Mūsų liudijimo galia

Prieš kelis mėnesius tūkstančiai žmonių aplankė mūsų Bažnyčios stendą Frankfurto knygų mugėje ir turėjo galimybę sužinoti apie Mormono Knygą, ją paskaityti ir pasidalyti įspūdžiais. Kitoje stendo pusėje minios lankytojų galėjo asmeniškai susipažinti su giminės istorija ir buvo nustebinti „FamilySearch“ darbo mastu.

Pasisėmę informacijos, daugelis lankytojų manęs teiraudavosi: Kodėl visa tai darote?

Prasidėdavo gilūs pokalbiai apie Jėzaus Kristaus evangeliją ir išpirkimo planą. Tuose pokalbiuose man vėl tapdavo visiškai aiškūs tam tikri dalykai:

-Nėra jokios priežasties vengti dalytis liudijimu apie Jėzų Kristų.

-Viešpaties ranka aiškiai pasireiškia veikiant teisiai Jo vardu.

-Niekas neprilygsta išpirkimo plano ir Izraelio surinkimo abiejose uždangos pusėse svarbai ir didingumui.

Kai, pasibaigus paskutinei mugės dienai, ėjau į automobilių stovėjimo aikštelę, minioje priešais save pastebėjau vieną šeimą, kuri su įkarščiu pasakojo, ką patyrė mūsų stende.

Prisiminiau prezidento Raselo M. Nelsono žodžius:

„Kviečiu jus padėti surinkti išsklaidytą Izraelį ir paruošti pasaulį antrajam Viešpaties atėjimui. Kviečiu jus kalbėti apie Kristų, liudyti Kristų, tikėti Kristumi ir džiaugtis Kristumi!“

Esu dėkingas už daugybę galimybių tai daryti.

Kasdieniame gyvenime dėl mūsų dėmesio varžosi daugybė jėgų, galinčių atitraukti mūsų dėmesį ar net trukdyti mums tai daryti. Jei aklai pasiduosime šioms jėgoms, rizikuosime nepastebimai, bet nuolat tolti nuo gyvybės medžio ir jo vaisių gravitacinio lauko, ir mums vis didesnę įtaką ims daryti iš didžiulio ir erdvaus pastato sklindanti traukos jėga.

Nefis labai aiškiai pakartojo savo tėvo Lehio žodžius:

„Ir didelė buvo minia, kuri įėjo į tą keistą pastatą. Ir įėję į tą pastatą, jie rodė pašaipos pirštu į mane ir į tuos, kurie taip pat valgė vaisiaus; bet mes jų nepaisėme. […] Nes, kurie tik jų paisė, atpuolė.“

Sąmoningai rūpintis savo liudijimu reiškia laiku pastebėti mus veikiančių gravitacinių laukų pokyčius. Ar netolstu nuo savo sandorų su Dievu, tarp jų ir šventyklos sandorų? Ar netapau aplaidus mokėdamas dešimtinę ar laikydamasis kitų įsakymų, sakramento, šabo, maldų ir puoselėdamas savo sielą?

Retkarčiais būtina stabtelėti ir sau užduoti kelis svarbius klausimus: Kokia mano vieta išpirkimo plane? Ko aš vis dar nesuprantu? Ko man reikia iš Jėzaus Kristaus, kad tai suprasčiau? Dėl ko turėčiau nedelsiant pradėti atgailauti?

Nepamirškite, kad kuo labiau tolstame nuo Jėzaus Kristaus, tuo labiau spartėja dvasinis nuosmukis. Tačiau, jei kasdien atgailausime ir vis labiau artėsime prie Jėzaus Kristaus, vis labiau spartės dvasinė pažanga.

Vienas iš veiksmingiausių būdų pasiekti šį glaudesnį ryšį iš tiesų yra mūsų pranašo patarimas iš naujo paskirti savo gyvenimą Jėzui Kristui ir liudyti apie Jį. Jei tai darysime ryžtingai, tai savo gyvenime vis labiau jausime Dievo galią. Iš Šventosios Dvasios sulauksime patarimų ir vis geriau juos suprasime. Mūsų bendrystės jausmas stiprės ir vis dažniau stebėsimės šio darbo didingumu ir amžinumu.

Ir tai dar ne viskas: kad ir kokios bus asmeninės aplinkybės, vis stipriau jausime Dievo meilę, o tai savo ruožtu skatins mus dalytis ja su kitais. Būsime veiksmingai apsaugoti nuo destruktyvių šio pasaulio jėgų.

Darbas knygų mugėje labai nuvargindavo. Jai pasibaigus, visi buvome fiziškai išsekę, tačiau nuostabiai pažadinti dvasiškai ir kupini džiaugsmo.