Ugnis. Peiliai. Šokiai. Ir evangelija

Samojiečių šokiai su liepsnojančiais peiliais, arba ailao afi, yra modernus tradicinio karo šokio variantas. Tai unikalaus talento parodymas, meno ir raiškos forma, o daugeliui tai būdas pagerbti savo kultūrą.

Štai kaip tai paaiškina trys jaunuoliai iš Havajų, JAV:

Vivian, 18 m.: „Tradiciškai tai buvo kažkas, ką kariai darydavo tik su peiliu. Vėliau buvo pridėta ugnis ir jo sukimas. Tai gana panašu į lazdos sukimą, tik su ugnimi abiejuose galuose.“

Tuis, 12 m.: „Šokiuose su liepsnojančiais peiliais yra labai karšta. O taip pat daug sukimosi. Tu netgi mėtai peilį ir judi, kol jis sukasi.“

Džozefas, 18 m.: „Kai liepsna juda, vėjas švilpia, o būgnai groja, tai labai triukšminga. Bet, tiesą sakant, man tai tarsi tyli dvasinė akimirka, nes man ji labai daug reiškia. Šokiai su liepsnojančiais peiliais yra būdas suartėti su savo šeima ir kultūra.“

Šiems jaunuoliams šokiai su liepsnojančiais peiliais tai ne tik nuostabus ir retas talentas. Jie taip pat išmokė juos daug vertingų gyvenimo pamokų, kaip išlikti arti Viešpaties gyvenant pagal Evangeliją ir padedant kitiems.

Šokant su liepsnojančiais peiliais daug kas gali nepavykti. Degalai gali patekti ant rankenos ir padaryti ją slidžią. Vėjas taip pat gali viską pakeisti ir padaryti peilį sunkiai sugaunamą. Šokant man labai padėjo pasitikėjimas Viešpačiu.

Viena mano mėgstamiausių Raštų ištraukų yra Patarlių 3:5, kurioje kalbama apie pasitikėjimą Viešpačiu visa širdimi. Manau, kad tai svarbu, nes pasirodymo metu supranti, kad repetuoji kiek gali, bet galiausiai viskas priklauso tik nuo tavęs, liepsnojančio peilio ir Dangiškojo Tėvo.

Man patinka melstis Dangiškajam Tėvui: „Gerai, aš stengiausi, dabar prašau, nukreipk mano rankas.“

Šokių su liepsnojančiais peiliais varžybos reikalauja daug pasiruošimo. Maždaug šešis mėnesius iki varžybų repetuoju kiekvieną dieną.

Kartais sunku, nes mano tvarkaraštis labai užimtas. Tačiau visada skiriu vietos Viešpačiui lankydamasis bažnyčioje, Vaikinų organizacijos renginiuose ir seminarijoje, skaitydamas Raštus ir melsdamasis. Tai darydamas pastebiu, kaip pasikeičia mano dienos. Viskas tiesiog susiklosto gerai.

Tikrai jaučiu, kad Kristus yra šalia. Jei pasitikėsite Viešpačiu ir stengsitės teikti Jam pirmenybę, Jis padės jums visuose reikaluose.

Augdama stebėjau, kaip mano dėdės ir pusbroliai šoka su liepsnojančiais peiliais. Maniau, kad tai tikrai šaunu, bet nežinojau, ar galėsiu tai daryti pati. Vidurinėje mokykloje vienu iš savo tikslų užsibrėžiau išmokti tai daryti. Kai išmokau, užsibrėžiau konkretesnį tikslą: norėjau varžytis šokių su liepsnojančiais peiliais varžybose.

Šokiai su liepsnojančiais peiliais padėjo man įgyti pasitikėjimo savimi. Šokdami atliekate tam tikrus judesius – išmetate peilį aukštyn, sekate jį žvilgsniu ir tada pagaunate. Anksčiau bėgdavau nuo peilio, kai jį išmesdavau. Tėtis mane išmokė, kad turiu susitelkti į judesį ir pasitikėti savimi.

Laikui bėgant ėmiau labiau pasitikėti savimi per pasirodymus ir visame kame. Dabar tikrai puiku, nes kartais merginos po pasirodymų prieina prie manęs ir sako, kad buvo įkvėptos ir taip pat nori išbandyti šokius su liepsnojančiais peiliais. Aš taip džiaugiuosi, kad įkvepiu kitus žmones daryti tai, ko jie manė negalintys padaryti.

Per pasirodymą nesijaudinu. Jaučiu malonumą. Supratau, kad net jei suklysiu, galėsiu tai paversti kažkuo gražaus. Tai beveik kaip tapyba. Kai dailininkas padaro klaidą, jis gali paversti tai kažkuo naujo. Kartais deglas iškrenta iš rankų, bet vėl jį paimu ir vėl šoku.

Savęs padrąsinimas man labai padėjo įveikti kylančias baimes. Užuot turėjęs tokias mintis kaip „O kas, jei suklysiu?“ stengiuosi daugiau galvoti taip: „Na, o kas, jei man pasiseks!“

Įpratau kiekvieną kartą prieš pasirodymą pasakyti trumpą maldą. Malda mane saugo ir padeda gerai šokti. Kai meldžiuosi, jaučiuosi užtikrintas, kad man seksis.

Prieš šokdamas su liepsnojančiais peiliais, paprastai nervinuosi. Prieš pradėdamas visada pasimeldžiu. Kartą prieš pradėdamas pasimeldžiau ir pajutau šilumą ir nebebijojau. Šokdamas jaučiausi taip, tarsi šalia manęs kažkas stovėtų.

Malda man tikrai padeda nesijaudinti. Pasimeldęs suprantu, kad man tiesiog smagu!

Praėjusią vasarą šokių su liepsnojančiais peiliais pasirodymus surengėm Rumunijoje ir Bulgarijoje. Mano tėtis visada nori, kad išmoktume giesmę „Meilė kai namuos“ (Giesmės, 164) šalių, kuriose lankomės, kalba. Tai darome, kad po pasirodymo galėtume ją sugiedoti kartu su šeima.

Manau, kad žinia apie meilę namuose yra svarbi, nes ji primena mums rodyti meilę visur, kur bebūtume. Jaučiuosi taip, lyg pakylėčiau kitus žmones ir padaryčiau juos laimingus. Ir nors kartais jie nemoka mano kalbos, žinau, kad jie jaučia, kaip per savo talentus dalijamės evangelija.

Nainoa A., 13 m.

Žinia apie meilę namuose yra svarbi, nes jei žmonės nežino, kad juos supa meilė, jie gali būti nelaimingi. Kai mūsų namuose vyrauja meilė, jaučiuosi ramus.

Šokiai su liepsnojančiais peiliais yra vienas iš būdų šiems jaunuoliams skleisti savo šviesą ir rodyti kitiems savo talentus. „Galiu dalyvauti pasirodymuose ir dalytis savo talentais visame pasaulyje kartu su šeima. Tai leidžia man jaustis laimingam širdyje žinant, kad dalydamasis savo talentais pakylėji kitus“, – sako Nainoa.

Nainoa vyresnysis brolis Kavikis sako, kad šokiai su liepsnojančiais peiliais jam primena, kaip šviesa įveikia tamsą. Dalijimasis savo talentais jam prilygsta dalijimuisi savo šviesa su kitais.

Džozefas sako, kad kai skleidžiame šviesą, mes tai darome Dangiškajam Tėvui. „Kai dalijamės tuo, ką turime, ne tik laiminame save ar tuos, su kuriais dalijamės savo talentais, bet taip pat šloviname savo Dangiškąjį Tėvą.“

Vivian sako, kad jos senelis visada dalijasi Mato 5:16 eilute iš Raštų, kurioje kalbama apie tai, kad turime leisti mūsų šviesai šviesti žmonėms. „Manau, kad tai gera Raštų ištrauka, nes nereikia gerai šokti su liepsnojančiais peiliais, kad dalytumeisi evangelija. Tu gali būti darbštus bet kokioje veikloje ir panaudoti savo talentus, kad tokiu būdu dalytumeisi evangelija.“