Biblioteka
Dalyvavimas šventyklos ir giminės istorijos darbe

„Dalyvavimas šventyklos ir giminės istorijos darbe“, Temos ir klausimai (2023)

Vaikinai ir merginos vaikščioja prie šventyklos

Evangelijos studijavimo vadovas

Dalyvavimas šventyklos ir giminės istorijos darbe

Esminė Dievo plano dalis

Įsivaizduokite nuostabų medį, kurio šaknys įsišaknijusios giliai žemėje, o šakos tiesiasi įvairiomis kryptimis. Šios šaknys ir šakos kartu padeda medžiui augti ir išlikti stipriam metai iš metų.

Kaip medis, mūsų šeimos yra sujungtos šaknimis ir šakomis – arba protėviais ir palikuonimis. Ir vieni, ir kiti svarbūs padedant mūsų šeimoms klestėti. Sužinoję apie savo protėvius, galime būti sustiprinti. O kai už savo protėvius atliekame šventyklos darbą, jie gali priimti svarbias išgelbėjimo apeigas ir sandoras. Drauge padedame vieni kitiems augti ir klestėti – ne tik savo pačių šeimose, bet ir kaip amžinos Dievo šeimos nariai.

Kas yra šventyklos ir giminės istorijos darbas?

Šventyklos ir giminės istorijos darbas yra „esminė išgelbėjimo ir išaukštinimo darbo dalis“. Bažnyčios nariai turi privilegiją ir atsakomybę dalyvauti svarbiame darbe ieškant savo protėvių vardų ir po to atliekant išgelbėjimo apeigas už juos šventyklose. Mirusieji gali pasirinkti priimti šias apeigas dvasių pasaulyje. Per šventyklos darbą šeimos sujungiamos ir užantspauduojamos amžinybei. Dievas kviečia visus savo vaikus gauti šias palaimas ir grįžti gyventi su Juo.

Temos apžvalga: Giminės istorija

Susiję evangelijos studijavimo vadovai: Šeima, Šventyklos, Vikarinės apeigos už mirusiuosius, Sandoros ir apeigos

1 skyrius

Giminės istorijos darbas sujungia mus su mūsų protėviais ir artimaisiais

Tailando Bankoko šventykla

Kai sužinome, surenkame ir išsaugome informaciją apie savo protėvius, galime jausti didesnį ryšį su tais, kurie išėjo prieš mus. Prezidentas Raselas M. Nelsonas mokė: „Kai mūsų širdys atsigręžia į mūsų protėvius, kažkas mumyse pasikeičia. Jaučiamės dalimi šio to didesnio už save.“ Giminės istorijos darbas taip pat gali sustiprinti mūsų dabartinius šeimos santykius. Istorijų apie protėvius pasakojimas šeimos nariams gali padėti mums suartėti tarpusavyje ir geriau suprasti, kas esame ir iš kur atėjome.

Apmąstymams

  • Visuotinės konferencijos kalboje „Šaknys ir šakos“ vyresnysis Kventinas L. Kukas paragino šeimas rinktis drauge, kad sužinotų apie savo šeimos narių gyvenimą. Šie susirinkimai gali apimti dalijimąsi šeimos istorijomis, pasakojimais, nuotraukomis ar branginamais tėvų ar senelių daiktais. Šeimos nariai, kuriems paprasta naudotis technologijomis, įskaitant jaunimą, galėtų įkelti informaciją ir nuotraukas į savo Giminės medį. Pagalvokite, ar nevertėtų tokio susibūrimo surengti kartu su savo šeima. Kokių įgūdžių, kurie galėtų jums padėti sužinoti apie jūsų bendrą giminės istoriją, turi kiekvienas asmuo? Apmąstykite, kaip bendras giminės istorijos tyrinėjimas galėtų padėti sujungti kartas ir sustiprinti ryšius su artimaisiais. Tada pradėkite paprastai planuoti savo šeimos susibūrimą. Šiame procese į pagalbą taip pat galėtumėte pasikviesti šeimos narius.

  • Raštuose gausu giminės istorijų pavyzdžių. Perskaitykite Etero 1 skyrių, kad rastumėte pavyzdį iš Mormono Knygos. Kuo pranašo Moronio sudaryta Etero raštų santrauka panaši į giminės istorijos tyrinėjimą? Kokias tiesas sužinome iš šio skyriaus dėl to, kad jis parašytas ir išsaugotas? (žr. Etero 1:35–37, 40–43). Apmąstykite, kaip jus palaimino Raštuose užrašytos „giminės istorijos“. Kokią naudą jūsų ir jūsų protėvių istorijos gali duoti būsimoms kartoms?

Mokymosi kartu su kitais veiklos

  • Kai galvojate apie giminės istoriją, galbūt pirmiausia jūsų mintys nukrypsta į paiešką ir istorinius užrašus. Tačiau giminės istorija taip pat apima žinias apie gyvus šeimos narius ir ryšių su protėviais ieškojimą. Kartu peržiūrėkite vyresniojo Gerito V. Gongo kalbą „Kiekvienas turime istoriją“, o tada surenkite projektą, kurio metu daugiau sužinosite apie save, savo šeimos narius ar protėvius. Galėtumėte nupiešti ar nutapyti medį su šaknimis ir šakomis, kuriame būtų užrašyti jūsų protėvių vardai, arba pagaminti knygą, kurioje būtų aprašyta keletas istorijų apie juos. Tada aptarkite, kaip giminės istorijos vedimas susieja jus su jūsų šeima, įskaitant tuos, kurie išėjo prieš jus.

  • Vyresnysis Kventinas L. Kukas mokė: „Kai išsiaiškiname, su kokiais išbandymais bei sunkumais buvo susidūrę mūsų protėviai, išauga mūsų meilė ir pagarba jiems.“ Galėtumėte sužinoti apie vieną iš savo protėvių ir jo ar jos patirtus išbandymus, o tada tą istoriją papasakoti visai grupei. Taip pat galėtumėte parodyti nuotrauką arba atsinešti daiktą, kuris vaizduotų ar primintų jūsų protėvį. Aptarkite, kokį įspūdį šios istorijos jums padarė ir kaip padėjo įvertinti tai, iš kur kilote.

Sužinokite daugiau

2 skyrius

Turime pareigą dalyvauti šventyklos ir giminės istorijos darbe, kad padėtume Dievo vaikams gauti amžinąjį gyvenimą

šeima pildo savo giminės istoriją

Dievas nori, kad visi Jo vaikai gautų amžinąjį gyvenimą, ir davė jiems gelbėjančias apeigas ir sandoras, kad padėtų sugrįžti pas Jį. Šios apeigos ir sandoros yra prieinamos šventykloje, arba Viešpaties namuose.

Daugelis mirusiųjų neturėjo galimybės sužinoti apie Jėzų Kristų arba priimti gelbstinčių Jo evangelijos apeigų mirtingajame gyvenime. Dvasių pasaulyje jie laukia, kada esantieji žemėje atliks šventyklos darbą už juos. Tarp laukiančiųjų, kol bus atliktas šis darbas, gali būti ir mūsų mirę giminės nariai. Atradę tų protėvių vardus, galime atlikti apeigas už juos šventyklose. Dvasių pasaulyje mirusysis gali pasirinkti priimti Jėzaus Kristaus evangeliją bei šias apeigas ir gauti išgelbėjimą bei išaukštinimą, ir būti amžinai sujungtas su savo šeima.

Apmąstymams

  • Apsvarstykite, kaip apeigos už mirusiuosius gali padėti jums pajusti glaudesnį ryšį su dangumi. Tada perskaitykite dvi istorijas iš vyresniojo Gerito V. Gongo kalbos „Amžinai ir laimingai“ apie Bažnyčios narius, kurie dalyvaudami šventyklos ir giminės istorijos darbe patyrė neįprastai tiesioginių dvasinių išgyvenimų. Apmąstykite, kaip jūsų dalyvavimas šventyklos ir giminės istorijos darbe į jūsų gyvenimą galėtų atnešti ramybę, viltį, išgijimą ir padėti daugiau sužinoti apie Jėzaus Kristaus Apmokėjimą.

  • Kalboje „Dievo šeimos surinkimas“ prezidentas Henris B. Airingas paliudijo, kad Dievo vaikų širdys atgręžiamos į jų tėvus (žr. Malachijo 4:5–6; 3 Nefio 25:5–6; Džozefo Smito – Istorijos 1:39). Jis sakė: „Daugelis jūsų protėvių negavo [gelbstinčių] apeigų, bet Dievo apvaizdos dėka jas gavote jūs. Ir Dievas žinojo, kad su meile pajusite trauką protėviams ir kad turėsite techninių priemonių juos surasti. Jis taip pat žinojo, kad gyvensite tokiu metu, kai galimybių pasiekti šventas šventyklas, kuriose bus galima atlikti apeigas, bus daugiau nei kada nors buvo istorijoje. Ir Jis taip pat žinojo, kad gali patikėti jums atlikti šį darbą už jūsų protėvius.“

    Kaip Dievo pasitikėjimas stiprina jūsų troškimą padėti savo protėviams gauti šventyklos palaiminimus iš Jo? Kaip Jo įžvalgumas sustiprina jūsų liudijimą apie tai, kad Jis turi planą savo amžinajai šeimai? Apmąstykite, kaip galėtumėte sąmoningiau prisidėti prie Dievo darbo, o tada veikti pagal gautus dvasinius pojūčius.

Mokymosi kartu su kitais veiklos

  • 1840 m. rugpjūčio 15 d. vykusiose laidotuvėse Džozefas Smitas mokė, kad vyrai ir moterys gali krikštytis už mirusiuosius. Ši žinia taip nudžiugino šventuosius, kad jie „beveik iš karto ėmė krikštytis už mirusius artimuosius upėse ir upeliuose netoli Navū“. Galbūt vertėtų drauge perskaityti „Letters on Baptism for the Dead“ (liet. „Laiškai apie krikštą už mirusiuosius“), kad daugiau sužinotumėte apie tai, kada buvo duota krikšto už mirusiuosius doktrina. Tada aptarkite, kodėl gyviesiems ir mirusiesiems reikia vieniems kitų. Ką reiškia, kad „mes be jų negalime būti padaryti tobuli; nė jie be mūsų negali būti padaryti tobuli“? (Doktrinos ir Sandorų 128:18). Kaip šventyklos ir giminės istorijos darbas ruošia gyvuosius ir mirusiuosius amžinajam gyvenimui? Taip pat galėtumėte pasižiūrėti vaizdo įrašą „What Are Baptisms for the Dead?“ (liet. „Kas yra krikštai už mirusiuosius?“) ir aptarti, kaip dalyvavimas šventyklos ir giminės istorijos darbe jums gali suteikti tokį pat džiaugsmą, kokį jautė pirmieji šventieji.

  • Vyresnysis Deilas G. Renlandas mokė: „Kaip Bažnyčios nariai, mes turime dieviškai paskirtą pareigą surasti savo protėvius ir rinkti giminės istoriją. […] Iš nuostabos užgniaužia kvapą, kai pagalvoji, kad per giminės istorijos ir šventyklos darbą galime padėti išpirkti mirusiuosius.“ Drauge peržvelkite šią kalbą, o tada kartu su grupe užsibrėžkite tikslą, susijusį su šventyklos ir giminės istorijos darbu. Pavyzdžiui, kiekvienas iš jūsų galėtumėte nuspręsti atsinešti giminės nario vardą į šventyklą ir už tą protėvį atlikti apeigas. Arba galite dalyvauti indeksavimo programoje svetainėje „FamilySearch“, kad padėtumėte kitiems rasti protėvių vardus. Kaip žinojimas, kad mirusiųjų išpirkimas yra Dievo paskirta atsakomybė, stiprina jūsų troškimą dirbti šventyklos ir giminės istorijos darbą? Kaip jautėtės vedami Dvasios šiame darbe? Aptarkite turimą patirtį vieni su kitais ir papasakokite, kokių palaimų gavote vykdydami šią svarbią pareigą.

Sužinokite daugiau