2025
Sandoros, galia ir pažadai
Liahona, 2025 m. spalis


„Sandoros, galia ir pažadai“, Liahona, 2025 m. spalis

Mėnesinė žurnalo Liahona žinia, 2025 m. spalis

Sandoros, galia ir pažadai

Prieš antrąjį Viešpaties Jėzaus Kristaus atėjimą šventykla yra pažadėtos galios ir apsaugos ištikimiesiems šerdis.

Iliustracija, vaizduojanti priešais Kertlando šventyklą stovintį Džozefą Smitą

Džozefą Smitą vaizduojanti iliustracija, aut. Danas Buras

1833 m. gegužę mano ketvirtos kartos prosenelis Asahelis Peris su keliais draugais keliavo iš šiaurinės Niujorko dalies į Kertlandą, Ohajo valst. Jie nebuvo naujai atkurtos Bažnyčios nariai, tačiau norėjo susitikti su pranašu Džozefo Smitu. Jie atvyko kaip tik tuo laiku, kai vyko pirmasis tarybos susirinkimas, surengtas Kertlando šventyklos statybai aptarti.

Pradėjęs tarybos susirinkimą, pranašas pristatė šventyklos statymo darbus. Tada jis pakvietė susirinkusiuosius išsakyti savo jausmus, susijusius su tokiu dideliu darbu. Dauguma atsakė, kad Bažnyčia yra per skurdi, kad imtųsi tokios užduoties. Jie siūlė statyti mažesnį ir pigesnį pastatą.

Po to vykusios diskusijos metu senelis Peris su draugais susibūrė drauge, paėmė savo pinigus ir suskaičiavo. Ar jie turėjo pakankamai kelionei atgal ir prisidėti prie šventyklos statybos? Po kelių minučių mano senelis priėjo prie Džozefo Smito, ištraukė penkių dolerių vertės auksinę monetą ir įteikė ją pranašui. (Tokios monetos vertė šiandien būtų šimtai dolerių!)

Džozefas atsistojo priešais tarybą ir iškėlė tą monetą. Tada energingai pasakė, kad „darbas prasidėjo ir [Viešpaties] namai bus pastatyti pagal [Viešpaties Jėzaus Kristaus] pateiktą pavyzdį“.

Perių šeima netrukus prisijungė prie Bažnyčios Kertlande, po kelerių metų gavo savuosius šventyklos palaiminimus Navū šventykloje, o vėliau per lygumas persikėlė į Jutą.

Kai 1836 m. buvo pašventinta Kertlando šventykla, ji buvo per maža, kad sutalpintų visus jos pašventinime dalyvauti norinčius pastarųjų dienų šventuosius. Augant Bažnyčiai, augo ir skaičius šventųjų, turėjusių per susirinkimus likti lauke. Prezidentas Džeimsas E. Faustas (1920–2007), kuris tarnavo mano kuolo prezidentu, kai buvau jaunas, ir buvo mano mentorius, kai 2007 m. buvau pašauktas vyriausiuoju įgaliotiniu, pasidalino tokiu pastebėjimu apie antrąją Bažnyčios šventyklą:

„Prieš užbaigiant Navū šventyklos statybą 1846 m., šventieji rinkdavosi lauke, dažnai netoli šventyklos, kad pasiklausytų Džozefo ir kitų Bažnyčios vadovų kalbų. Kartais tuose susirinkimuose dalyvaudavo tūkstančiai“, kai kada net esant atšiauriam orui.

„[Vyresnysis] Džordžas A. Smitas šmaikščiai pastebėjo: „Pranašo Džozefo dienomis […] [Bažnyčia] geriausiai klestėjo lauke už durų.“

Esame dėkingi, kad mūsų laikais Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia klesti lauke, patalpose ir visame pasaulyje. Tas klestėjimas apima šventyklų statymą neregėtu tempu „pagal pateiktą pavyzdį“ – modelį, kuris visada apėmė palaiminimus, pasišventimą, tikėjimą ir pasiaukojimą.

Kertlando šventyklos iliustracija

Šlovinga šviesa. Kertlando šventykla, aut. Glenas S. Hopkinsonas, nekopijuoti.

Kodėl tiek daug šventyklų?

Prieš kelis dešimtmečius prezidentas Eza Taftas Bensonas (1899–1994) sakė: „Mūsų pirmtakai pranašavo, kad šventyklos nusės Šiaurės ir Pietų Amerikos, Ramiojo vandenyno salų, Europos ir kitų vietovių kraštovaizdį. Jei šis išpirkimo darbas turi būti atliekamas tokiu mastu, koks jis privalo būti, prireiks šimtų šventyklų.“

Prezidentas Raselas M. Nelsonas sakė, kad šiandien šventyklas statome neregėtu tempu, „nes Viešpats mums nurodė tai daryti. Šventyklos palaiminimai padeda rinkti Izraelį abiejose uždangos pusėse. Šie palaiminimai taip pat padeda paruošti žmones, kurie padės paruošti pasaulį antrajam Viešpaties atėjimui!“

Kertlando šventyklos pašventinimo maldoje Džozefas Smitas meldė „kad visi žmonės, kurie peržengs Viešpaties namų slenkstį galėtų jausti tavo galią. […]

Ir mes prašome tavęs, Šventasis Tėve, kad tavo tarnai išeitų iš šių namų apginkluoti tavo galia ir kad ant jų būtų tavo vardas, ir juos gaubtų tavo šlovė, ir juos sergėtų tavo angelai“ (Dokrinos ir Sandorų 109:13, 22; kursyvas pridėtas. Taip pat žr. 23 eil.).

Skaitydamas tas eilutes prisimenu Nefio regėjimą apie pastarąsias dienas. Pastebėkite, kokie panašūs žodžiai: „Ir buvo taip, kad aš, Nefis, išvydau Dievo Avinėlio galią, nusileidusią ant Avinėlio bažnyčios šventųjų ir ant Viešpaties sandoros žmonių, kurie buvo išsklaidyti ant viso žemės veido; ir jie buvo ginkluoti teisumu ir Dievo galia su didele šlove“ (1 Nefio 14:14; kursyvas pridėtas).

Tikiu, kad pastarųjų dienų šventyklos vaidina svarbų vaidmenį išpildant Nefio pranašystę ir yra pažadėtos apsaugos ir galios ištikimiesiems pagrindas prieš Antrąjį atėjimą.

Prieš eilę metų, man tarnaujant vieno universiteto apylinkės vyskupu, ypatingą įspūdį padarė viena mergina iš tos apylinkės. Ji vis dar mane stebina. Pažįstate ją kaip prezidentę Emilę Belę Fryman, visuotinės Merginų organizacijos prezidentę. Vienoje iš paskutinių visuotinių konferencijų ji mokė, kad per šventyklą Jėzus Kristus pakelia mus į aukštesnį dvasinį lygį.

„Kas kartą peržengusi Jo namų slenkstį jaučiu gilesnį sandorinį ryšį su Juo, – sakė prezidentė Fryman. – Esu Jo Dvasios pašventinta, Jo galia apdovanota ir paskirta statyti Jo karalystę.“

Pažadėtoji galia

Prezidentas Nelsonas dažnai kalbėjo apie Jėzaus Kristaus galią, kuri gali būti mums prieinama per šventyklos sandoras. Jis sakė: „Gelbėtojo jungo priėmimas atveria prieigą prie Jo stiprybės ir išperkančios galios.“ Prezidentas Nelsonas taip pat mokė:

„Laikydamiesi šventyklos sandorų, įgyjame daugiau galimybių naudotis Viešpaties stiprinančia galia. Šventykloje gauname apsaugą nuo pasaulio smūgių.“

„[Gelbėtojo] būtinos apeigos susieja mus su Juo per šventas kunigystės sandoras. Tada, mums laikantis sandorų, Jis apdovanoja mus savo gydančia, stiprinančia galia. O, kaip mums reikės Jo galios ateinančiomis dienomis.“

„Moralinė ir dvasinė galia, kurios dabar ir ateinančiomis dienomis reikia mūsų žmonėms, yra Dievo Tėvo ir Jo Sūnaus Jėzaus Kristaus galia. Jų galios gauname su Jais sudarydami sandoras ir jų laikydamiesi.“

Broliai ir seserys, dangiška galia yra svarbi, nes gyvename labai nelabame pasaulyje. Be šios galios negalėsime išlaikyti tos dienos, negalėsime ištverti „Jam pasirodžius“ (Malachijo 3:2). Nežinome, kada ta diena ateis, bet Jo pasiuntinys jau buvo pasiųstas „paruošti kelią“ Jo atėjimui (Malachijo 3:1). Tuo tarpu pasaulis ramiai nesklendžia link tos dienos.

Mums reikia ištikimiesiems pažadėtos galios, kad mums padėtų:

  • leisti Dievui nugalėti mūsų gyvenime;

  • atgailauti ir artintis prie Viešpaties;

  • laiminti, guosti, vesti ir tarnauti;

  • „geriau atlaikyti išbandymus, pagundas ir sielvartus“ (žr. Mozijo 3:19);

  • rasti ramybę ir džiaugsmą Kristuje einant sandoros keliu;

  • pasiruošti „deginimo dienai“ ir „nelabiesiems skirt[ai] nelaim[ei]“ (Doktrinos ir Sandorų 109:46);

  • atlikti Viešpaties darbą prieš Jo antrąjį atėjimą.

Arizonos Tusono šventykla

Arizonos Tusono šventyklos kupolo nuotrauka, aut. Džeimsas Vitnis Jangas

Išgelbėjimo sargybiniai

Dangiškojo Tėvo darbas ir šlovė – „įgyvendinti žmogaus nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą“ (Mozės 1:39). Kiekviena šventykla yra tarsi žemiškasis Dievo išgelbėjimo plano sargybinis, rodantis į pagrindinį Gelbėtojo vaidmenį tame darbe ir šlovėje.

Kiekvienas sandorų besilaikantis vyras ir moteris – susituokęs ar ne – apsiginklavę Jo galia ir ištikimai besilaikantys šventyklos sandorų bus palaiminti tiek šiame, tiek ir būsimajame gyvenime.

Prezidentas Nelsonas pažadėjo: „Galutinis tikslas yra kiekvienam siekti būti apdovanotam galia Viešpaties namuose, užantspauduotam su šeima, ištikimam šventykloje sudarytoms sandoroms, kurios leidžia gauti pačią didžiausią Dievo dovaną – amžinąjį gyvenimą. Šventyklos apeigos ir joje sudarytos sandoros yra gyvybiškai svarbios jūsų gyvenimui, jūsų santuokai ir šeimai, ir jūsų gebėjimui atsilaikyti prieš priešininką. Garbindami ir tarnaudami savo protėviams šventykloje būsite gausiau palaiminti asmeniniais apreiškimais ir ramybe ir sustiprinsite savo pasiryžimą likti sandoros kelyje.“

Kaip Viešpaties Jėzaus Kristaus apaštalas liudiju, kad tai yra tiesa.