Senasis Testamentas. Seminarijos mokytojo vadovėlis

Turinys
Antraštinis puslapis
Mokytojo vadovėlio pristatymas
Senojo Testamento pamokos
- Sveikiname pradėjus studijuoti Senąjį Testamentą
- Mozės 1; Abraomo 3
- Pradžios 1–2; Mozės 2–3; Abraomo 4–5
- Pradžios 3–4; Mozės 4–5
- Pradžios 5; Mozės 6
- Mozės 7
- Pradžios 6–11; Mozės 8
- Pradžios 12–17; Abraomo 1–2
- Pradžios 18–23
- Pradžios 24–33
- Pradžios 37–41
- Pradžios 42–50
- Išėjimo 1–6
- Velykos
- Išėjimo 7–13
- Išėjimo 14–18
- Išėjimo 19–20; 24; 31–34
- Išėjimo 35–40; Kunigų 1; 4; 16; 19
- Skaičių 11–14; 20–24; 27
- Pakartoto Įstatymo 6–8; 15; 18; 29–30; 34
- Jozuės 1–8; 23–24
- Teisėjų 2–4; 6–8; 13–16
- Rūtos knyga; 1 Samuelio 1–7
- 1 Samuelio 8–10; 13; 15–16
- 1 Samuelio 17–18; 24–26; 2 Samuelio 5–7
- 2 Samuelio 11–12; 1 Karalių 3; 6–9; 11
- 1 Karalių 12–13; 17–22
- 2 Karalių 2–7
- 2 Karalių 16–25
- 2 Kronikų 14–20; 26; 30
- Ezros 1; 3–7; Nehemijo 2; 4–6; 8
- Esteros knyga
- Jobo 1–3; 12–14; 19; 21–24; 38–40; 42
- Psalmių 1–2; 8; 19–33; 40; 46
- Psalmių 49–51; 61–66; 69–72; 77–78; 85–86
- Psalmių 102–103; 110; 116–119; 127–128; 135–139; 146–150
- Patarlių 1–4; 15–16; 22; 31; Ekleziasto 1–3; 11–12
- Izaijo 1–12
- Izaijo 13–14; 22; 24–30; 35
- Izaijo 40–49
- Izaijo 50–57
- Izaijo 58–66
- Jeremijo 1–3; 7; 16–18; 20
- Jeremijo 31–33; 36–38; Raudų 1; 3
- Ezechielio 1–3; 33–34; 36–37; 47
- Danieliaus 1–7
- Ozėjo knyga; Joelio knyga
- Amoso, Abdijo, Jonos knygos
- Michėjo, Nahumo, Habakuko, Sofonijo knygos
- Agėjo 1–2; Zacharijo 1–4; 7–14
- Malachijo knyga
Pasiruošimo gyvenimui pamokos
- Doktrinos įvaldymas. Atsakymų į savo klausimus paieška
- Raštų studijavimo įgūdžiai
- Vadovas „Jaunimo stiprybės vardan“
- Savarankiškumo ugdymas
- Fizinė ir emocinė sveikata
- Pasiruošimas įgyti išsilavinimą ir profesiją
- Sėkmingas mokymasis
- Misionierių ruošimas
- Pasiruošimas šventyklai
- Bažnyčios vadovų mokymai
Priedas

Mozės 7:22–47. Henocho regėjimas

„Mozės 7:22–47. Henocho regėjimas“, Senasis Testamentas. Seminarijos mokytojo vadovėlis (2026)

„Mozės 7:22–47. Henocho regėjimas“, Senasis Testamentas. Seminarijos mokytojo vadovėlis

Mozės 7. 17 pamoka

Mozės 7:22–47

Henocho regėjimas

Illustration depicting the City of Enoch being taken up.

Ar kada nors savo gyvenime esate jautę Dievo gailestingumą? Viešpats Henochui parodė regėjimą apie žemės istoriją nuo jo laikų iki Tūkstantmečio. Henochas giliai suvokė asmeninę Dangiškojo Tėvo meilę savo vaikams. Ši pamoka gali padėti mokiniams pajusti Dievo gailestingumą ir meilę visiems Jo vaikams.

Mokinių pasiruošimas. Pasiūlykite mokiniams pagalvoti apie patirtį ir Raštus, kurie jiems padeda sužinoti, koks yra Dangiškasis Tėvas. Jie taip pat galėtų paprašyti tėvų, patikimų vadovų ar draugų pasidalyti su jais patirtimi ar Raštų ištraukomis. Paraginkite mokinius ateiti pasiruošusius pasidalyti.

Galimos mokymosi užduotys

Sunku pajusti Dievo gailestingumą ir meilę

Kad padėtumėte mokiniams pasiruošti daugiau sužinoti apie Dievą ir Jo asmenybę, perskaitykite arba parodykite toliau pateiktus pavyzdžius.

Karolis svarsto, ar Dievui rūpi tik tie žmonės, kurie elgiasi teisingai.

Sofija nerimauja, kad Dievas gali pykti dėl jos artimųjų priimamų sprendimų. Ji nerimauja, kad Jis gali norėti juos nubausti.

Olivija nemano, kad kada nors jautė Dievo meilę.

Kodėl šie žmonės gali taip jaustis?

Tęsdami šią pamoką, pasirinkite apmąstyti vieną iš šių pavyzdžių.

Norėdami padėti mokiniams per visą šią pamoką būti imliems Šventosios Dvasios įtakai, paraginkite juos apmąstyti toliau pateiktus klausimus.

Ką žinote apie Dangiškąjį Tėvą, kas galėtų padėti, jei jums kiltų panašių nuogąstavimų?
Kokių turite klausimų apie Dangiškąjį Tėvą?

Siekite Viešpaties pagalbos, kad pažintumėte ir pajustumėte Jo meilę jums ir visiems Jo vaikams.

Henocho regėjimas apie tuos, kurie nebuvo paimti į dangų

Toliau pateiktą informaciją galite apibendrinti savais žodžiais.

Prisiminkite, kad, padedant ir vadovaujant Viešpačiui, Henochas įkūrė Sionės miestą. Sionės žmonės buvo suvienyti Viešpatyje, gyveno teisiai ir rūpinosi vieni kitais (žr. Mozės 7:16–19). Regėjime Viešpats parodė Henochui, kad Jis paims Sionės žmones į dangų dėl jų tikėjimo ir teisumo (žr. Mozės 7:20–21). Henochas taip pat „išvydo likusius žmones“ (Mozės 7:22), čia nurodomi tie žmonės, kurie buvo palikti žemėje, nes nesekė Gelbėtoju.

Perskaitykite Mozės 7:23–26 ieškodami, ką Henochas pamatė.

Ką sužinojote apie Šėtoną?
Kodėl, jūsų nuomone, svarbu suprasti šiuos dalykus apie Šėtoną?

Henochas mato, kaip Dievas reaguoja į nelabumą

Tada Henochas pajuto gailestį stebėdamas, kaip Dievas žvelgia į žmones, kurie nusprendė Jam nepaklusti.

Galite paaiškinti, kad Henochas matė Jehovą, arba Jėzų Kristų. Nuo pat Adomo nuopuolio Jehova yra tas, kuris apsireiškia ir kalbasi su pranašais. Tokiomis progomis Jis dažnai kalba taip, tarsi būtų Tėvas. Tėvo ir Sūnaus vienybė yra tokia, kad Gelbėtojo jausmai taip pat parodo Tėvo jausmus. Todėl tai, ką mokiniai studijuos apie šį regėjimą tarp Henocho ir Jehovos, taip pat gali padėti jiems mokytis apie Dangiškąjį Tėvą.

Mokiniams skaitant toliau nurodytas eilutes, galite paraginti juos skaityti lėtai, stabtelėti, kad apmąstytų, ką skaito, ir galbūt perskaityti šias eilutes daugiau nei kartą. Skaitymas šiuo būdu gali padėti mokiniams pakviesti Dvasią mokyti juos daugiau apie Dangiškąjį Tėvą.

Perskaitykite Mozės 7:28–33 ir pasižymėkite žodžius ar frazes, kurios padės jums geriau pažinti ir suprasti Dangiškąjį Tėvą.

Ką iš šių eilučių sužinote apie Dievą?

Galite lentoje užrašyti „Dievas…“ ir pasiūlyti mokiniams užbaigti šį teiginį tuo, ką jie sužinojo. Paraginkite pateikti įvairių atsakymų. Kai kurie atsakymai gali būti tokie:

nuoširdžiai mus myli (28–33 eilutės).
sukūrė visatą, bet yra mums prieinamas (30 eilutė).
teisingas, gailestingas ir maloningas (30 eilutė).
davė mums valios laisvę (32 eilutė).
trokšta, kad mylėtume vienas kitą (33 eilutė).
trokšta, kad pasirinktume Jį (33 eilutė).

Mokiniams dalijantis rastais dalykais, galite užduoti papildomų klausimų, pavyzdžiui:

Kodėl ši tiesa apie Dangiškąjį Tėvą jums yra prasminga?
Kaip šios tiesos žinojimas gali padėti jūsų pasirinktoje situacijoje esančiam žmogui? Kaip ji gali padėti jums?

Remdamasis Henocho patirtimi, prezidentas Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė, kad Gelbėtojas mums parodo, koks yra Dangiškasis Tėvas ir kaip Jis mus myli. Jis pasidalijo šia įžvalga apie Dangiškąjį Tėvą:

Čia, didžiajame regėjime apie žmoniją ir atvertus dangus, Henochas, stebėdamas mirtingojo gyvenimo palaiminimus ir vargus, pažvelgia į Tėvą ir apstulbsta, pamatęs Jį verkiantį. Nustebęs jis sako galingiausiai būtybei visatoje: „Kaip yra, kad tu gali verkti“? […]

Ši pavienė dėmesį prikaustanti scena apie tikrąją Dievo prigimtį moko daugiau, negu tai galėtų padaryti bet kuris teologinis traktatas. […]

Koks neišdildomas Dievo darbo mūsų gyvenime vaizdas! Koks apmaudas apima Tėvą, kai Jo vaikai nesirenka nei Jo, nei „Dievo evangelij[os]“, kurią Jis siuntė! [Romiečiams 1:1]. Kaip lengva mylėti tą, kuris nepaprastai myli mus! […]

Šią dieną asmeniškai liudiju apie asmeninį, gyvą Dievą, kuris žino mūsų vardus, girdi maldas, jas išklauso ir amžinai puoselėja mus kaip savo dvasios vaikus. (”The Grandeur of God,” Liahona, Nov. 2003, 72)

Paprašykite mokinių pasidalyti, kas iš prezidento Holando teiginio jiems įsiminė.

Galite lentoje užrašyti toliau pateiktus klausimus. Paprašykite mokinių aptarti šiuos klausimus mažose grupėse. Taip pat paprašykite jų aptarti, kaip šios idėjos galėtų būti taikomos pavyzdžiams, kuriuos jie pasirinko pamokos pradžioje. Mokiniams atsakinėjant, vaikščiokite po klasę ir išklausykite kai kuriuos iš jų atsakymų.

Kaip manote, kodėl Dangiškasis Tėvas verkia dėl mūsų, kai nemylime vienas kito?
Kodėl Jis gali verkti dėl mūsų, kai nesirenkame Juo sekti ir Jį mylėti?
Kokių yra melagysčių, susijusių su Dievo jausmais mums, kuriomis Šėtonas norėtų, kad tikėtume?

Mokiniams aptarus šiuos klausimus, galite paklausti, ką jie išgirdo iš kito mokinio, kuo būtų naudinga pasidalyti su visa klase. Taip mokiniai gali apžvelgti atsakymus ir už juos pagirti vienas kitą. Taip pat galite paminėti naudingus atsakymus, kuriuos išgirdote.

Henochas mato Gelbėtojo gyvenimą ir misiją

Tada Viešpats parodė Henochui, kad žemėje likę žmonės, kurie neatgailaus, žus per tvaną (žr. Mozės 7:34–44). Reaguodamas į tai, Henochas pravirko. Tada Viešpats paguodė Henochą sakydamas: „Pakylėk savo širdį ir pradžiuk; ir pažvelk“ (Mozės 7:44).

Perskaitykite Mozės 7:44–47 ir išsiaiškinkite, ką Viešpats parodė Henochui, kad jį paguostų. Gali būti naudinga žinoti, kad „Teisusis“ (45 ir 47 eilutėse) yra Jėzaus Kristaus titulas.

Kodėl, jūsų manymu, pamačiusi šiuos dalykus Henocho siela ėmė džiūgauti? (47 eilutė).
Kaip Jėzaus Kristaus atsiuntimas parodo Tėvo gailestingumą ir meilę?

Jei būtų naudinga, galite aptarti, kaip Gelbėtojas padės visiems Dievo vaikams, net ir tiems žmonėms, kurie buvo nedori ir žuvo per tvaną. Padėkite mokiniams suprasti, kad nors nedorėliai pražuvo per tvaną ir turėjo kentėti už savo nuodėmes dvasių pasaulyje, jie vis tiek galėjo atgailauti per Gelbėtoją (žr. Mozės 7:38–39; 1 Petro 3:18–20).

Jausti Dievo meilę

Pabaigoje paprašykite mokinių siekti pagalbos per Šventąją Dvasią, jiems atliekant toliau pateiktą užduotį. Arba mokiniai gali parašyti kokiam nors žmogui savo gyvenime, kuriam galbūt reikia pajusti Dangiškojo Tėvo gailestingumą ir meilę.

Parašykite laišką, kad padėtumėte pamokos pradžioje pasirinktame pavyzdyje minimam žmogui. Į laišką įtraukite toliau nurodytą informaciją.

Tai, ką sužinojote iš Mozės 7 skyriaus apie Dangiškojo Tėvo gailestingumą ir meilę. Įtraukite konkrečias frazes ar eilutes, kurios, jūsų manymu, būtų ypač prasmingos.
Kitos Raštų ištraukos ar patirtys, kurios padėjo jums pajusti Dievo gailestingumą ir meilę.
Papildomos idėjos, kurios, jūsų manymu, gali padėti šiam žmogui pajusti Dievo meilę.

Pabaigoje pasiūlykite mokiniams pasidalyti savo mintimis, patirtimis ir jausmais. Galite pridėti savo liudijimą apie Tėvo meilę.

Papildomos priemonės

Ką matė Henochas?

Henochas matė Jehovą, arba Jėzų Kristų, veikiantį Tėvo vardu. Viena iš nuopuolio pasekmių buvo ta, kad žmonija buvo išvaryta iš Tėvo akivaizdos (žr. Mozės 4:29, 31; 5:1, 4). Išskyrus savo Sūnaus pristatymą, Tėvas žmogui pasirodydavo per Sūnų (žr. Joseph Fielding Smith, Doctrines of Salvation, 1:27). Tik per Sūnaus, Jėzaus Kristaus, darbus žmonija galėtų vėl grįžti Tėvo akivaizdon (žr. Almos 11:44; Helamano 14:15–17; Džozefo Smito Vertimas, Jono 1:19).

Prezidentas Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino:

Veikdamas vadovaujamas Tėvo (Elohimo) ir iš Jo gavęs įgaliojimą, Sūnus (Jehova / Jėzus) gali veikti kaip Tėvas […]. Kristus bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje gali kalbėti ir veikti Tėvo vardu, remdamasis Tėvo jam suteiktu „dievišku įgaliojimu“. (Christ and the New Covenant: The Messianic Message of the Book of Mormon [1997], 183–184)

Mozės 7:28. Kodėl Dievas verkia?

Prezidentas M. Raselas Balardas (1928–2023) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:

Mes esame Dievo vaikai. Kiekvienas iš mūsų yra vertingas tiek, kad jei esame tikintieji, suteikiame Viešpačiui Dievui Visagaliui džiaugsmo pilnatvę, o jei nesame – ašarų. (“The Atonement and the Value of One Soul,” Liahona, May 2004, 87)

Kaip stipriai Dievas mus myli?

Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas, tarnaudamas Pirmojoje Prezidentūroje, mokė:

Pagalvokite apie tyriausią, aukščiausią, stipriausią meilę, kokią tik galite įsivaizduoti. Dabar padauginkite tą meilę iš begalybės – štai kaip Dievas myli jus [žr. Izaijo 54:10; Jeremijo 31:3].

[…] Nors nesame be priekaištų, Dievas mus myli nepriekaištingai. Nors esame netobuli, Jis myli mus tobulai. Nors mums gali atrodyti, kad esame pasiklydę ir neturime kompaso, mus gaubia Dievo meilė.

Jis myli mus dėl to, kad yra kupinas beribės šventos, tyros ir neapsakomos meilės. Dievui esame svarbūs ne dėl to, kokie esame, o dėl to, kad esame Jo vaikai. Jis myli kiekvieną iš mūsų, netgi tuos, kurie pilni ydų, atmesti, nevykę, apgailėtini ar žlugę. Dievo meilė tokia didinga, kad Jis myli net išpuikėlius, savanaudžius, pasipūtėlius ir nedorėlius.

Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo mūsų dabartinės būsenos, mums yra vilties. Kokie nelaimingi bebūtume, kokie prislėgti bebūtume, kokių klaidų bebūtume pridarę, mūsų begalinis gailestingasis Dangiškasis Tėvas nori, kad artintumės prie Jo, idant Jis galėtų artintis prie mūsų [žr. Doktrinos ir Sandorų 88:63]. (“The Love of God,” Liahona, Nov. 2009, 22–23)

Mozės 7:30. Ką reiškia frazė „tačiau ten tu esi“?

Vyresnysis Nylas A. Maksvelas (1926–2004) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino:

Henochas, kuriam Viešpats atskleidė tiek daug, tarp daugybės Jo kūrinių garbino Dievą, įtikinamai pareikšdamas: „Tačiau ten tu esi“ (Mozės 7:30; taip pat žr. Jeremijo 10:12).

Tokį pat ypatingą patikinimą galime matyti kiekvienas iš mūsų visais savo gyvenimo laikais ir įvairiausiomis aplinkybėmis. Visatos Dievas iš tiesų užsiima mūsų mažomis asmeninėmis patirties visatomis! Tarp neaprėpiamų Savo valdų Jis tobulai žino mus, suskaičiuoja mus ir myli mus (žr. Mozės 1:35; Jono 10:14). (“Yet Thou Art There,” Ensign, Nov. 1987, 30)

Papildomos mokymosi užduotys

Šėtono ir Dievo palyginimo lentelė

Jei mokiniams būtų naudinga pamatyti kontrastą tarp Šėtono ir Dievo, galite sudaryti toliau pateiktą lentelę. Mokiniai visos pamokos metu gali į lentelę rašyti tai, ką sužino apie Šėtoną ir Dievą.

Šėtonas	Dievas

Galite paprašyti mokinių palyginti užpildytus stulpelius ir pasidalyti, ką keičia jų gyvenime šių dalykų supratimas apie Šėtoną ir Dangiškąjį Tėvą.

Gelbėtojo titulai

Paprašykite mokinių rasti Gelbėtojo titulų Mozės 7:39, 45, 47 ir išstudijuoti arba apmąstyti, ką jie reiškia. Paklauskite mokinių, ką jie sužinojo apie Gelbėtoją ir kodėl jiems tai svarbu.

Henocho tobulėjimas

Paprašykite mokinių pasidalyti, kodėl jie nori tapti panašesni į Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų. Paaiškinkite, kad kai Henochas matė Jėzų Kristų, arba Jehovą, kuris kalbėjo Dangiškojo Tėvo vardu ir Jam atstovavo, ir su Juo kalbėjosi, Henochas tapo panašesnis į Juos. Perskaitykite Mozės 7:28–52 ieškodami būdų, kaip Henochas pradėjo jaustis ir elgtis kaip Dangiškasis Tėvas ir Jėzus Kristus. Kai kurios įžvalgos: kaip ir Dievas, Henochas verkė dėl žmonių, kurie nusidėjo (žr. Mozės 7:41, 44), ir džiūgavo dėl Jėzaus Kristaus Apmokėjimo (žr. Mozės 7:45–47). Jis taip pat maldavo pasigailėti žmonių ir prašė Dievo nesiųsti dar vieno tvano po Nojaus. Dievas geranoriškai sutiko (žr. Mozės 7:50–51).