Prieiga prie Dievo galios

Brangios seserys, susirinkome į Paramos bendrijos įkūrimo minėjimą susirinkimų namuose visame pasaulyje. Buvome palaiminti galimybe pasiklausyti mūsų nuostabios Paramos bendrijos visuotinės prezidentūros. Ji visada mane įkvepia. Ji rodo Kristaus pavyzdį ir skatina mane elgtis geriau ir būti geresniam. Ji mums kalbėjo iš „Raudonų plytų“ krautuvėlės Navū mieste, Ilinojuje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur buvo įkurta Paramos bendrija. Prisidedu prie jos liudijimo, seserys. Dievas jus myli. Dievas jus pažįsta. Jūs esate Jam brangios.

Paramos bendrijos istorija įkvepia. Kaip sakė pirmoji Paramos bendrijos prezidentė Ema Smit: „Mes ketiname nuveikti kažką nepaprasto.“ Kaip mus ką tik mokė prezidentė Džonson, sesuo Denis ir sesuo Ji, ši organizacija neturėjo būti tik bendruomenės klubas ar labdaros grupė. Jos paskirtis buvo ir tebėra dieviška. Ji skirta padėti Dievo vaikams sugrįžti į Jo akivaizdą.

Po mano pasisakymo galėsite tarpusavyje paliudyti apie palaiminimus, kuriuos teikia Jėzus Kristus, Jo Bažnyčia ir ši dieviška moterų organizacija. Žinau, kad Jėzus Kristus žino jūsų aplinkybes ir trokšta jus palaiminti. Jam taip pat reikia jūsų įtakos Jo Bažnyčioje. Jūsų pastangos tarnauti Dievo vaikams per Paramos bendriją yra gyvybiškai svarbios.

Džozefas Smitas mokė, kad pastarųjų dienų išgelbėjimo ir išaukštinimo darbas yra „skirtas atnešti tamsos jėgų žlugimą […] ir žmonijos šeimos išgelbėjimą“. Paramos bendrija ir jūs esate labai svarbios šiame darbe. Prezidentas Raselas M. Nelsonas mokė: „Dievo karalystė nebus ir negali būti pilna be šventas sandoras sudarančių ir jų besilaikančių moterų, galinčių kalbėti su Dievo galia ir įgaliojimu!“

Sandorų besilaikančios moterys ne tik pripažįsta, kad jų gyvenime reikia Dievo galios, bet ir turi ypatingą prieigą prie tos galios per savo sudarytas sandoras. Kokia nepaprasta palaima turėti galimybę naudotis „dieviška galia – galia, kurios pakanka mūsų laikų sunkumams, kliūtims ir pagundoms įveikti“. Žinoma, krikšto ir šventyklos sandoros savaime nėra galios šaltinis. Viešpats Jėzus Kristus ir Dangiškasis Tėvas yra visos sandorinės galios šaltinis.

Tačiau nesuklyskite. Dievo galia nėra kažkokia amorfiška kosminė jėga, kuri nuo Jo nepriklauso. Jo siūloma galia nėra panaši į stebuklingą lempą, kuri tenkina norus, ar šventą relikviją, kuri tariamai yra galios šaltinis. Net šventosios kunigystės apdaras pats savaime neturi galios. Ne, Dievo galia būtinai susijusi su Juo ir Jo tikslais.

Kaip visada, Jėzus Kristus mums yra geriausias pavyzdys. Visą galią „danguje ir žemėje“ Dievas suteikė Jėzui Kristui, nes Jėzus Kristus leido, kad Jo valia pasiduotų Tėvo valiai. Ikimirtingajame gyvenime Gelbėtojas pasakė: „Tėve, tebus tavo valia.“ Jis tai pakartojo Getsemanėje ir ant kryžiaus. Po prisikėlimo Jis pakartojo tai žmonėms Mormono Knygoje ir dar kartą šio evangelijos laikotarpio pradžioje. Galią iš Dievo Jis gavo todėl, kad Jam buvo iš anksto skirta ją gauti, ir buvo galima pasitikėti, kad tą galią Jis naudos taip, kaip ją naudotų pats Dangiškasis Tėvas.

Prisiminkime Mormono Knygos pranašą Nefį, Helamano sūnų. Kai Nefiui buvo perduodama užantspaudavimo galia, Jėzus Kristus jam pasakė: „Aš palaiminsiu tave amžinai […], netgi kad viskas bus padaryta […] pagal tavo žodį.“ Šią visa apimančią galią Kristus patikėjo Nefiui todėl, kad Nefis buvo pašauktas būti pranašu ir užtikrintai bei be baimės vykdė Dievo valią. Jis vykdė Dievo planą, o ne savo. Jis neprašė ir nenorėjo prašyti „to, kas prieštarauja [Dievo] valiai“. Prieigą prie Gelbėtojo galios jis gavo todėl, kad buvo galima pasitikėti, jog tą galią jis naudos taip, kaip ją naudotų pats Jėzus Kristus.

Net kai siekiame sustiprinti Dievo galią savo gyvenime, ji išlieka Jo galia. Sandoros galia, kuria naudojamės, glūdi ne mumyse. Kaip „kokį nors palaiminimą iš Dievo [gauname] dėl paklusnumo tam įstatymui, kuriuo jis pagrįstas“, taip ir Dievo galia įgyjama „pagal teisumo principus“. Dievo galios negalima naudoti savanaudiškiems tikslams ar kam nors valdyti. Bandymas naudotis Jo galia „bent kiek neteisiai“ sukels Jo galios „atsitraukimą“, ir esame įspėjami, kad „tai atneš [mūsų] pasmerkimą“. Tie, kurie nepasitiki Dievu, yra nepastovūs savo mokinystėje, užkietina savo širdis arba trypia po kojomis Izraelio Šventąjį, negali įgyti Jo galios. Taigi, norėdami stiprinti Dievo galią savo gyvenime, privalome stengtis būti teisūs, stengtis daryti tai, kas teisinga, ir elgtis pagal Jo valią.

Sudarydamos su Dievu įvairias sandoras ir jų besilaikydamos artėjate prie Jo, jos jus keičia ir atveria jums didesnę prieigą prie Jo galios. Sandorų besilaikančios moterys yra „išsklaidyt[os] ant viso žemės veido“ ir yra „ginkluot[os] teisumu ir Dievo galia su didele šlove“. Kad ir kur būtumėte, ši galia skirta jums. Ji padeda įgyti daugiau laimės, ramybės ir atilsio. Ji padeda įgyti daugiau žinių, tapti tvirtesne teisumo sekėja ir teisėta paveldėtoja Dievo karalystėje. Įgyjate galią atsispirti pagundai ir atgailauti suklupus. Taip pat įgyjate stiprinančios galios, kad galėtumėte geriau atlaikyti išbandymus ir širdgėlą.

Norėčiau pasidalyti asmeniniu pavyzdžiu, kaip šventyklos sandoros mano žmonai Rūtai ir man suteikė daugiau ramybės ir užtikrintumo. Praėjus keleriems metams po mūsų vedybų, Rūta sunkiai susirgo kiaušidžių vėžiu. Jai prireikė dviejų operacijų ir chemoterapijos. Mūsų vienintelis vaikas, 16 mėnesių Ešlė, kuri buvo labai prisirišusi prie mamos, tapo neįprastai irzli ir pikta. Ji nenorėjo valgyti mano paruošto maisto, todėl mes „susiderėjome“ ir galiausiai aš ją pamaitinau ledais ir gaiviaisiais gėrimais.

Man tebuvo 28-eri ir nežinojau, kaip aš ir Ešlė išgyvensime be Rūtos. Svajonės apie didesnę šeimą žlugo, bet tai mažiausiai rūpėjo. Per pirmąjį Rūtos paguldymą į ligoninę jaučiausi sugniuždytas ir man buvo sunku melstis. Atrodė, kad mano maldos nepasiekia dangaus.

Tą vakarą, kai Rūta grįžo namo po pirmosios operacijos, mes, kaip įprastai, ruošėmės melstis prieš miegą. Kadangi buvau bailys, paprašiau Rūtos pasimelsti. Niekada nepamiršiu pirmųjų jos maldos žodžių. Ji tarė: „Dangiškasis Tėve, dėkojame Tau už kunigystės galią, kuri leidžia mums, kad ir kas nutiktų, amžinai būti kartu.“

Sulig jos žodžiais plačiai prasivėrė barjeras, kurį įsivaizdavau esant tarp Dievo ir manęs. Kai Rūtos malda pakilo į dangų, doktrina apie amžinąsias šeimas iš mano galvos persikėlė į širdį. Nuogąstavimai dėl ateities sumažėjo, nes buvome sudarę šventyklos sandoras ir užantspauduoti Viešpaties namuose. Dievo galia nuramino mūsų širdis. Po trisdešimt šešerių metų prezidentas Nelsonas ištarė žodžius, kurie man labai svarbūs. Jis mokė: „Kai sieksite Viešpaties Jėzaus Kristaus galios savo gyvenime taip karštai, kaip skęstantis žmogus stengiasi įkvėpti oro, jūs jos gausite.“ Rūta taip ir meldėsi. Ir ta galia atėjo.

Panašiai Dievas padės jums suprasti šventyklinio apdovanojimo galią ir ramybę.

Apdovanojimo galia padės sveikti, kai susižeidžiate, palūžtate ar pasijusite sugniuždytos. Galite šauktis dangaus galių, kad gautumėte asmeninį apreiškimą ir suprastumėte Kristaus doktriną. Dievo galia padės jums saugoti, ginti ir stiprinti kitus. Kartu su prezidentu Nelsonu liudiju, kad „[Jėzus Kristus] gali suteikti [jums] reikalingos galios, ir jei ja naudositės savo gyvenime, džiaugsis ir Gelbėtojas, ir [jūs]“.

Taip, seserys, jūs darote kažką nepaprasto ir galite patirti kažką nepaprasto. Dėkoju jums už jūsų tikėjimą, už jūsų stiprybę, už jūsų gebėjimą vadovauti, už jūsų išmintį, už jūsų norą ir gebėjimą sudaryti sandoras su Dievu ir jų laikytis. Jūs nešate palaiminimus sau, savo šeimoms, Bažnyčiai, bendruomenėms ir pasauliui. Jūsų gyvenime yra Dievo galia, padedanti jums būti geroms ir daryti gera. Jis pasitiki jumis. Jo Bažnyčia pasitiki jumis. Telaimina jus Dievas jūsų tolesnėje mokinystėje.

Dievas yra gyvas. Jėzus yra Kristus, jūsų ir mano Gelbėtojas. Jis yra jūsų geras, išmintingas dangiškasis draugas. Jis atkūrė savo Bažnyčią žemėje. Aš tai žinau. Jėzaus Kristaus vardu, amen.