Sekmadienio rytinė sesija
„Tai Aš“
Ištraukos
Visais laikais daugelis supaprastindavo, net sumenkindavo savo įsivaizdavimą apie [Jėzų Kristų] ir Jo liudijimą apie save patį. Jie Jo teisumą nuvertino iki skrupulingo manieringumo, Jo teisingumą – iki pykčio, o Jo gailestingumą – iki nuolaidžiavimo. Negalime palaikyti tokių supaprastintų Jo įsivaizdavimo versijų, kurios patogiai ignoruoja mums neįtinkančius mokymus. Taip nuvertinama net ir Jį geriausiai apibūdinanti dorybė – Jo meilė.
Savo žemiškosios misijos metu Jėzus mokė, kad yra du didžiausi įsakymai. […] „Mylėk Viešpatį, savo Dievą [ir] mylėk savo artimą kaip save patį.“ Jei norime ištikimai sekti Gelbėtoju laikydamiesi šių dviejų svarbių ir neatsiejamai susijusių taisyklių, turėtume tvirtai laikytis to, ką Jis iš tikrųjų pasakė. Jis iš tikrųjų sakė taip: „Jei mylite mane, laikykitės mano įsakymų.“ Tą patį vakarą Jis įsakė: „Kaip Aš jus pamilau, [taip ir jūs mylėkite] vienas kitą.“ […]
Kaip Jėzus mylėjo?
Pirma, Jis mylėjo „visa savo širdimi, galia, protu ir stiprybe“; tai suteikė Jam galimybę išgydyti giliausią skausmą ir skelbti sunkiausią tikrovę. […]
Antroji Jėzaus dieviškosios meilės ypatybė buvo Jo paklusnumas kiekvienam žodžiui, išeinančiam iš Dievo burnos. Jis visada suderindavo savo valią ir elgesį su Dangiškojo Tėvo. […]
Kai stosime priešais Jį ir pamatysime žaizdas Jo rankose ir kojose, pradėsime suprasti, ką Jam reiškė nešti mūsų nuodėmes ir būti negalią pažinusiam, būti visiškai paklusniam Tėvo valiai, – ir visa tai iš tyros meilės mums.