“35. Pasin bilong Lukautim na Yusim ol Mitinghaus,” Ol Seleksen i kam long Jeneral Hanbuk (2023).
“35. Lukautim na Yusim ol Haus bilong bung,” Ol Seleksen i kam long Jeneral Hanbuk
35.
Pasin bilong Lukautim na Yusim ol Mitinghaus
35.1
As Tingting
Sios save givim ol Mitinghaus so olgeta husat bai go insait iken:
-
Mekim na riniwim ol kavanen thru long ol sekred odinens (lukim Doctrine and Covenants 20:75; 59:9–12).
-
Bung wantaim, (lukim 3 Nephi 18:22-23).
-
Lotu na beten wantaim (lukim Mosiah 18:25; Moroni 6:9).
-
Lainim na minista long wanpela narapela (lukim Moroni 6:4–5).
-
Tek pat long ol narapela yus we tok orait i stap insait long dispela sapta.
35.2
Ol Wok na Wok bilong Mekim
35.2.2.
Sios Fasiliti Meneja
Sios i kisim wanpela wok man olsem fasiliti bos long halivim ol stek stretim ol sios haus bung. Dispela man o meri save kisim ol lain long stretim ol bikpela bagarap, mekim gutpela klining, na lukluk long gutpela bilong ol sios haus bung.
Sapos ol nidim, bos man bilong fasilitis bai givim instraksen long stek na wod maus man long hao long klinim ol sios haus bung na mekim ol narapela wok bilong ples. Dispela man o meri bai givim instraksens, materiols, na ol samting long wok.
Dispela man o meri bai lukluk long ol repots long ol samting ol baim na stretim sios haus bung na sampela samting insait long sios wantaim bisop na wok lain bilong em.
35.2.7.
Bisoprik
Bisoprik (o wod bilding maus man) tisim ol membas long olsem wanem long yusim, lukautim, na putim was long sios haus bung. Bisoprik tu givim ki go long ol wod lidas.
Ol i bai luksave na putim was taim wanpela ektiviti kamap insait long sios haus bung na long sios graun na rimaindim ol lain long seifti (lukim 20.7).
Ol i toktok gut wantaim sios fasiliti bos man long stretim na oparesen long ol nids bilong ol sios haus bung. Ol i ken lukim ol ripots bilong ol ekspens long stretim na oparesen wantaim fasiliti bos man.
35.2.9.
Wod Bilding Mausman
Bisop na wok lain bilong em ol bai skelim sapos ol bai laik long kolim wod bilding maus man. Sapos ol laik givim dispela kolin go long wanpela, em bisop na wok lain bilong em ol bai kolim wanpela bikpela man o meri husait ol i memba. Sapos ol ino kolim wanpela wod bilding maus man, bisop bai givim dispela wok go long wanpela kaunsela bilong em, wod klak o asisten wod klak, o ekseketiv sekretari.
Wod bilding mausman bai oganaisim ol membas na voluntias long klinim na lukautim bilding.
35.3
Givim ol Long ol Mitinghaus
Igat ol kainkain sais bilong ol sios haus bung na em ol bihainim kondisen na nid bilong ples. Wanpela mitinghaus bai Sios i mekim o baim spes, haus bilong memba, wanpela ples skul o komuniti senta, hap ol i rentim o narapela hap ol givim tok orait long sios bai yusim.
Eria na ol lokol lidas wok strong long yusim olgeta mitinghaus istap na tingting gut pastaim yu laikim moa spes.
35.4
Meinteinim ol Mitinghaus
35.4.1.
Klinim na Meinteinim ol Mitinghaus
Lokol lidas na membas, na tu ol yut, i gat wok long halivim long kipim haus bung klin na stap long gutpela kondisen.
Ol taim bilong klinim haus bung i mas noken mekim membas tingting planti na wari nambaut. Olsem eksampel, sapos membas bai hat long go na klinim bilding long taim ol i putim ol long klin ap, em ol ken klinim bilding taim ol go stap long hap.
35.4.2.
Salim askim lo Stretim ol Buruk
Ol membas bilong wod na stek kaunsil ol i ken ripot long ol nid long stretim samting i buruk o bagarap long bilding. Dispela ken kamap taim yu yusim dispela Facility Issue Reporting (FIR) tul.
35.4.5.
Ol Seifti na Sekuriti
Lidas na membas mas:
-
Kipim klia ol hap long wokabaut, steps, hap long go autsaid, na yutility rum i klia na hap em mas seif long go insait na kam autsaid.
-
Noken yusim o storim poisen samting o marasin we bai ken kirapim paia insait long bilding
-
Mekim wanpela plen na bihainim long lokim hap bihain long yusim bilding.
-
Banisim na lukautim gut ol samting Sios-ounim nogut ol bai stilim.
-
Lainim long pasim ol yutilitis kain olsem wara, pawa, na gas o fiul.
Sapos ol nidim, fasiliti bos man bai ken givim map sowim hap long paia ekstinguisa, hap long marasin, na mein hap long pasim ol yutilitis. Planti moa toksave long seifti em i stap long “Sekuriti na Wei bilong Lokap” insait “Lukautim gut Haus bilong bung” (Gaid bilong Fasiliti bilong Haus bung). Lukim tu 20.7.
35.5
Polisi bilong Yusim ol Sios Mitinghaus
35.5.1.
Ol As Tingting na Ol Samting Bilong Yusim Ol Miting Haus Bilong Sios
Olgeta yus bilong ol mitinghaus bilong Sios i mas inapim ol dispela bikpela samting:
-
Stap stret wantaim doktrin, polisi, na pasin bilong Sios, na tu, pasin holi na as tingting bilong ol mitinghaus bilong Sios.
-
Stap insait long mak bilong lo.
-
Yu mas bihainim tok bilong Sios long noken baim takis sapos i stret.
-
Mekim ol stretpela samting long abrusim, daunim, na menesim ol hevi bilong sefti, wantaim ol stia tok na polisi bilong Sios long lukautim ol pikinini na ol yangpela (lukim 12.5.1 na 20.7.1)
-
Bihainim ol narapela kondisen na limitesen we stek presiden o bisop i givim.
35.5.2.
Sios Yusim ol Mitinghaus
Ol miting, program, na wok bilong sios i gat namba wan ples antap long ol narapela wok bilong mitinghaus sapos i gat kles.
Ol wod na stek i ken givim tu ol narapela Sios program we i helpim ol memba na komiuniti. Em ol samting olsem:
35.5.3
Memba Yusim ol Mitinghaus—Bilong Yu yet na Famili
Ol memba i ken askim long yusim wanpela mitinghaus insait long stek bilong ol long ol wok bilong ol yet o famili. Long kisim tok orait, ol i save toktok wantaim wanpela memba bilong bisoprik bilong wanpela wod we i save bung insait long dispela mitinghaus (o wanpela em i makim). Ol dispela kondisen i stap:
-
Wanpela risponsibol adalt memba bilong wanpela wod husait i save bung insait long mitinghaus i mas lukautim dispela yusim.
-
Ol yusa i gat ful risponsibiliti long ol bagarap i kamap long ol fasiliti o bagarap o asua i kamap long dispela kain yusim.
-
Ol yusa i mas klinim na stretim ol fasiliti olsem bipo ol i bin yusim.
-
Ol yusa i mas bihainim ol toksave na askim bilong ol lida bilong ples, na tu ol askim bilong ol lida long was long yusim.
-
Ol lida bilong sios i ken askim wanpela man o grup long noken yusim dispela hap graun sapos ol i no bihainim ol gaidlain.
-
Long ol ektiviti we ol i tok orait long en, ol lida bilong wod na stek i mas stretim rot bilong go insait long mitinghaus. Ol ki bilong bilding i mas go long ol memba bilong wod o stek tasol.
Lukim 38.3.4 long yusim ol mitinghaus long ol weding na ol weding risepsen.
Lukim 29.5 long yusim ol mitinghaus long mekim ol fineral na ol narapela sevis bilong ol daiman.
35.5.4.
Yusim bilong ol Sios Mitinghaus bai Nonprofit Ogenaisesen o ol narapela grup o wanwan manmeri
Lidasip long eria i ken larim ol nonprofit ogenaisesen, komiuniti na ol narapela grup (olsem ol spots tim), o ol wanwan manmeri we ol i no stori long en insait long 35.5.3 long yusim ol mitinghaus bilong Sios long mekim ol gutpela ektiviti o sevis. Ol kondisen we i stap insait long 35.5.3 i aplai.
Long kisim tok orait bilong ol lidasip long eria long dispela kain yus, stek presiden i save toktok wantaim menesa bilong ol fasiliti.
35.5.5
Imegensi
Ol i ken yusim ol mitinghaus bilong sios long mekim impoten sevis long komiuniti long taim bilong imejensi. Olsem, wanpela stek presiden i ken larim ol mitinghaus insait long stek bilong em long ol disasta-rilif ejensi na ol narapela long ol wok i go wantaim (lukim 35.5.4).
35.5.6
Ol samting we i no inap long yusim long mitinghaus
35.5.6.1
Komesol Yus
Propeti blong sios em ol bai no inap long yusim olsem komesol pepos. Kain ol yus we i no save go wantaim as tingting bilong Sios propati. Em bai no go orait wantaim lokol na nesinol lo i we bai givim orait long takis bilong ol Sios propati.
35.5.6.3
Ol Politiks Wok
Sios i no wansait long wok politik. Ol propati bilong sios i no ken yusim long mekim wok politik o edvokesen. Ol wok we i tambu em ol miting bilong politiks na yusim bilong ol politikel kempen na ol edvokesi grup.
Tasol, yusim ol propeti bilong rejistaim vota o vot i ken stap olsem wanpela eksepsen (lukim 38.8.30). Stek presiden i ken kisim dispela kain eksepsen long rot bilong menesa bilong ol fasiliti (lukim 35.5.4).