Doktrinos ir Sandorų 89–92

Kai vyresnieji Pranašų mokykloje pirmą kartą išgirdo Džozefo Smito skaitomą Išminties žodį, jie iš karto „savo pypkes ir kramtomąjį tabaką sumetė į židinį“ (Šventieji, 1:168). Jie norėjo parodyti savo norą paklusti Viešpačiui. Galbūt iš savo gyvenimo jau esate „išmetę“ tuos dalykus, dėl kurių įspėja Išminties žodis, tačiau ko dar galėtumėte pasimokyti iš šio apreiškimo? Apmąstykite šias idėjas:

• Pagalvokite apie šį apreiškimą kaip „principą su pažadu“ (3 eilutė) – ilgalaikes tiesas, padedančias priimant sprendimus. Kurie principai galėtų jums padėti priimant sprendimus? Kokių palaiminimų Viešpats žada? (žr. 18–21 eilutes). Kaip Jis įvykdė tuos pažadus jūsų gyvenime?

• Kokių su Išminties žodžiu susijusių „piktenybių ir kėslų […] suokalbininkų širdyse“ (4 eil.) esate matę? Ką dar, be šio apreiškimo, Viešpats davė, kad padėtų jums išvengti šių blogybių ar jas įveikti?

• Ko šis apreiškimas jus moko apie Viešpatį? Kaip Išminties žodis yra susijęs su Doktrinos ir Sandorų 29:34–35?

• Ką jaučiatės raginami padaryti, kad geriau pasirūpintumėte savo protu ir kūnu?

Galbūt jau turėjote progų paaiškinti kitiems, kodėl gyvenate pagal Išminties žodį, ir ateityje turėsite daugiau tokių galimybių. Pagalvokite, kaip galėtumėte pasinaudoti šiomis galimybėmis liudyti apie Gelbėtoją, mūsų kūno šventumą ir kitas dvasines tiesas. Idėjų ieškokite knygelės Jaunimo stiprybės vardan. Pasirinkimų vadovas skyriuje „Jūsų kūnas šventas“, p. 22–29.

Taip pat žr. 1 Korintiečiams 6:19–20; Tomo S. Monsono kalbą „Principai ir pažadai“, 2016 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga; Temų ir klausimų skyrelį „Išminties žodis“, „Evangelijos biblioteka“; Revelations in Context skirsnį „The Word of Wisdom“, p. 183–191; „Addiction“, „Physical Health“, Life Help, „Gospel Library“.

4:40

90 skyriuje Viešpats duoda nurodymų dėl tų, ką mes dabar vadiname Pirmąja Prezidentūra – Džozefo Smito, Sidnio Rigdono ir Frederiko G. Viljamso tarnystės ir prezidentavimo (žr. 12 eil.). Ką iš 1–17 eilučių sužinome apie Pirmąją Prezidentūrą? Galite peržiūrėti naujausias Pirmosios Prezidentūros narių žinias. Ką jie daro „tvark[ydami] visus šios bažnyčios ir karalystės reikalus“? (16 eil.) Kaip jūs galite parodyti, kad jums tai nėra „menkaverči[ai] dalyk[ai]“ (5 eil.)?

Kalbėdami apie šių eilučių mokymus, galite sugiedoti arba perskaityti žodžius giesmės „O ateikite visi pas pranašą“ (Giesmės, 12). Kaip Pirmosios Prezidentūros tarnystė padėjo jums pažinti Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų?

Gal galėtumėte prisiminti kokių nors nutikimų, galinčių paliudyti apie Viešpaties pažadą Doktrinos ir Sandorų 90:24. Užrašykite tokius nutikimus ir pasidalykite jais su kuriuo nors šeimos nariu ar kitu artimu žmogumi – galbūt su tuo, kurį reikėtų nuraminti ar padrąsinti. Jeigu jūs vis dar laukiate kokių nors palaiminimų, pagalvokite, kaip galėtumėte ištikimai laukti, kol „viskas išeis jums į gera“.

Viena Džakis gimė 1787 m. birželio 10 d. Masačūsetso valstijoje. Ji buvo tikinti moteris, turinti didelių finansinių išteklių. Su misionieriais Viena pirmą kartą susitiko 1831 metais. Įgijusi liudijimą apie jų žinios tikrumą, ji iškeliavo susitikti su pranašu Kertlande, Ohajuje, kur ir buvo pakrikštyta.

Viena pakluso Viešpaties jai skirtam patarimui, užrašytam Doktrinos ir Sandorų 90:28–31. Jos pasišventimas Viešpačiui ir atnašos, kurias anksčiau ji paaukojo Kertlande, įvyko Bažnyčiai labai svarbiu metu, kai vadovai bandė nupirkti žemės Kertlando šventyklai statyti. Visą savo gyvenimą Viena „bu[vo] ištikima, ir … netinginia[vo]“, kol galiausiai ramiai įsikūrė (žr. 31 eil.) Solt Leiko slėnyje ir ten mirė sulaukusi 96 metų.

Mes visi susiduriame su žinutėmis, kuriose yra „daug dalykų […], kas yra tiesa“ ir „daug dalykų […], kas netiesa“ (Doktrinos ir Sandorų 91:1–2). Kokius patarimus radote 91 skyriuje, galinčius padėti įžvelgti tiesą gaunamuose pranešimuose? Kaip Dvasia padėjo jums atskirti tiesą nuo klaidos?

• Pristatydami 89 skyrių, galėtumėte su vaikais pažiūrėti į šventyklos paveikslą arba padainuoti dainelę apie fizinę sveikatą, pvz., „Viešpats davė man šventyklą“ (Vaikiškų dainelių knyga, p. 73), kad paaiškintumėte, jog mūsų kūnas yra mūsų dvasios šventykla. Padėkite vaikams judesiais parodyti, kaip jie gali rūpintis savo kūnu.

• Kad pasimokytumėte apie Viešpaties įsakymus Doktrinos ir Sandorų 89:10–17, jūs ir vaikai galite nupiešti arba apžiūrėti pavaizduotus gerus dalykus, kuriuos galime valgyti ar daryti, kad išlaikytume savo kūną sveiką (žr. paveikslėlį ir užduočių puslapį šio plano pabaigoje). Ko Viešpats perspėjo nevartoti? Kodėl Jis nori, kad rūpintumės savo kūnu?

• Vyresnysis Garis E. Styvensonas jaunimui patarė iš anksto suplanuoti, ką darys, kai bus gundomi vartoti alkoholį ar narkotines medžiagas. Jis mokė, kas įvyks iš anksto nusprendus jų nevartoti: „Suprasite, kad pagundos jums turi mažiau galios. Jūs jau nusprendėte, kaip reaguosite ir ką darysite. Jums nereikės susidūrus su pagunda kas kartą priiminėti sprendimo“ („Jūsų kunigystės taktikų rinkinys“, 2019 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga). Kartu perskaitę Doktrinos ir Sandorų 89:4 ir vyresniojo Styvensono teiginį, aptarkite su vaikais, kaip jie galėtų dabar nuspręsti – visam likusiam gyvenimui – gyventi pagal Išminties žodį. Galėtumėte padėti vaikams suvaidinti, ką jie pasakytų žmogui, net draugui, pasiūliusiam ką nors, kas prieštarauja Išminties žodžiui. Kaip Viešpats laimina mus, kai paklūstame Išminties žodžiui? (žr. 18–21 eilutes).

• Galite pažiūrėti į senovės pranašų nuotraukas arba padainuoti dainelę, pvz., „Pranašu seki“ (Vaikiškų dainelių knyga, p. 58–59). Kaip Dievas palaimino savo vaikus per pranašus? Kodėl turėtume klausyti Dievo pranašų (žr. Doktrinos ir Sandorų 90:5)? Tada jūs ir vaikai galėtumėte pažvelgti į dabartinio pranašo paveikslą ir pasidalyti kai kuriais dalykais, kurių per jį Viešpats mus mokė arba dėl kurių perspėjo. Kaip galime sekti pranašu?

• Kad padėtumėte vaikams suprasti, kodėl buvo duotas šis apreiškimas, galite apibendrinti Doktrinos ir Sandorų 91 skyriaus antraštę. Tada jie galėtų pagalvoti, kur dar (pvz., žiniasklaidoje), galime rasti daug to, „kas yra tiesa“, ir „daug neteisingų dalykų“ (1–2 eilutės). Ko 4–6 eilutėse mokoma apie Šventąją Dvasią? Kaip Šventoji Dvasia mums padeda žinoti, kas teisinga?