Sekmadienio rytinė sesija
O dabar regiu
Ištraukos
Škotija
Devintajame evangelijos pagal Joną skyriuje aprašytas nutikimas, kaip Jėzus ir Jo mokiniai ėjo pro elgetą, kuris buvo aklas nuo gimimo. […]
Jėzus šiam nutikimui suteikė pirminę prasmę, sakydamas savo mokiniams, jog visa tai įvyko, „kad […] apsireikštų Dievo darbai“. […]
Kita akivaizdi tiesa čia yra dangaus ir žemės bei visko, kas juose yra, Kūrėjo panaudotos priemonės šiam stebuklui padaryti: seilės ir saujelė purvo! Šie labai neįtikėtini ingredientai rodo, kad Dievas gali mus palaiminti bet kokiu Jo pasirinktu būdu. […]
Tad kas, jei atsakymai į mūsų maldas ateina nepagražintais ar painiais būdais? Ar esame pasiryžę būti atkaklūs, toliau stengtis laikytis Kristaus evangelijos, kad ir kiek seilių ir purvo prireiks? […]
Mano pirmasis regėjimą atveriantis ir gyvybę teikiantis patyrimas su tikru tiesos įrodymu įvyko be patepimo purvu ir ne Siloamo tvenkinyje. Ne, tiesos įrankis per kurį man Viešpats atnešė išgijimą, buvo knygos puslapiai: taip, Mormono Knygos, dar vieno Jėzaus Kristaus testamento! […]
[…] Kaip bebūtų, Mormono Knygos poveikis mano gyvenimui yra ne mažiau stebuklingas nei seilių ir purvo užtepimas ant neregio akių. Mano sielai ji visada buvo saugumo lazda, nepaprasta ir skvarbi apreiškimo šviesa, apšviečianti kelią, kuriuo turiu eiti, kai užeina tamsos migla. O ji tikrai užeidavo ir tikrai dar užeis.