kuv lub hnab ris los, kuv ntseeg tias qhov no yeej zoo rau kuv, thiab yeej yuav zoo rau kuv yav tom ntej; thiab kuv hais tias, Vajtswv foom koob hmoov rau lub caij Christmas!” (A Christmas Carol [1858], 5–6).

Thaum kuv saib kuv cov me nyuam, thiab lawv cov me nyuam, ua koob tsheej txog tus Cawm Seej txoj kev yug los thiab zoo siab koom ua ke, ua rau kuv nco txog qhov uas lub caij Christmas yeej zoo heev. Kuv paub tias nej tau pom cov me nyuam txoj kev xyiv fab thiab kev dawb huv thaum lawv tos ntsoov thiab zoo siab hauv lub caij zoo kawg no. Qhov uas peb pom lawv txoj kev xyiv fab ua rau peb nco txog tej lub caij Christmas dhau los. Dickens yog tus uas hais tias, “Yeej yog ib qho zoo thaum yus yog ib tug me nyuam, thiab lub sij hawm zoo tshaj plaws yog lub caij Christmas, thaum Yexus Khetos yog ib tug me nyuam thiab” (A Christmas Carol, 67).

Kuv loj hlob nyob ze Los Angeles, muaj tej koog ntoo txiv kab ntxwv nyob ib puag ncig peb lub tsev. Txhua lub caij Christmas, kuv niam kuv txiv caw tsev neeg, phooj ywg, thiab neeg zej zog tuaj rau peb lub tsev hu tej zaj nkauj Christmas thiab noj khoom qab zib. Yeej yog ib txoj kab lig kev cai zoo rau peb txhua tus, thiab zoo li peb twb hu nkauj ntev heev. Peb cov me nyuam twb hu nkauj ntev npaum li peb xav tias peb yuav tsum hu, ces peb nyiag mus ua si nyob hauv koob ntoo txiv kab ntxwv.

Kuv tus poj niam, Kathy, thiab kuv wb tau tu wb tsev neeg nyob hauv California Sab Qab Teb, nyob ze ntug dej hiav txwv. Nyob ntawd muaj cov kuj yem uas co co thaum cua tshuab thaum lub caij Christmas. Txhua xyoo peb cov me nyuam nyiam mus rau qhov chaw nres nkoj saib cov nkoj ua kev lom zem mus ub mus no thaum lub caij Christmas. Muaj ntau pua lub nkoj zoo nkauj, uas taws teeb muaj xim ntau heev, ncig mus hauv chaw nres nkoj thaum peb saib ntsoov.

Tam sim no peb nyob hauv Salt Lake City, es txhua xyoo Kathy thiab kuv wb coj wb cov me nyuam thiab cov me nyuam xeeb txwv mus saib kev ua yeeb yam hu ua A Christmas Carol. Txhua xyoo, thaum peb saib Ebenezer Scrooge tab tom hloov siab los ntawm ib tug neeg uas tsis muaj siab dawb nyob twm zeej rais los ua ib tug neeg zoo siab uas muaj kev xyiv fab ntawm Christmas puv npo, ua rau peb xav muab tus Scrooge nyob hauv peb tso tseg. Peb txais kev tshoov siab ua zoo dua kom ua raws li tus Cawm Seej tus yam ntxwv muaj kev siab hlub rau txhua tus.

Qhov uas lub caij Christmas hloov peb lub siab yeej los ntawm Yexus Khetos lub hwj chim uas txhiv peb dim kom peb hloov tau peb lub neej. Zaj uas hais txog Vajtswv Leej Tub txoj kev yug los ob txhiab xyoos tas los lawm nyob hauv Npelehees los muaj nyob hauv phau Lukas:

“Lub sij hawm ntawd Vaj Ntxwv Aunkuxataus hais rau cov pej xeem uas nyob thoob plaws txhua lub teb chaws uas yog cov nom tswv Loos kav, kom sawv daws tuaj sau npe. …

“Txhua tus nyias txawm mus sau npe rau hauv nyias lub nroog.

“Yauxej tawm hauv lub nroog Naxales uas nyob pem Kalilais mus rau hauv lub nroog Npelehees uas nyob nram lub xeev Yudas uas thaum ub yug Vaj Ntxwv Daviv; …

“Yauxej coj Maivliag tus uas nws twb qhaib lawm nrog nws mus sau npe thiab. Thaum ntawd Maivliag suab ib plab me nyuam.

“Thaum nkawd tseem nyob hauv lub nroog Npelehees, twb txog caij uas Maivliag yug me nyuam lawm.

“Maivliag yug nws tus metub hlob, nws muab khaub ncaws qhwv tus me nyuam thiab muab tso pw rau hauv ib lub dab zaub, rau qhov tej tsev so, neeg twb so puv tas lawm.

“Nyob thaj tsam ntawd muaj ib cov neeg yug yaj, lawv mus pw zov lawv cov yaj tom teb, thaum tsaus ntuj,

“Thiab tus Tswv ib tug tim tswv los cuag lawv, thiab tus Tswv lub tshwj chim ci ntsa iab tuaj rau lawv, lawv poob siab thiab ntshai kawg li.

“Tus tim tswv ntawd hais rau lawv hais tias, Nej tsis txhob ntshai! Kuv los ntawm no yog coj txoj moo zoo uas yog txoj kev zoo siab kawg nkaus rau txhua haiv neeg los qhia rau nej paub.

“Hnub no nej tus Cawm Seej twb yug los rau hauv Daviv lub nroog lawm, nws yog Khetos uas yog tus Tswv!

“Nej yuav pom ib tug me nyuam mos qhwv khaub ncaws pw hauv lub dab zaub, qhov ntawd yog lub cim uas qhia hais tias, tus ntawd yog tus uas kuv hais.

“Tam sim ntawd muaj ib pab tim tswv ceeb tsheej coob coob los nrog tus tim tswv ntawd hu nkauj qhuas Vajtswv li no,

“Thov kom Vajtswv tus uas nyob saum ntuj ceeb tsheej tau koob meej, thiab thov kom cov neeg uas nyob hauv ntiaj teb txhua tus uas ua haum Vajtswv siab tau zoo nyob kaj siab lug” (Lukas 2:1, 3–14).

Tus tim tswv paub tias cov tswv yug yaj ntshai thaum nws tshwm sim rau lawv, vim nws hais kom lawv “tsis txhob ntshai.” Vajtswv lub koob meej, uas ci ntsa iab los ntawm tus tim tswv los, twb ua rau lawv ntshai heev. Tiam sis tsis tas ntshai tus tim tswv cov lus xov xwm. Nws twb los tshaj tawm txog ib qho txuj ci tseem ceeb, tshaj tawm txoj moo zoo, kom qhia lawv tias twb qhib txoj kev muab tib neeg txhiv dim. Txij thaum ntawd los tsis tau muaj ib tug tim tswv uas hais tej lus zoo siab tshaj plaws. Vajtswv Tib Leeg Tub pib Nws txoj kev ua neej hauv lub ntiaj teb no: “Hnub no nej tus Cawm Seej twb yug los rau hauv Daviv lub nroog lawm, nws yog Khetos uas yog tus Tswv.” Cov lus ntawd twb yog txoj moo zoo uas yog txoj kev zoo siab kawg nkaus tiag.

Peb txhua tus muaj tej lub sij hawm nyob hauv peb lub neej thaum txoj kev xyiv fab uas tus tim tswv tau cog lus tias peb yuav muaj los zoo li nyob deb heev. Peb txhua tus raug teeb meem thiab tej kev nyuaj—kev mob kev nkeeg, kev ua tsis taus, kev poob siab, thiab thaum kawg, kev tuag. Muaj ntau tus neeg uas tau koob hmoov vim lawv nyob nyab xeeb heev, tiam sis lwm tus tsis nyob li ntawd. Nyuaj rau neeg coob nyiaj tau kev ua neej thiab nyiaj tau tej lub nra ntawm sab cev nqaij daim tawv thiab lub siab.

Tiam sis, txawm lub neej no nyuaj heev los, niaj hnub no tus Tswv qhia peb txhua tus zoo ib yam li tau qhia rau cov tswv yug yaj nyob ob txhia xyoo tas los lawm: “Tsis txhob ntshai.” Tej zaum tus tim tswv tej lus txib kom tsis txhob ntshai yog hais rau peb niaj hnub no ntau tshaj tau hais rau cov tswv yug yaj kom tsis txhob ntshai thaum thawj hmo Christmas ntawd. Puas yog nws xav kom peb to taub hais tias vim muaj tus Cawm Seej, kev ntshai yeej yuav tsis kov yeej peb? xav kom peb to taub tias yeej tsis tsim nyog ntshai qhov kawg? xav kom peb nco qab tias tsis muaj ib qho teeb meem uas yuav tsum kav mus ib txhis, tsis muaj leej twg uas tsis tsim nyog txais kev txhiv dim?

Lub txiaj ntsim zoo tshaj plaws uas pub rau peb thaum lub caij Christmas yeej yog lub txiaj ntsim uas tus Cawm Seej pub rau peb: Nws txoj kev kaj siab lug. Nws hais tias, “Kuv muab kuv txoj kev kaj siab tso rau nej; txoj kev kaj siab uas kuv muab pub rau nej, kuv tsis muab rau nej li neeg ntiaj teb muab. Nej tsis txhob txhawj, tsis txhob nyuaj siab thiab tsis txhob ntshai” (Yauhas 14:27). Txawm peb xav tias kev thaj yeeb nyob deb ntawm peb nyob hauv lub ntiaj teb no, tus Cawm Seej lub txiaj ntsim kev nyob kaj siab lug yuav nyob hauv peb lub siab txawm peb raug xwm txheej li cas. Yog tias peb ua raws li tus Cawm Seej tej lus qhia, ces peb tsis tas ntshai tas mus ib txhis. Peb paub tias yav tom ntej yuav zoo li cas. Nov yog “txoj moo zoo uas yog txoj kev zoo siab kawg nkaus rau txhua haiv neeg.” Tus yaj saub Yaxayas hais tias, “Nej tsis txhob ntshai, rau qhov kuv nrog nraim nej, kuv yog nej tus Vajtswv, nej tsis txhob poob siab; Kuv yuav pab nej thiab txhawb kom nej muaj zog, kuv sab tes xis yuav puag rawv nej” (Yaxayas 41:10).

Vim tus Cawm Seej yug los ob txhiab xyoo tas los nyob hauv Npelehees, yeej muaj kev cia siab—thiab ntau yam ntxiv. Muaj kev txhiv dim thiab kev kov yeej. “Kev txhaum yuav ploj, qhov yog yuav kov yeej” (“I Heard the Bells on Christmas Day,” Hymns, zaj 214) Yeej tsim nyog uas ib pawg tim tswv tau tshwm sim kom qhuas qhov uas tus tim tswv tau tshaj tawm txog tus Cawm Seej txoj kev yug los, hu nkauj hais tias, “Thov kom Vajtswv tus uas nyob saum ntuj tau koob meej, thiab thov kom tib neeg tau nyob kaj siab lug.” Tsis muaj ib zaj lus uas nplij peb lub siab tshaj zaj no. Tsis muaj ib zaj uas ua kom tib neeg tau nyob kaj siab lug ntau tshaj zaj no.

Thov kom peb txhua tus yuav muaj kev kaj siab lug thiab kev xyiv fab thaum lub caij Christmas no, vim ib tug Cawm Seej twb yug los rau hauv Daviv lub nroog lawm, tus uas yog Khetos uas yog tus Tswv. Los ntawm Yexus Khetos lub npe, amees.