Ateik ir sek paskui mane
Paslėpti lobiai
Pasinerkite į Raštus ir atrasite įvairiausių dalykų.
Šių dienų apreiškimas paaiškina Raštus.
Doktrinos ir Sandorų 19 skyriuje apie Gelbėtoją paaiškinami du dalykai.
Lukas sako, kad Getsemanės sode Viešpaties prakaitas „pasidarė tarsi tiršto kraujo lašai“ (Luko 22:44). Žodis „tarsi“ rodo, kad tai tik metafora.
Jėzus tai patikslina. Jis sako, kad Jo kančia vertė Jį „krauj[uoti] iš kiekvienos poros“ (Doktrinos ir Sandorų 19:18). Jokių metaforų. Jo kančia buvo tokia didelė, kad Jis iš tikrųjų prakaitavo krauju.
Kitur Raštuose vartojamos tokios frazės kaip „begalinė kankynė“ ir „amžinoji bausmė“. Alma jaunesnysis sako, kad jis „buvo kankinamas amžinos kankynės“ (Almos 36:12). Tačiau jo kančia tęsėsi tik tris dienas (žr. Almos 36:16). Kodėl tai yra „amžina“?
Jėzus ir vėl paaiškina. Kadangi Dangiškasis Tėvas ir Jėzus yra amžini ir begaliniai, bet kokia Jų skiriama bausmė pagal apibrėžimą yra „amžina“ arba „nesibaigianti“, nepriklausomai nuo jos trukmės (žr. Doktrinos ir Sandorų 19:6–12). Tik pražūties sūnų kančia iš tikrųjų tęsis per amžius (žr. Doktrinos ir Sandorų 76:30–38).
Pakanka vieno krikšto, bet tam reikia įgaliojimo.
Potencialūs atsivertusieji misionierių dažnai klausia: „O kas, jei jau buvau pakrikštytas kitoje bažnyčioje? Ar man reikia dar kartą krikštytis?“
Doktrinoje ir Sandorose aiškinama, kad be kunigystės – įgaliojimo veikti Dievo vardu – „nors žmogus būtų pakrikštytas šimtą kartų, iš to jam jokios naudos“ (Doktrinos ir Sandorų 22:2).
Taigi atsakymas iš esmės yra toks: „Ankstesnis krikštas buvo teisus veiksmas, paremtas tuo, ką tuo metu žinojote. Dabar žinote daugiau, ir Viešpats nori, kad toliau veiktumėte pagal tą žinojimą.“
Niekas negali būti geras visame. Tai yra normalu.
Pranašas Džozefas Smitas nebuvo sumanus versle ar ekonomikoje. Pasaulietiškai kalbant, jis nebuvo sėkmingas.
Viešpats jam pasakė, kad bus taip: „Laikinuosiuose darbuose tu neturėsi stiprybės, nes tai ne tavo pašaukimas“ (Doktrinos ir Sandorų 24:9).
Turėsite draugų ir klasiokų, kurie eis į geresnius universitetus nei jūs, gaus prestižiškesnius darbus nei jūs ir turės daugiau pasaulietinės sėkmės nei jūs.
Na ir kas?
Gyvenimas – tai ne varžybos. Žinoma, turėtumėte stengtis iš visų jėgų. Tačiau nepanikuokite, jei matysite, kad kiti lenkia jus gyvenimo kely. Gali būti, kad jų kelionės tikslas kitoks nei jūsų! Toliau darykite tai, ką Viešpats nori, kad jūs darytumėte, kad vykdytumėte savo „pašaukimą“, ir nesijaudinkite dėl Jo planų kam nors kitam.
Dievo namai yra tvarkos namai.
Gelbėtojas dažnai primindavo pranašui Džozefui Smitui, kad viskas turi būti daroma „tvarkingai“ (žr. Doktrinos ir Sandorų 20:68; 28:13; 58:55; 107:84). Reikia taisyklių, kitaip bus chaosas.
Bet tai nereiškia, kad niekada nėra jokios veiksmų laisvės. Pavyzdžiui, Viešpats pasakė Džozefui Smitui, kad „neturi reikšmės, ką valgysite ar gersite priimdami sakramentą“, jei tai darysite Jo kančiai ir Apmokėjimui atminti (Doktrinos ir Sandorų 27:2).
Tačiau, kalbant apie vadovavimą Bažnyčiai, veiksmų laisvės nėra. Apreiškimą Bažnyčiai vienu metu gali gauti tik vienas asmuo: pirma Džozefas Smitas (žr. Doktrinos ir Sandorų 28:2); tada kiti, kuriuos Viešpats paskyrė „į jo vietą“ (Doktrinos ir Sandorų 28:7): Brigamas Jangas, Džonas Teiloras ir taip toliau, iki pat dabartinio pranašo.
Kiti įkvėpti Bažnyčios vadovai gali mokyti, konsultuoti ir patarti (žr. Doktrinos ir Sandorų 28:4–5). Bet tik Bažnyčios prezidentas gali kalbėti Dievo vardu klausimais, liečiančiais visą Bažnyčią.