Mūsų gyvenimo tiesa

Ieškome tiesos

Šiame amžiuje, kuriame gyvename, galime gauti daugiau pažinimo nei bet kada anksčiau. Anksčiau, jei norėdavai ką nors sužinoti, turėdavai eiti į biblioteką ir ieškoti. Šiais laikais internetas ir nešiojamieji įrenginiai suteikia prieigą prie beveik begalinės informacijos, kurią galime rasti beveik iš karto.

Viešpačiui malonu, kai išmintingai naudojamės mums prieinamais šaltiniais, tačiau Jis davė tokį nesenstantį patarimą: „Stropiai siekite ir mokykite vienas kitą išminties žodžių; taip, siekite iš geriausių knygų išminties žodžių; siekite mokytumo, būtent mokymusi ir taip pat tikėjimu“ (Doktrinos ir Sandorų 88:118). Jis skatina mus pažinti mus supantį pasaulį (žr. Doktrinos ir Sandorų 88:79; 93:53), tačiau ieškodami tiesos turime žvelgti į Dievą, kuris „suvokia viską, ir viskas yra priešais jį, […] ir jis yra virš visko, […] ir viskas yra per jį ir iš jo“ (Doktrinos ir Sandorų 88:41).

Viena iš Dievo mums duotų tiesų, viena svarbiausių ir pagrindinių mūsų gyvenimo žemėje tiesų yra ta, kad Jis yra mūsų Dangiškasis Tėvas. Esame Jo dvasiniai sūnūs ir dukros. Jis visus mus tobulai pažįsta ir myli. O mes, Jo dvasiniai vaikai, turime dievišką prigimtį ir paskirtį. Šių amžinųjų tiesų supratimas ir priėmimas mums suteikia tapatybę, vertės pojūtį ir tikslą, kurie palaimino ir nukreipė mus ikižemiškajame gyvenime ir toliau taip darys, dabar ir per amžius.

Pradžioje buvome su Tėvu

Kai ieškome tiesos apie dalykus, „kokie jie buvo“, randame šiuos mūsų Gelbėtojo Jėzaus Kristaus žodžius: „Ir dabar, iš tiesų sakau jums: pradžioje aš buvau su Tėvu ir esu Pirmagimis“ ir „pradžioje jūs taip pat buvote su Tėvu“ (Doktrinos ir Sandorų 93:21, 23).

Prieš gyvendami žemėje dalyvavome dangaus taryboje, kurioje mūsų Dangiškasis Tėvas pristatė didįjį laimės planą. Pranašas Džozefas Smitas mokė, kad Dievo motyvacija sukuriant savo planą buvo suteikti mums „privilegiją tobulėti iki Jo lygio [ir] […] žengti su Juo išaukštinimo keliu“. Jo darbas ir šlovė – „įgyvendinti žmogaus nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą“ (Mozės 1:39).

Pasinaudojome savo valios laisve ir pasirinkome sekti Dangiškojo Tėvo planu. Esame palaiminti, kad gimėme šiame gyvenime, kur tebeturime valios laisvę, galime patirti mirtingumą, mokytis ir žengti pirmyn amžinojo gyvenimo link.

Per savo mirtingąją kelionę patirsime sunkumų ir nesėkmių. Tačiau mums nereikia vieniems pasitikti gyvenimo negandų. Džozefas Smitas mokė, kad Dangiškasis Tėvas, „Didysis visatos Gimdytojas, žiūri į visą žmoniją su tėvišku rūpestingumu ir palankumu“.

Mūsų Dangiškasis Tėvas, „gailestingumo Tėvas ir visokios paguodos Dievas“, palaimins mus, pakylės mus ir paguos „kiekviename sielvarte, kad galėtume paguosti bet kokio sielvarto ištiktuosius ta paguoda, kuria patys Dievo guodžiami“ (2 Korintiečiams 1:3–4). Svarbi Dangiškojo Tėvo plano dalis yra ta, kad Jis paruošė mums kelią sugrįžti pas Jį.

Kelias pas mūsų Tėvą

Tiesa „apie tai, kaip iš tikrųjų yra“ (Jokūbo kn. 4:13) yra aiški: negalime vieni pasiekti viso savo, kaip Dangiškojo Tėvo vaikų, potencialo. Jėzus Kristus, Tėvo Pirmagimis Sūnus dvasioje, sudarė sandorą būti mūsų Gelbėtojas ir Išpirkėjas.

Jėzus Kristus, „Tėvo Viengim[is], piln[as] malonės ir tiesos, būtent tiesos Dvas[ia], […] atėjo ir gyveno kūne, ir gyveno tarp mūsų“ (Doktrinos ir Sandorų 93:11). Gelbėtojas atėjo parodyti mums kelio, kaip rasti laimę, prasmę ir džiaugsmą šiame gyvenime ir amžinybėje.

„Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.

Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad Jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per Jį būtų išgelbėtas“ (Jono 3:16–17).

Žemiškoji Gelbėtojo patirtis yra svarbi. Jis „iš pradžių negavo pilnatvės, bet gavo malonę už malonę“ (Doktrinos ir Sandorų 93:12). Jis augo, kol „gavo Tėvo šlovės pilnatvę“ ir „visą galią tiek danguje, tiek ir žemėje, ir Tėvo šlovė buvo su juo, nes jis gyveno jame“ (Doktrinos ir Sandorų 93:16–17). Gelbėtojas mokė:

„Aš pateikiu jums šiuos žodžius, idant suprastumėte ir žinotumėte, kaip garbinti, ir žinotumėte, ką garbinate, kad galėtumėte ateiti pas Tėvą mano vardu ir tinkamu metu gautumėte jo pilnatvės.

Nes jei laikotės mano įsakymų, jūs gausite jo pilnatvės ir būsite pašlovinti manimi, kaip aš Tėvu; todėl aš sakau jums: gausite malonę už malonę“ (Doktrinos ir Sandorų 93:19–20).

Getsemanės sode ir ant kryžiaus Jėzus Kristus prisiėmė pasaulio nuodėmes ir iškentė visą širdgėlą ir „visokius skausmus ir suspaudimus, ir gundymus“ (Almos 7:11). Dėl to „[Jis], […] didžiausias iš visų, drebėj[o] iš skausmo ir krauj[avo] iš kiekvienos poros“ (žr. Doktrinos ir Sandorų 19:18). Išgelbėjimas ir išaukštinimas įmanomi tik per Jėzų Kristų, Jo Apmokėjimą ir prisikėlimą.

Per Gelbėtojo malonę ir apmokančiąją auką galime augti, kol gausime pilnatvę ir vieną dieną galėsime būti atvesti į tobulumą. Jei seksime Gelbėtojo pavyzdžiu ir laikysimės Jo įsakymų, Jis ves mus ir rodys kelią atgal į šlovingą mūsų Tėvo danguje akivaizdą.

Kristus kelyje į Jeruzalę, aut. Maiklas Koulmanas, nekopijuoti

Ar priimsite Jo dovaną?

Iš tiesų apie tai, „kaip iš tikrųjų bus“ (Jokūbo kn. 4:13), sužinome, kad mūsų patirtis amžinybėje priklausys nuo mūsų pasirinkimo sekti Jėzumi Kristumi ir priimti Jo siūlomas dovanas. Raštuose mokoma, kad mėgausimės tuo, ką norime gauti. Deja, bus ir tokių, kurie nepanorės „mėgautis tuo, ką galėjo gauti“ (Doktrinos ir Sandorų 88:32).

Mano misijos prezidentas vyresnysis Merionas D. Henksas (1921–2011), tarnavęs visuotiniu Septyniasdešimties įgaliotiniu, mokė savo misionierius, kad klausdami savęs, ką norime priimti ir kuo mėgautis, galime nuspręsti, kur esame savo dvasinėje kelionėje. „Nes kokia žmogui nauda, jeigu jam suteikiama dovana, o jis dovanos nepriima?“ Jei Gelbėtojo dovanas priimsime nuoširdžiai Jo ieškodami ir Juo sekdami, džiaugsimės amžinojo gyvenimo viltimi ir „tuo, kuris yra [tos] dovanos davėjas“ (Doktrinos ir Sandorų 88:33). Ši su tokia meile suteikta dovana „yra didžiausia iš visų Dievo dovanų“ (Doktrinos ir Sandorų 14:7).

Dievas yra mūsų Dangiškasis Tėvas. Jis pažįsta ir myli mus. Jei ieškodami tiesos atsigręšime į Jį, tai galėsime glaustis prie sąmonės, priimti išmintį, apkabinti tiesą, mylėti dorą ir glaustis prie šviesos, kuri ateina iš Jo (žr. Doktrinos ir Sandorų 88:40). Tada gyvename toliau, kol „ateis diena, kai suvoksi[me] net patį Dievą, būdami atgaivinti juo ir per jį“ (Doktrinos ir Sandorų 88:49).

Tai bus pati šlovingiausia ir džiaugsmingiausia diena.