„Verta įsidėmėti. „Jėzus sukvies Izraelio vaikus“, „Ateik ir sek paskui mane“ – namams ir bažnyčiai. Senasis Testamentas, 2026 (2026)
„Verta įsidėmėti. „Jėzus sukvies Izraelio vaikus“, „Ateik ir sek paskui mane“. Senasis Testamentas, 2026
Verta įsidėmėti
„Jėzus sukvies Izraelio vaikus“
Sinajaus dykumoje Mozė surinko izraelitus kalno papėdėje. Ten Viešpats paskelbė norįs šią neseniai išlaisvintų vergų grupę paversti galinga tauta. Jis kalbėjo: „Jūs būsite man kunigų karalystė ir šventa tauta“ (Išėjimo 19:6). Jis pažadėjo, kad jie tarps ir klestės, net kai bus apsupti daug didesnių ir galingesnių priešų.
Visa tai nutiks ne todėl, kad izraelitai buvo gausūs, stiprūs ar sumanūs. Viešpats jiems paaiškino, kad taip bus, jei jie „paklu[s] [Jo] balsui ir laikysi[s] [Jo] sandoros“ (Išėjimo 19:5). Galingais juos padarys Dievo, o ne jų galia.
Vis dėlto izraelitai ne visada pakluso Dievo balsui ir, laikui bėgant, liovėsi laikytis Jo sandoros. Daugelis garbino svetimus dievus ir perėmė juos supančių kultūrų papročius. Jie atmetė tai, kas juos darė išskirtine tauta, – savo sandorinius ryšius su Viešpačiu. Be juos saugojusios Dievo galios, niekas negalėjo sustabdyti jų priešų.
Išsklaidymas
Maždaug tarp 735 ir 720 m. pr. Kr. gim. asirai kelis kartus įsiveržė į Šiaurinę Izraelio karalystę, kurioje gyveno dešimt iš dvylikos genčių, ir tūkstančius izraelitų išsivedė nelaisvėn į įvairias Asirijos imperijos dalis. Iš dalies šie izraelitai „prapuolusiomis gentimis“ tapo dėl to, kad buvo atskirti nuo tėvynės ir išsklaidyti tarp kitų tautų. Tačiau prapuolę jie buvo ir kita prasme: laikui bėgant jie prarado savo, kaip Dievo sandoros žmonių, tapatumo jausmą.
Galiausiai daugelis žmonių pietinėje Judo karalystėje taip pat nusigręžė nuo Viešpaties. Asirai užpuolė ir užkariavo didžiąją tos karalystės dalį; stebuklingai išsaugota buvo tik Jeruzalė. Vėliau, tarp 597 ir 580 m. pr. Kr. gim., babiloniečiai sunaikino Jeruzalę, taip pat ir šventyklą, ir išsivedė į nelaisvę daug žmonių. Maždaug po 70 metų Judo likučiui buvo leista sugrįžti į Jeruzalę ir atstatyti šventyklą. Tačiau daugelis pasiliko Babilonėje.
Nebuzaradanas sunaikina Jeruzalę, aut. Viljamas Brasis Houlas, © Providence Collection. Licencijuota goodsalt.com
Laikui bėgant, visų genčių izraelitai buvo „išblašk[yti] […] po visas tautas, kurių jie nepažino“ (Zacharijo 7:14). Kai kuriuos Viešpats išvedė į kitas šalis. Kiti paliko Izraelį, kad išvengtų nelaisvės arba dėl politinių ar ekonominių priežasčių.
Visus šiuos įvykius vadiname Izraelio išsklaidymu. Apie šį išsklaidymą svarbu žinoti dėl kelių priežasčių. Viena vertus, tai yra pagrindinė Senojo Testamento tema: daugelis Senojo Testamento pranašų matė dvasinį nuosmukį, kuris vedė prie išsklaidymo. Jie tai numatė ir apie tai perspėjo. Kai kurie iš jų net išgyveno tai. Tai naudinga atminti skaitant Izaijo, Jeremijo, Amoso ir daugelio vėlesnių Senojo Testamento pranašų knygas. Jei prisiminsite šį kontekstą, tai skaitydami jų pranašystes apie Asiriją ir Babilonę, stabmeldystę ir nelaisvę, sunaikinimą ir atstatymą, žinosite, apie ką jie kalba.
Suprasdami Izraelio išsklaidymą galėsite geriau suprasti ir Mormono Knygą, nes Mormono Knyga yra išsklaidytos Izraelio šakos metraštis. Šis metraštis prasideda maždaug 600 m. pr. Kr. gim., kai, prieš pat užpuolant babiloniečiams, Lehio šeima pabėgo iš Jeruzalės. Lehis buvo vienas iš pranašų, pranašavusių apie Izraelio išsklaidymą. Jo šeima tą pranašystę padėjo išpildyti: savąją Izraelio šaką pasodino kitoje pasaulio pusėje, Amerikoje.
Surinkimas
Tačiau Izraelio išsklaidymas yra tik pusė istorijos. Viešpats nepamiršta savosios tautos ir jos neapleidžia, net jei ji buvo apleidusi Jį. Daugelį pranašysčių, kad Dievas išsklaidys Izraelį, lydėjo daug pažadų, kad Jis vieną dieną juos surinks.
Ta diena yra dabar – mūsų laikai. Tas surinkimas jau prasidėjo. 1836 m., praėjus tūkstančiams metų po to, kai Mozė surinko Izraelio vaikus Sinajaus kalno papėdėje, jis pasirodė Kertlando šventykloje, kad Džozefui Smitui įteiktų „raktus surinkti Izraelį iš keturių žemės dalių“ (Doktrinos ir Sandorų 110:11). Dabar, vadovaujant šiuos raktus turintiems žmonėms, Izraelio gentys renkamos iš visų šalių, į kurias gali nuvykti Viešpaties tarnai.
Mozė, Elijas ir Elija pasirodo Kertlando šventykloje, aut. Garis E. Smitas
Prezidentas Raselas M. Nelsonas yra pasakęs, kad šis surinkimas „yra pats svarbiausias dalykas, šiandien vykstantis žemėje. Niekas kitas neprilygsta jam nei didingumu, nei svarba, nei šlove. Ir jei pasirinksite, jei norėsite, galėsite būti jo svarbia dalimi.“
Kaip galime padėti? Ką reiškia surinkti Izraelį? Ar tai reiškia sugrąžinti dvylika genčių į jų kadaise apgyventą žemę? Tiesą sakant, tai reiškia kai ką daug didingesnio ir amžinesnio. Prezidentas Nelsonas paaiškino:
„Kalbėdami apie surinkimą, mes tiesiog pasakome tokią pagrindinę tiesą: kiekvienas mūsų Dangiškojo Tėvo vaikas abiejose uždangos pusėse turi išgirsti sugrąžintosios Jėzaus Kristaus evangelijos žinią. […]
Kai darysite ką nors, kas padės kam nors bet kurioje uždangos pusėje sudaryti sandoras su Dievu ir priimti būtinas krikšto ir šventyklos apeigas, padėsite surinkti Izraelį. Tai taip paprasta.“
Izraelis, pasak Izaijo, bus surenkamas „kaip grūdai“ (Izaijo 27:12) arba, kaip išpranašavo Jeremijas, „po vieną iš miesto ir po du iš giminės“ (Jeremijo 3:14).
Surinkti Izraelį reiškia sugrąžinti Dievo vaikus pas Jį. Tai reiškia atnaujinti jų sandorinį ryšį su Juo. Tai reiškia atkurti „šventą tautą“, kurią Jis taip seniai pasiūlė įkurti (Išėjimo 19:6).
Sugrįžkite namo
Jūs, kaip žmogus, sudaręs sandorą su Dievu, esate Izraelio namų dalis. Jūs esate surinkti, ir esate surinkėjai. Ši šimtmečiais besitęsianti epinė istorija apie sandoros žmones jau beveik pasiekė kulminaciją, o jūs esate pagrindinis veikėjas. Dabar yra tas metas, kai „Jėzus sukvies Izraelio vaikus“.
Surinkėjų žinia yra tokia: sugrįžkite namo į sandorą. Sugrįžkite namo į Sionę. Sugrįžkite namo pas Jėzų Kristų, Izraelio Šventąjį, ir Jis parves jus namo pas Dievą, jūsų Tėvą.